Neseniai įvykę sprogimai giliai už Rusijos fronto linijos Kryme padarė didelį psichologinį poveikį Maskvos vadovybei, teigia Vakarų pareigūnai.

Pasak Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos, daugiau nei pusė Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno kovinių lėktuvų praėjusią savaitę buvo išvesti iš rikiuotės per sprogimus Rusijos valdomame Sakų kariniame aerodrome Krymo vakaruose – teritorijoje, kurią Maskva anksčiau laikė saugia.

Kremlius dabar užsiėmęs paieškomis, kam suversti kaltę dėl nesėkmės, o prezidentas Vladimiras Putinas stengiasi nuslėpti Ukrainos sėkmę nuo Rusijos gyventojų, į šalį plūstelėjus tūkstančiams iš Krymo bėgančių rusų, penktadienį pranešė pareigūnai.

Jie pridūrė, kad atakos privertė Juodosios jūros laivyną užimti gynybinę poziciją ir sutrukdė Rusijai pradėti sėkmingą desantinį puolimą Odesoje.

Tai įvyko tuo metu, kai karas perėjo į beveik operacinės stagnacijos fazę, kai nė vienos pusės sausumos pajėgos neturi pakankamai sutelktos kovinės galios, kad galėtų pradėti sėkmingus puolamuosius veiksmus.

Pasak pareigūnų, Rusija, stengdamasi atkurti savo pajėgas, susiduria su vis didesniu atsargų, net ir pagrindinės amunicijos, trūkumu, taip pat su personalo problemomis.

Tuo tarpu žvalgybos tarnybos GCHQ vadovas sakė, kad Maskvai nepavyko įsitvirtinti kibernetinėje erdvėje prieš Ukrainą. „Kol kas prezidentas Putinas visapusiškai pralaimėjo informacinį karą Ukrainoje ir Vakaruose, – rašė seras Jeremy Flemingas žurnale „The Economist“ paskelbtame komentare. – Kaip ir invazijos sausumoje atveju, atrodo, kad pirminiai Rusijos planai internete žlugo“.