Nurodoma, kad tai yra platesnių Amerikos pastangų bendradarbiauti su Afrikos kariuomenėmis, siekiant persekioti su „Islamo valstybe“ (IS) susijusius kovotojus, dalis.
Pentagonas taip pat palaikė atvirus ryšių kanalus su karinėmis pajėgomis chuntų valdomose Sachelio šalyse – Burkina Fase, Nigeryje ir Malyje, sakė generolas leitenantas Johnas Brennanas.
Padidėjęs bendradarbiavimas su Abudža yra Vašingtono diplomatinio spaudimo Nigerijai dėl džihadistų smurto šalyje rezultatas, bet atspindi ir tai, kad JAV kariuomenė šiame žemyne ima agresyviau veikti prieš taikinius, susijusius su IS.
Vadovaujant Donaldo Trumpo administracijai, „mes tapome daug agresyvesni ir dirbame su partneriais, kad nusitaikytume į grėsmes, kinetiškai, daugiausia į ISIS (IS)“, – praėjusią savaitę interviu JAV ir Nigerijos saugumo susitikimo Abudžoje kuluaruose sakė J. Brennanas.
„Nuo Somalio iki Nigerijos, problemų rinkinys yra susijęs. Taigi mes stengiamės jį išskaidyti ir tada suteikti partneriams reikiamą informaciją“, – sakė jis.
„Daugiau dėmesio skiriama partnerių įgalinimui, o tada aprūpinimui įranga ir pajėgumais su mažiau apribojimų, kad jie galėtų pasiekti didesnę sėkmę“, – tvirtino J. Brennanas.
Pirmasis JAV ir Nigerijos jungtinės darbo grupės susitikimas praėjusią savaitę įvyko maždaug mėnuo po to, kai JAV paskelbė apie netikėtus Kalėdų dienos smūgius su IS susijusiems taikiniams Šiaurės Vakarų Nigerijoje.
Diplomatinis konfliktas
Nors abi kariuomenės, atrodo, nori sustiprinti bendradarbiavimą po tų bendrų smūgių, visa tai temdo Vašingtono diplomatinis spaudimas dėl to, ką D. Trumpas teigia esant masiniu krikščionių žudymu Nigerijoje.
Abudža ir nepriklausomi analitikai atmeta tokį daugybės persidengiančių Nigerijos konfliktų apibrėžimą, kurį jau seniai naudoja religinga JAV dešinė.
Politinė įtampa buvo matoma Jungtinės darbo grupės susitikime Abudžoje, kur JAV Valstybės departamento trečia pagal rangą pareigūnė Allison Hooker kalboje ragino Nigerijos vyriausybę apsaugoti krikščionis, bet nepaminėjo ginkluotų grupuočių nužudytų musulmonų.
Daugiausiai gyventojų turinti Afrikos šalis yra maždaug tolygiai padalyta į daugiausia musulmonišką šiaurę ir daugiausia krikščioniškus pietus. Nors milijonai gyvena taikiai vieni šalia kitų, religinė ir etninė tapatybė išlieka opi tema šalyje, kuri per visą savo istoriją patyrė daug tarpkonfesinio smurto.
J. Brennanas naujienų agentūrai AFP sakė, kad JAV žvalgyba neapsiribos krikščionių apsauga.
Jis taip pat tvirtino, kad po JAV smūgių šiaurės vakarų Sokoto valstijoje, Amerikos parama ateityje bus sutelkta į dalijimąsi žvalgybine informacija, siekiant padėti Nigerijos oro smūgiams ten, taip pat ir šiaurės rytuose, kur nuo 2009 metų vyksta džihadistų – islamistų grupuotės „Boko Haram“ ir nuo jos atsiskyrusios konkurentės ISWAP – sukilimas.
„Islamo valstybės Vakarų Afrikos provincija“ (ISWAP) yra „mums labiausiai nerimą kelianti grupė“, sakė JAV generolas.
Analitikai pastaraisiais mėnesiais stebėjo JAV žvalgybos skrydžius virš šalies, nors kai kas suabejojo, ar vien tik oro parama gali atremti ginkluotas grupuotes, kurios klesti dėl didelio skurdo ir valstybės įtakos žlugimo kaimiškosiose vietovėse.
Ilgalaikis bendradarbiavimas
Tolesnis JAV ir Nigerijos bendradarbiavimas apims „visą dalijimosi žvalgybine informacija, dalijimosi (...) taktika, metodais ir procedūromis spektrą, taip pat sudarys jiems galimybes įsigyti daugiau įrangos“, sakė J. Brennanas.
Pradiniai smūgiai buvo nukreipti prieš kovotojus, susijusius su „Islamo valstybės Sachelio provincija“, paprastai veikiančia kaimyniniame Nigeryje, teigė jis.
Analitikai išreiškė susirūpinimą dėl IS plitimo iš Sachelio į Vakarų Afrikos pakrantės šalis, tokias kaip Nigerija.
Tačiau minimų smūgių poveikis iki šiol neaiškus, o vietos ir tarptautiniai žurnalistai negalėjo patvirtinti kovotojų nuostolių.
Paklaustas apie jų veiksmingumą, Nigerijos informacijos ministras Mohammedas Idrisas (Mohamedas Idrisas) praėjusią savaitę sakė, kad „dar vyksta darbas“.
Plačiau kalbėdamas apie Sachelį, J. Brennanas tvirtino, kad „mes vis dar bendradarbiaujame“ su chuntų valdomų Burkina Faso, Malio ir Nigerio vyriausybėmis, kurios nuėjo kitu keliu nei jų Vakarų Afrikos kaimynės ir didele dalimi atmetė Vakarus.
Bendradarbiavimas saugumo srityje buvo apribotas po perversmų, nuvertusių civilių vyriausybes visose šiose trijose šalyse ir vykusių 2020–2023 metais.
„Mes iš tikrųjų pasidalijome informacija su kai kuriais iš jų, kad atakuotume pagrindinius teroristų taikinius, – sakė J. Brennanas. – Mes vis dar bendraujame su savo kariniais partneriais visose Sachelio valstybėse, net jei tai nėra oficialu.“
J. Brennanas taip pat sakė, kad JAV nesiekia pakeisti savo bazių Nigeryje po to, kai amerikiečių kariai valdančiosios chuntos buvo išstumti.
„Mes niekur nesiekiame kurti dronų bazės“, – sakė jis, turėdamas omenyje uždarytą JAV dronų bazę Agadese.
„Mes daug labiau sutelkę dėmesį į tai, kad pajėgumus pristatytume į reikiamą vietą tinkamu laiku ir tada išvyktume. Mes nesiekiame ilgalaikio bazavimosi nė vienoje Vakarų Afrikos šalyje“, – pridūrė generolas.
(be temos)