Asociacija pažymi, jog dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos spaudos leidėjai jau prarado 50 proc. reklamos užsakymų, didelę neigiamą įtaką leidėjams jau daro ir uždaromos prekybos vietos, iš kurių išimami leidiniai – laikraščiai, žurnalai, knygos.

„Spaudos ir leidybos veikla Lietuvoje tik ką lengviau atsikvėpė po 2009 m. finansų krizės pasekmių ir pradėjo pamažu atsitiesti. Tačiau dabar netikėta viruso sukelta krizė neabejotinai taps nepakeliama našta daugumai leidėjų ir spaudos atstovų, todėl prašome prekybininkų ir platintojų atsižvelgti į sunkią asociacijos narių padėtį. Tikime, kad kartu surėmus pečius galėsime išlaikyti šią demokratiškai visuomenei svarbią veiklą ir toliau puoselėti žodžio laisvę“, – sakė asociacijos pirmininkas Mindaugas Reinikis.

Asociacija taip pat atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, prekybos tinkle „Lidl“ iki šiol nėra galimybės įsigyti lietuviškos spaudos. Todėl dar kartą prašoma tinklo prisidėti prie lietuviškų leidinių sklaidos ir „Lidl“ parduotuvėse įrengti spaudos platinimo vietas.

Jau anksčiau „Nacionalinė spauda“ kartu su kitomis Lietuvos žiniasklaidos priemones jungiančiomis asociacijomis kreipėsi į valstybės institucijas ir paprašė reaguoti į COVID-19 neigiamą įtaką šalies žiniasklaidos sektoriui.

Asociacija „Nacionalinė spauda“ atstovauja nacionalinio lygmens laikraščių ir žurnalų leidėjams. Asociacijos nariai yra UAB „Savaitė“, UAB „Media bitės“, UAB „Lietuvos rytas“, UAB „SS leidyba“, UAB „GM žurnalų leidybos grupė“, UAB „Kaimo žinios“.

Naujakuriai atvyko iš Norvegijos

„Šiandien jau išvyksta pirmieji atvykę ir karantinuoti asmenys, kurie tikrai kaip dera laikėsi nurodymų – laiką leido kambariuose, artimųjų jiems buvo pristatomas maistas, o aplinką nurodytu laiku saugojo savivaldybės pasamdyti apsaugos darbuotojai. Viskas buvo gerai, bet naktį iš ketvirtadienio į penktadienį iš Norvegijos atvyko dar šeši asmenys. Netrukus po to kurjeris mums pranešė, kad viešbutyje kažkas triukšmauja, girtaujama. Nuvažiavome, pasirodo, triukšmą kėlė du iš šešių viename kambaryje gyvenančių naujakurių – jauni vyrai. Apsaugos darbuotojai su jais pasikalbėjo. Tačiau, regis, to neužteko, nes elgesys nesikeitė“, – portalui pasakojo svečių namų Molėtų rajone „Gerugnė“ direktorė Diana Vytienė.

Pasak jos, tą pačią dieną tik kiek vėliau situacija kartojosi – du jauni vyrai siautėjo toliau – garsiai keikėsi, per langą mėtė nuorūkas ir bendro naudojimo balkone šventė, todėl teko kviesti pareigūnus.

Jų kambaryje buvo pilna svetimų, iš kažkur atėjusių ar atvažiavusių draugų, į balkoną jie įlipo virvėmis.

Pirko alkoholį

„Šeštadienio rytą su vyru išėjome pasivaikščioti ir žingsniuodami pro viešbutį pamatėme, kad pėsčiųjų perėja, esančia netoli „Gerugnės“ svečių namų, eina vaikinukas, apsiavęs šlepetes, ant pečių užsidėjęs kuprinę, be apsauginės kaukės ir pirštinių. Vyro pasiteiravau: ar jis tik nebus iš mūsų viešbučio? Abu dar šiek tiek paėjėjome ir stebėjome situaciją filmuodami: jaunas vyras nuėjo į „Maximos“ parduotuvę ir gerokai ten užtruko. Kaip sužinojome, naujakurys laukė dešimtos valandos, kad galėtų nusipirkti alkoholinių gėrimų. Nusekėme jį iki pat svečių namų, matėme, kai jis mėtė maistą, o alkoholį laikė kuprinėje“, – detalizavo pašnekovė.

Po tokio akibrokšto D. Vytienė teigė nedvejojusi ir iškvietusi pareigūnus. Atvykus policijai buvo nufotografuotas jaunų vyrų turėtas alkoholis ir surašytas protokolas. Tačiau ir visa tai karantinuotų asmenų nesustabdė nuo kenkėjiškų veiksmų vykdymo.

Svečiai įlipo per balkoną

„Su vyru svarstėme, kad tuos du jaunus vyrus reikia apgyvendinti atskirai. Todėl jis nuvažiavo į viešbutį pasikalbėti su apsaugos darbuotojais. Ir ką jūs manote? Jų kambaryje buvo pilna svetimų, iš kažkur atėjusių ar atvažiavusių draugų, į balkoną jie įlipo virvėmis. Tada dar sykį buvo kviečiami pareigūnai, o apsaugos darbuotojams savivaldybės atstovai įsakė stebėti balkoną visą parą“, – atviravo svečių namų Molėtų rajone direktorė.

D. Vytienė prasitarė, kad tenka kęsti ne tik nedrausmingą dviejų vyrų elgesį, bet ir skaičiuoti nuostolius. Policija pranešė, kad jų kambaryje sulaužytos lovos, apgadinta siena.

Viešbučio atstovų nuotr.

„Kokia žala padaryta dar, galėsime tiksliau pamatyti tada, kai šie naujakuriai išvyks ir mes galėsime įeiti į jų kambarį“, – tarstelėjo pašnekovė pridurdama, kad tiems asmenims, kurie atvyko anksčiau ir jau baigia skaičiuoti paskutines saviizoliacijos dienas, yra labai sunku gyventi, kai greta triukšmaujama.

„Tame kambaryje trankosi, rėkia – tokia prasta situacija. Nesuprantame, kodėl reikia valstybės pinigus investuoti dėl taip įžūliai besielgiančių žmonių? Juk jie, nors ir pasirašė dokumentus, nesilaiko sutartyje numatytų sąlygų. Jie turi būti tikrai ne tokiose vietose kaip viešbučiai“, – apmaudo neslėpė D. Vytienė.

Drausminti pareigūnai vyko kelis kartus

Pastaruosius moters išvardytus faktus patvirtina ir viešai Utenos apskr. policijos internete paskelbta informacija. Kaip teigiama, kovo 27 d. Molėtų rajono pareigūnai gavo pranešimą iš viešbučio savininkės, kad asmenys patalpinti priverstinei saviizoliacijai viešbutyje „Gerugnė“ Molėtuose, nederamai elgiasi kambario balkone: galimai vartoja alkoholį, triukšmauja. Nuvykę į minėtą vietą,  pareigūnai viešosios tvarkos pažeidimo tuo metu nenustatė.

Tačiau kovo 28 d. apie 10 val. vėl buvo gautas pranešimas, jog pastebėta, kad iš viešbučio „Gerugnė“ išėjo asmuo, kuriam yra paskirta priverstinė saviizoliacija savivaldybės numatytose patalpose.

Į įvykio vietą nuvykę Molėtų rajono pareigūnai sutiko asmenį, stovintį šalia viešbučio. „Vaikinas neneigė, kad pažeidė saviizoliacijos reikalavimus ir paaiškino, kad buvo parduotuvėje nusipirkti alkoholinių gėrimų. Policijos pareigūnai vaikinui paaiškino priverstinės saviizoliacijas reikalavimus, kad jam yra draudžiama pasišalinti iš viešbučio patalpų. Vaikinas prisipažino, kad tai žinojo, tačiau piktybiškai pasišalino iš paskirtos saviizoliacijos vietos. Dėl šio įvykio pareigūnų surinkta medžiaga bus perduota Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui dėl Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio pažeidimo“, – rašoma Utenos apskrities policijos interneto puslapyje.

Pasak pareigūnų, įvykiai „Gerugnės“ viešbutyje tęsėsi ir kovo 29 d. – vėl buvo gautas pranešimas iš viešbučio „Gerugnė“ savininkės. Savininkė įtarė, kad galimai suniokotas turtas kambaryje, kuriame gyvena saviizoliaciją pažeidęs jaunuolis ir kitas asmuo. Kambaryje buvo girdėti triukšmas ir jame galimai buvo girtuokliaujama. Nuvykę pareigūnai ir patekę į patalpą nustatė tyčinį turto sugadinimo ir sunaikinimo faktą. Buvo sudaužyta kambario gipso kartono siena. Padarytas nuostolis tikslinamas. Dėl šio įvykio priklausomai nuo patirtos turtinės žalos jaunuoliams bus taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 115 str. arba Baudžiamojo kodekso 187 straipsnį.

Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą įregistravo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas ir kiti šios frakcijos nariai.

Taip pat įstatyme siūloma  numatyti, kad pinigų apskaitos principas galėtų būti taikomas įmonėms, kurių pajamos nesiekia 2 000 000 eurų.

„Siūlomi  pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas verslo veikimui sunkiu ekonominiu periodu, sudarys sąlygas naujų darbo vietų kūrimui bei mažins administracinę naštą“, – sako S. Gentvilas.

Pasak jo, šiuo metu dėl susidariusios koronaviruso (COVID-19) situacijos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriai negali vykdyti savo įprastinių veiklų, dėl šios priežasties norint išvengti kuo didesnių ekonominių padarinių būtina sukurti kuo geresnes verslo veikimo sąlygas.

Anot parlamentaro, Viešbučių ir restoranų asociacija skelbia, kad Lietuvoje šiuo metu yra uždaryti 93 proc. viešbučių ir restoranų. „Dėl didelių apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus praradimų būtina taikyti lengvatinį PVM tarifą, kuris sudarytų palankesnes sąlygas verslui. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad net ir įprastomis veikimo sąlygomis PVM tarifas taikomas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms yra per didelis. 2017 m. duomenimis, lengvatinis PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms taikytas 25 iš 28 ES valstybių narių, viešojo maitinimo paslaugoms taikytas 17 iš 28 ES valstybių narių“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Šiuo metu įstatymas nenurodo, kada galima taikyti pinigų apskaitos principą. Įstatymas numato 9 proc. lengvatinį PVM tarifą apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir nenumato jokio lengvatinio PVM tarifo maitinimo paslaugas teikiančioms organizacijoms.

ELTA jau skelbė, kad praėjusią savaitę į Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kurioje siūlo maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms numatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.

Tuo vadovaujantis bendrovės, dar tebedirbančios, prašo atsiskaityti tik banko kortelėmis ar internetu.

Tokį skelbimą išvydęs geležinkelio stotyje vienas kaunietis pasipiktino, ką daryti, jeigu keliauti reikia, o banko kortelės neturi apskritai ar neturi šiuo metu pasiėmęs.

„Šiuo metu įsigyti bilietus galima internetu arba kasose, atsiskaitant banko kortelėmis“, – patvirtino „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento atstovė Rūta Atroškaitė.

Anot jos, atsiskaitymai grynaisiais ir bilietų prekyba traukiniuose laikinai sustabdyti, siekiant riboti tarpusavio kontaktus. „Suprantama, kad tai keičia dalies keleivių įpročius, bet šiuo sudėtingu laikotarpiu pirmiausia turime rūpintis vienas kito sveikata ir saugumu“, – teigė atstovė, nenurodžiusi, kiek per paskutinės dvi savaites nustatyta asmenų, bandžiusių keliauti be bilieto ir kas tokiems gresia.

Grynaisiais pinigais negalima atsiskaityti ir Kauno miesto visuomeniniame transporte.

Šiuo metu įsigyti bilietus galima internetu arba kasose, atsiskaitant banko kortelėmis.

R. Atroškaitė pasakojo, kad dalis „Lietuvos geležinkelių“ personalo dirba namuose. „O kolegas, kurių darbo funkcijų nebūtų kaip perkelti į namus (pvz., konduktorių-kontrolierių), aprūpinome asmens apsaugos priemonėmis (vienkartinėmis pirštinėmis, vienkartinėmis medicininėmis kaukėmis, respiratoriais, dezinfekciniais skysčiais). Koronaviruso atvejų šiai dienai bendrovėje neužfiksuota", – konstatavo R. Atroškaitė.

Keleivių srautai pastarąją savaitę krito 75 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tad nuo vakar „Lietuvos geležinkelių“ grupei priklausanti keleivių vežimo bendrovė „LG Keleiviams“, optimizuoja vietinių traukinių reisus. Iš esamų 226 laikinai stabdomas trečdalis – 76.

Laikinai stabdomi ekspresai arba vėlyvieji reisai, skirti grįžti namo po pramogų, tačiau paliekamas būtinasis susisiekimas – galimybė pasiekti darbą, gydymo įstaigas, maisto parduotuves ar vaistines.

„Svarbu tai, kad susisiekimas traukiniais tarp miestų nenutrūks – tik bus retesnis. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai kiti vežėjai sustabdė tarpmiestinius reisus“, – teigė „LG keleiviams“ generalinis direktorius Linas Baužys.

„Maksimaliai rūpinamės klientų ir savo darbuotojų saugumu: stotys ir traukiniai dezinfekcinėmis priemonėmis nuodugniai valomi bent kartą per dieną; populiariausių maršrutų traukiniuose liečiami paviršiai dezinfekciniu skysčiu papildomai valomi po kiekvieno reiso“, – pasakojo L. Baužys.

Užtikrinama, kad keleiviai vienas nuo kito sėdėtų per saugų vieno metro atstumą. Ribojami žmonių srautai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių geležinkelių stotyse, į jas įleidžiant tik klientus, turinčius bilietus ar planuojančius juos įsigyti ir keliauti.

Ryšys su LFF – glaudus

Už Vilniaus futbolo klubo "Riteriai" vadovą J.Nevoiną balsavo dauguma (keturi iš šešių) A lygos valdybos narių.

J.Nevoina nukonkuravo Vilniaus "Žalgirio" direktorę Vilmą Venslovaitienę (už – 1 balsas).

Nuo 2018-ųjų gruodžio A lygos prezidentu buvęs Marijampolės "Sūduvos" klubo vadovas Vidmantas Murauskas atsistatydino likus kelioms dienoms iki šio sezono pradžios.

"Džiaugiuosi man pareikštu tiek klubų, tiek šalies futbolo federacijos palaikymu. Tai didelis iššūkis ir atsakomybė. Turime būti vieningi ir kurti bendrą ateitį. Futbolo žmonių solidarumas suteikia viltį, kad ateityje bus tik geriau. A lygos vairą perėmiau išties sudėtingu laikotarpiu. Reikia įvertinti atliktus darbus ir tuomet žinosime, kam reikia sutelkti dėmesį, – kalbėjo J.Nevoina. – Jau renkame profesionalų komandą, kuri padės analizuoti bendrą paveikslą. Turime suformuoti aiškią struktūrą, pratintis prie sklandžios vidinės komunikacijos. Šiuo metu diskutuojame su šalies futbolo federacija ir neatmetame varianto, kad federacijos darbuotojas taip pat galėtų dirbti A lygoje. Norint sukurti gerą produktą, mums reikia platesnio galimybių spektro. Su federacija galėtume dalytis informacija, lengviau komunikuoti ir kurti A lygos strategiją ateičiai. Norime rasti specialistų, kurie pagerintų mūsų produkto kūrimo procesą ir padarytų jį patrauklesnį investuotojams. Mums svarbiausia – žmogaus kvalifikacija."

Paklaustas, ar jau diskutavo su Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovais apie A lygos perspektyvas, J.Nevoina teigė, kad ryšys su LFF yra glaudus ir bendri tikslai tą ryšį tik stiprina.

"Sutarėme, kad turime ieškoti geriausio sprendimo tiek A lygai, tiek lietuviškam futbolui. Kartu su LFF žiūrime plačiau: A lyga – tik vienas mūsų futbolo produktų, todėl turime skirti jam pakankamai dėmesio ir resursų, siekdami kelti bendrą šalies lygį. A lygos čempionatas turi stiprėti, kad galėtume būti konkurencingi Europoje ir šiuo klausimu mūsų požiūris su federacija ypač sutampa. Kitas iššūkis – kaip padaryti lygą patrauklią investuotojams. Tikiu, kad tik bendromis jėgomis rasime tinkamiausius sprendimus", – pabrėžė J.Nevoina.

Futbolininkai reikalauja daug investicijų, bet kvalifikuoti treneriai irgi nepigūs.

A lyga plėsis

Kalbėdamas apie skaudžiausias A lygos problemas, J.Nevoina buvo tiesmukas: beveik visais atvejais svarbų vaidmenį atlieka finansiniai ištekliai.

"Šiemet futbolo gerbėjai buvo nusivylę sumažėjusiu A lygos komandų skaičiumi ir aš juos suprantu, tačiau reikia atsižvelgti ir į realią ekonomikos situaciją, kurią šis faktas puikiai atspindi. Žaidėjai reikalauja išties daug investicijų. Norint išauginti stiprius savus futbolininkus, reikia kvalifikuotų trenerių, o aukšto lygio specialistai – irgi nepigūs", – svarstė A lygos prezidentas. – Dabar mes turime entuziastų lygą, kurioje žmonės praranda daugiau, nei uždirba. Sudėjus čempionate žaidžiančių klubų biudžetus susidarytų maždaug 7 mln. eurų, o visi per metus sumoka valstybei beveik 1 mln. eurų mokesčių. Norėdami žengti žingsnį į priekį, turime plėsti aukščiausios lygos žemėlapį. Retai kas akcentuoja, kiek LFF investuoja į mūsų asociaciją ir prisideda prie jos veiklos. Esame dėkingi už šią pagalbą, tačiau to neužtenka. Norint sustiprinti lygos statusą, reikia valdžios institucijų pagalbos. Yra daug pavyzdžių, kai valdžios pasitikėjimas futbolu subrandina gražius vaisius. Jeigu valdžios institucijos pradėtų daugiau investuoti į futbolą, tai būtų geras ženklas verslininkams daryti tą patį."

Pasak J.Nevoinos, futbolo klubai savo konkurencingumą jau įrodė darbais, o ne žodžiais.

"Noriu padėkoti jiems už atiduotą širdį ir nuolatinį tobulėjimą. Įvertinus, kokiais resursais pasiekiami rezultatai, neįmanoma nesižavėti. Taip pat norėčiau kreiptis į sirgalius ir paprašyti jų kantrybės bei supratingumo. Sirgaliai – labai svarbi futbolo bendruomenės dalis, jie gali nuveikti daug gerų darbų. Vienas jų – savo mėgstamų komandų palaikymas. Šešios ekipos aukščiausiojoje šalies lygoje nėra geras rodiklis, tačiau, jeigu mes kartu tinkamai atliksime visus darbus, situacija pagerės. Idealiu atveju norėtume sukurti A lygos finansinį fondą, kurį pasidalytų visi klubai. Būtų daugiau stabilumo, lyga taptų patrauklesnė, o joje žaidžiančių komandų gretos pildytųsi", – pabrėžė J.Nevoina.

Viliasi tęsti varžybas

Per nuotoliniu būdu vykusį A lygos valdybos susirinkimą LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius patvirtino, kad federacija prisidės prie A lygos darbų organizavimo ir procesų valdymo.

Viena pirmųjų numatytų bendrų užduočių – raštų dėl pagalbos profesionaliems futbolo klubams atitinkamoms institucijoms rengimas. Nuspręsta kreiptis į šalies Vyriausybę ir kitas institucijas dėl asociacijų įtraukimo į įstaigų sąrašą, kurioms bus teikiamos subsidijos darbo užmokesčiui kompensuoti. Taip pat aptartas siūlymas kreiptis į Europos futbolo asociacijų sąjungą (UEFA) dėl paramos suteikimo klubams.

Svarstytas galimas A lygos čempionato atnaujinimas. Nuspręsta tęsti varžybas praėjus trims savaitėms po karantino pabaigos.

Kol kas sužaistos tik 1-ojo turo rungtynės, jos įvyko kovo 6–8 d.: sostinės "Žalgiris" namuose 4:0 sutriuškino "Panevėžį", "Sūduva" 1:0 palaužė Gargždų "Bangą", o "Riteriai" 0:3 nusileido "Kauno Žalgiriui".

Kiti A lygos mačai preliminariai numatyti balandžio 17–18 d. Jeigu karantinas bus atšauktas, Vilniuje jėgas išmėgins "Riteriai" ir "Žalgiris", Kaune – šio miesto žalgiriečiai ir "Sūduva", o "Panevėžys" savo aikštėje susitiks su "Banga".

Laukia starto

Kol kas nė vienų rungtynių nesužaidė Lietuvos futbolo 1-osios ir 2-osios lygų komandos.

1-osios lygos licencijas turi Telšių "Džiugo", Alytaus "Dainavos", "Šiaulių", Kauno "Hegelmann Litauen" ir "Kauno Žalgirio-B", Vilniaus BFA ir "Žalgirio-B" bei "Riterių-B", Mažeikių "Atmosferos", Kretingos "Minijos", "Jonavos", "Panevėžio-B", Marijampolės "Sūduvos-B" ir Kėdainių "Nevėžio" ekipos.

2-ąją lygą sudaro Utenos, Marijampolės, Kybartų, Alytaus, Kazlų Rūdos, Šilutės, Klaipėdos miesto ir rajono, Plungės, Joniškio, Radviliškio, Šiaulių, Tauragės, Panevėžio, Gargždų, Telšių, Vilniaus bei Kėdainių futbolo atstovai.

Uostamiesčio gatvės sulauks darbininkų – stengiamasi išnaudoti susiklosčiusią situaciją, kai važinėja mažiau automobilių. Jau šią savaitę darbai prasidės Herkaus Manto gatvėje.

"Avarines duobes tvarkome, kai gauname pranešimų ar pastebime patys. Dabar kalbame apie rimtesnius darbus. Karštu asfaltu ne taip seniai pradėjome dirbti", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Vedeikienė.

Pašnekovės teigimu, šiuo metu tiek oro, tiek transporto srautų sąlygos labai palankios.

"Dabar yra labai palankus metas suremontuoti bent pagrindines gatves", – patikino N.Vedeikienė.

Jau šį pirmadienį kelininkai pradės darbus Herkaus Manto gatvėje. Vienoje judriausių miesto arterijų nuo Atgimimo aikštės iki P.Lideikio gatvės bus tvarkomos duobės, šalinamos susidariusios provėžos.

Planuojama, kad gatvės remonto darbai esminės įtakos eismui neturės.

"Gali būti, kad kažkur bus tik viena duobė, tai tuo metu tik ten ir bus laikinas ribojimas. Bet kokiu atveju ribojimai bus tik vienoje eismo juostoje. Labai laikinai – kelias valandas", – aiškino N.Vedeikienė.

Panašūs darbai planuojami ir kitose miesto dalyse. Gatvės dangos remontas numatomas Vingio g

Remiantis pateiktais duomenimis, mirčių skaičius šalyje mažėja: sekmadienį buvo užregistruoti 209 mirties atvejai, o kovo 28 dieną – 260.

Bendras mirusių koronavirusu užsikrėtusių pacientų skaičius Jungtinėje Karalystėje pasiekė 1 415. Anglijoje mirė 1284 asmenys, Škotijoje – 47, Velse – 62, o Šiaurės Airijoje – 22.

Pabrėžiama, kad mirčių skaičius pradėjo mažėti,  Dauningo gatvei suteikus teisę policijai „savo nuožiūra“ imtis priemonių COVID-19 plitimui stabdyti.

Kaip pranešė Jungtinės Karalystės žiniasklaida, iki pirmadienio šalyje buvo užregistruota daugiau nei 20 tūkst.užsikrėtimo koronavirusu atvejų.

Asociacija "Vitės bendruomenė" sulaukė Susisiekimo ministerijos rašto, kuriame tikinama, jog bendruomenės ir Klaipėdos savivaldybės išreikštas poreikis įvertintas rimtai.

"Siekiant užtikrinti projekto įgyvendinimą ir geležinkelių transporto eismo saugą bei pėsčiųjų, kertančių geležinkelio kelius Klaipėdos mieste, saugumą, nuspręsta, kad turi būti įrengiama dviejų lygių pėsčiųjų perėja po geležinkelio keliais tarp Pušyno gatvės ir Parko gatvės", – rašoma ministerijos rašte.

Viceministras Valdas Klimantavičius informavo, kad Susisiekimo ministerija, įmonė "Lietuvos geležinkelių infrastruktūra" ir Klaipėdos savivaldybė šiuo metu vertina galimą kiekvienos suinteresuotųjų pusių indėlį, siekiant įgyvendinti pėsčiųjų perėjos įrengimo projektą ir galimus šio projekto įgyvendinimo terminus.

Vitės bendruomenės pirmininkas Tomas Meškinis tikino, kad projektas turėtų būti finansuojamas iš ES pinigų.

"Savivaldybė ir geležinkelininkai prisidėtų tik keliais procentais. Projektas turėtų būti suskirstytas į du etapus. Pirmuoju būtų pastatyta garso izoliacinė sienelė iki perėjos, o antruoju etapu turėtų būti įrengta pati perėja", – aiškino T.Meškinis.

Bendruomenės norais geležinkelininkai ne itin džiaugėsi, gyventojams siūloma į miesto parką žingsniuoti Herkaus Manto gatvėje įrengtais laiptais.

"Mamoms su vežimėliais tai yra neįmanoma. Mamos iš senamiesčio ir toliau į parką traukia Vitės kvartalu. Juk mes neturime jokio kito parko, tik šį. Aplink uostas ir jo tvoros. Gyventojai turi turėti galimybę pasiekti parką", – tikino T.Meškinis.

Geležinkelininkai siūlė miestiečiams rinktis antžeminę perėją.

"Mes tokios nenorime. Jau yra viena, kurios niekam nereikia. Metalo konstrukcija žiemą apledija, nepatogu. O kaip neįgalieji? Kur jiems dėtis? Gal tuomet liftus tegul įrengia Herkaus Manto gatvėje, prie stačių laiptų? Tik kažin ar tai bus pigiau", – svarstė bendruomenės pirmininkas.

„Galiu patvirtinti, kad, naujausiais duomenimis, šiuo metu koronavirusu yra užsikrėtęs 61 medikas“, – BNS sakė ministerijos atstovė Gabrielė Banaitytė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Ukmergėje serga 18 medikų, Vilniuje – 17, Klaipėdoje – 15, Kaune – aštuoni, Biržuose – trys.

Sveikatos apsaugos ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad dėl galimos infekcijos bus tiriami visi sveikatos priežiūros specialistai.

Pačios gydymo įstaigos, įvertinusios savo specifiką ir galimas rizikas, turės apsispręsti, kokiu dažnumu sveikatos priežiūros specialistus tikrinti profilaktiškai.

Sveikatos priežiūros specialistai, jaučiantys net menkiausius koronavirusinės infekcijos COVID-19 simptomus, turėtų būti testuojami nedelsiant, nurodė ministerija.

Lietuvoje nustatyti 484 COVID-19 atvejai, mirė septyni koronavirusu užsikrėtę žmonės, vienas – pasveiko.

„Dėl logistinių vingrybių šįkart tikslaus priemonių skaičiaus pasakyti negaliu. Žinau, kad tai užsakymas, kuris bus pristatytas dviem reisais. Antrasis lėktuvas turėtų leistis po kelių dienų“, – savo feisbuko paskyroje rašo S. Skvernelis.

Visa tai vėl bus skirta mūsų pirminei grandžiai kovoje su koronavirusu – medikams. Privalome juos aprūpinti.

Ministro pirmininkas informuoja, kad dviem reisais bus atgabenta 12 mln. vienetų pirštinių, daugiau kaip milijonas vienkartinių kaukių, 114 tūkst. batų apsaugų, daugiau kaip 65 tūkst. apsauginių akinių, daugiau kaip 50 tūkst. respiratorių, 26 tūkst. vienetų apsauginių drabužių, 114 pacientų stebėjimui skirtų monitorių.

„Visa tai vėl bus skirta mūsų pirminei grandžiai kovoje su koronavirusu – medikams. Privalome juos aprūpinti“, – feisbuke pažymi S. Skvernelis.

Premjeras taip pat savo įraše primena, kad  Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavesta per dvi savaites užtikrinti, kad dezinfekciniai skysčiai, kaukės bei kitos reikalingos apsaugos priemonės būtų prieinamos visiems Lietuvos gyventojams.