Trūkstant ryšio priemonių, o likusiems mieste baiminantis Rusijos okupacinių institucijų represijų, AFP pasikalbėjo su buvusiais Oleškų gyventojais, palaikančiais ryšį su ten įstrigusiais žmonėmis.
„Jie pamiršo, kas yra duona. Duonai reikia miltų, o net miltų nebėra“, – sakė Olha, palaikanti ryšį su dviem Oleškuose likusiomis šeimomis.
Saugumo sumetimais AFP jos pavardės neskelbia.
„Žmonės išgyvena iš to menko derliaus, kurį turi savo darže“, – pridūrė ji.
Anot jos, pirmosiomis dienomis žmonės valgė balandžius, tačiau dabar net ir jų rasti sunku.
Vietos gyventojų grupę socialiniuose tinkluose administruojanti Jelizaveta teigė, kad žmonės „tiesiogine prasme svajoja apie saldainį ar mėsos gabalėlį“.
Chersono srityje, pietiniame Dnipro upės krante esantį miestą Rusijos pajėgos užėmė 2022 metais.
Gyventojų skaičius sumažėjo nuo maždaug 24 tūkst. prieš Rusijos invaziją iki apytiksliai 2 tūkst. šiandien.
Tiesiogine prasme svajoja apie saldainį ar mėsos gabalėlį.
Miestas smarkiai nukentėjo 2023-iaisiais sugriovus Kachovkos užtvanką, sukėlusią didžiulį potvynį Dnipro upėje.
Europos Komisijos narė Hadja Lahbib (Hadža Lahbib) pareiškė, kad Rusija, kaip okupacinė valdžia, pagal tarptautinę teisę privalo pasirūpinti gyventojais.
„Nuolatinė mūšio erdvė“
Nors fronto linija šioje vietovėje nuo 2023-iųjų beveik nepajudėjo, dėl dronų technologijų pažangos susiformavo vadinamoji „mirties zona“, besidriekianti iki 20 kilometrų gylyn.
Šioje teritorijoje danguje tyko dronai, pasirengę bet kada smogti žemėje esantiems taikiniams.
Oleškai patenka į „abiejų pusių valdomų dronų veikimo zoną“, neseniai paskelbtame informaciniame biuletenyje rašė Ukrainos dronų ekspertė Olena Kryžanivska.
„Dangus virš miesto virto nuolatine mūšio erdve: dronai medžioja kitus dronus ir taikosi praktiškai į bet ką, kas juda ant žemės“, – pridūrė ji.
Tai reiškia, kad kiekvieno, bandančio pabėgti iš miesto giliau į Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas – o tai vienintelis įmanomas kelias, – laukia itin pavojinga kelionė.
Su tokia padėtimi susiduria ne tik Oleškai.
AFP žurnalistai pastebėjo, kad dronai visoje fronto linijoje vis labiau apsunkina pagalbos tiekimą ir evakuaciją.
„Kyla daug iššūkių teikiant humanitarinę pagalbą Oleškuose ir kitose palei tarptautinio ginkluoto konflikto fronto liniją esančiose bendruomenėse“, – pranešime AFP nurodė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas.
Artėjant žiemai, Ukrainos institucijos iškėlė Oleškų problemą, pareiškimais apie ten besivystančią humanitarinę krizę atkreipdamos tarptautinės bendruomenės dėmesį.
„Tarptautinės bendruomenės žinia Rusijai buvo aiški: ji privalo suteikti visišką, saugią ir netrukdomą prieigą tarptautinėms organizacijoms prie Oleškų bei užtikrinti, kad civiliai nedelsdami gautų maisto, vaistų ir saugų kelią pasitraukti“, – sakė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Jungtinių Tautų (JT) vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) penktadienį pasmerkė, jo žodžiais tariant, beviltišką padėtį mieste ir paragino Rusiją sudaryti sąlygas civilių evakuacijai.
Vatikano pasiuntinys kardinolas Matteo Zuppi (Matėjas Cupis) šį klausimą taip pat iškėlė šią savaitę lankydamasis Maskvoje.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova savo ruožtu apkaltino Ukrainos atakas, kurios, jos teigimu, neleidžia pačiai Maskvai, kuri kaltinama šios siaubingos padėties sukėlimu, nugabenti pagalbos į miestą.
„Loterijos bilietas“
Ukrainos institucijos teigė siunčiančios dronus maisto siuntiniams numesti.
Nors kai kurie žmonės gavo siuntinių, jų nepakanka visiems pamaitinti, sakė buvusi gyventoja Jelizaveta.
„Daugelis žmonių apie siuntinius nežinojo arba jų nematė, nes tie, kurie juos gavo, dėl savo pačių saugumo viską turėjo slėpti“, – paaiškino ji.
„Žmonės nepraranda vilties ir organizuoja „ekspedicijas“ po miestą, tikėdamiesi rasti 100 maisto „taškų“, – sakė kitas buvęs gyventojas Serhijus.
Vietos ligoninei taip pat trūksta vaistų, sakė Jelizaveta.
Užminavus kelius ir danguje skraidant dronams, būtiniausių atsargų paieška gali baigtis mirtimi.
Taip pat ir bandymai palikti miestą.
Serhijus sakė pabėgęs rugsėjo viduryje, kai pėsčiomis nukeliavo į daugiau kaip 21 km atstumu nutolusį Radensko kaimą, kurį taip pat yra okupavusi Rusija.
Jelizavetos teigimu, šis maršrutas įveikiamas, tačiau dėl minų ir dronų itin pavojingas.
Olha taip pat buvo girdėjusi apie šį pabėgimo kelią.
„Bet tai juk loterijos bilietas, suprantate? Arba pasiseka, arba ne“, – sakė ji.
