JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimu, šimtai politinių kalinių buvo paleisti mainais į sankcijų sušvelninimą prezidento Aliaksandro Lukašenkos administracijai.
Nuo 1994 metų valdžioje esantis A. Lukašenka vykdo negailestingą susidorojimą su kritikais, ypač po 2020 metų protestų judėjimo šioje daugiau nei 9 mln. gyventojų turinčioje Europos valstybėje.
JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių klausimais Baltarusijoje Nilso Muižnieko teigimu, 2025 metais buvo paleista daugiau nei 150 žmonių, laikomų politiniais kaliniais, o dar 250 – šį kovą.
Vis dėlto Baltarusijoje „tikriausiai tenka daugiau politinių kalinių vienam gyventojui nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje“, pirmadienį Ženevoje, kur JT Žmogaus teisių tarybai pristatė savo naujausią ataskaitą, AFP sakė N. Muižniekas.
Baltarusijai buvo suteikta galimybė atsakyti į ataskaitą, tačiau jos atstovai posėdyje nedalyvavo.
Įvairių nevyriausybinių organizacijų ir JT institucijų duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu yra 852 žinomi politiniai kaliniai.
„Tikrasis skaičius beveik neabejotinai yra daug didesnis, nes teisės aktai yra labai platūs, – sakė N. Muižniekas. – Kiek dar, mes nežinome.“
Latvių politologas teigė, kad Baltarusijos pareigūnai dabar labiau nei anksčiau slepia savo pėdsakus, ypač nebeviešindami informacijos apie tam tikrus teismo procesus ir baugindami suimtųjų šeimas.
Jo teigimu, susidorojimas dabar nukreiptas į naujas grupes, ypač kultūros veikėjus, savanorius iš Baltarusijos tiriamosios grupės „Belaruski Hajun“, stebinčios Rusijos kariuomenės judėjimą per Maskvos karą Ukrainoje, leidėjus, religinius aktyvistus ir LGBTIQ asmenis.
Ekspertas taip pat pasmerkė sugriežtintus saviraiškos laisvės ribojimus. Pareigūnai vis daugiau grupių, žiniasklaidos priemonių ir socialinių tinklų paskyrų įvardija kaip „ekstremistines“, todėl bet kuriam asmeniui, kuris peržiūri ar dalijasi jų turiniu, gresia baudžiamasis persekiojimas.
Specialieji pranešėjai yra nepriklausomi ekspertai, kuriems Žmogaus teisių taryba paveda pateikti savo išvadas. Jie nekalba pačių Jungtinių Tautų vardu.
Baltarusija – transnacionalinių represijų „novatorė“
Televizijos žurnalistė Kaciaryna Andrejeva buvo sulaikyta 2020 metais po to, kai nušvietė protestus sostinėje Minske, ir penkerius metus praleido kalėjime, kol kovą buvo paleista.
„Buvau prievarta ištremta iš Baltarusijos be paso ar jokių kitų dokumentų“, – AFP pasakojo ji.
Dabar Lenkijoje gyvenanti moteris kovoja už savo vyro, taip pat žurnalisto, kuris buvo įkalintas prieš dvejus metus, paleidimą.
K. Andrejeva teigė mananti, kad Baltarusijos pareigūnai tyčia laiko jį įkalintą, kad darytų jai spaudimą.
„Vis dar bandau kurti savo gyvenimą iš naujo, bet jaučiuosi labai vieniša, nes mano šeima liko Baltarusijoje, o vyras kenčia baisiomis sąlygomis“, – sakė ji.
N. Muižniekas teigė, kad Baltarusija tapo „didele novatore ir lydere transnacionalinių represijų srityje“.
Jo teigimu, Minskas atsisako teikti konsulines paslaugas ištremtiems piliečiams, naikina jų pasus, rengia teismo procesus už akių, skelbia Interpolo pranešimus, konfiskuoja jų turtą ir daro spaudimą Baltarusijoje likusiems artimiesiems.
Ekspertas pažymėjo, kad žmonės dažnai nedrįsta kreiptis pagalbos „dėl baimės, kad bus imtasi atsakomųjų veiksmų“ prieš jų šeimas.
Jo ataskaitoje taip pat smerkiamas vis didesnis baltarusių kalbos nustūmimas į paraštes, „rusiškos-tarybinės“ nacionalinės istorijos interpretacijos propagavimas ir diskriminacija tų, kurie gina baltarusių kultūrinį identitetą.
N. Muižniekas paragino Minską paleisti visus politinius kalinius ir iš esmės peržiūrėti ekstremizmo bei terorizmo įstatymus.
Jo teigimu, šie įstatymai leidžia kriminalizuoti saviraiškos laisvę, taikius susirinkimus ir asociacijas.
N. Muižniekas taip pat paragino Baltarusijos valdžią leisti nepriklausomiems stebėtojams lankytis kalėjimuose.
„Esu vykdęs žmogaus teisių stebėjimą 49 šalyse ir turiu pasakyti, kad niekada nesu susidūręs su šalimi, iš kurios gautume tokių sistemingų pranešimų apie kankinimus ir netinkamą elgesį įkalinimo įstaigose“, – sakė jis.
Specialusis pranešėjas teigė, kad visiškas atsakingų asmenų baudžiamojo persekiojimo nebuvimas leidžia manyti, jog tokią praktiką pareigūnai toleruoja ar net skatina.
„Visi mano, kad tai yra vyriausybės politika“, – sakė jis.
Naujausi komentarai