Blyksnis danguje, o tada – duslus sprogimas. Netoli Iziumo rytų Ukrainoje į šipulius paversta dar viena degalinė. Tokie vaizdai Ukrainoje jau tapo įprasti Rusijai intensyvinant smūgius šalies logistikos infrastruktūrai.
Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, nuo liepos Maskva visoje šalyje smogė daugiau kaip 200 degalinių. Dauguma jų yra šalies rytuose ir šiaurės rytuose, prie į frontą vedančių logistikos maršrutų.
Žvelgdamas į skeveldrų suvarpytą automobilį ir susiraičiusius metalo lakštus, Davidas Akopjanas vaikščiojo po savo buvusios darbovietės griuvėsius.
Likus kelioms minutėms iki smūgio, 35-erių degalinės darbuotojas dėl apšaudymo pavojaus ją uždarė.
„Užtvėriau teritoriją juosta, visus išprašiau ir vos spėjau pasiekti savo automobilį, kai išgirdau atskriejančią raketą“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo D. Akopjanas, rodydamas į sprogimo sugriautą nedidelį pastatą.
Aplinkui vyrą gulėjo patalpas turėję apsaugoti, bet visiškai nepadėję betoniniai blokai.
Iš griuvėsių kyšanti skeveldrų suvarpyta švieslentė vis dar teberodė bešvinio benzino kainą.
„Manau, mieste liko vos dvi ar trys degalinės“, – kiek sutrikęs sakė D. Akopjanas.
Nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. Rusija nuolat atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą – šilumines elektrines, dujų skirstymo infrastruktūrą ir vamzdynus.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais Maskva vis dažniau talžo paprastas degalines.
Tikina, kad Kremlius siekia kuo labiau apsunkinti žmonių gyvenimą
Dronų smūgiams tapus karo kasdienybe, abi šalys vis dažniau taikosi į viena kitos karinę logistiką, ypač kelius ir aprūpinimo centrus.
Tačiau Rusijos atakos prieš pakelės degalines kariuomenei „neturi visiškai jokio poveikio“, nes Ukrainos gynybos ministerija turi savo degalų tiekimo sistemą, naujienų agentūrai AFP teigė Ukrainos energetikos analitikas Serhijus Kujunas.
Ukrainos energetikos ministerija mano, kad šių atakų tikslas – kur kas ciniškesnis.
„Šiais smūgiais siekiama apgadinti civilinę infrastruktūrą, sutrikdyti logistiką ir prieš artėjančią žiemą kiek įmanoma apsunkinti humanitarinę ir ekonominę padėtį, taip pat pabloginti būtiniausių paslaugų teikimą bendruomenėms“, – naujienų agentūrai AFP raštu nurodė ministerija.
Dėl šios kampanijos degalinių operatoriai priversti žaisti savotišką katės ir pelės žaidimą. Pasak S. Kujuno, ukrainiečiams jau pavyko atkurti maždaug 80 proc. apgadintų degalinių veiklą.
Maždaug už 30 kilometrų nuo Rusijos pajėgų esančiame Iziume oro pavojaus sirenos skamba po kelis kartus per dieną, todėl degalinės laikinai uždaromos.
Tolumoje aidi sprogimai.
Prie antidroniniu tinklu apdengtos degalinės darbuotojas ramiai rūkė cigaretę, laukdamas oro pavojaus atšaukimo.
Civiliai ir kariai, sėdėdami automobiliuose, rikiavosi į eilę ir laukė, kol degalinė vėl pradės veikti.
Informacinė kampanija
Per pastarųjų mėnesių smūgius degalinėms visoje Ukrainoje žuvo keli civiliai ir žurnalistai.
Prie kelių aplink Iziumą sudegusių degalinių griaučiai ir krūvos sumaitoto, apanglėjusio metalo jau tapo įprasta kraštovaizdžio dalimi.
Šio miesto gyventojai AFP sakė besibaiminantys, kad prireikus skubiai evakuotis gali nepavykti gauti pakankamai degalų.
Kai kurie jau pradėjo kaupti degalų atsargas, o kiti dėl galimo jų trūkumo svarsto išvykti.
Ukraina teigia, kad šiuos smūgius taip pat lydi Rusijos vykdoma „didelio masto informacinė kampanija“, kuria siekiama „sėti paniką ir nusivylimą tarp gyventojų“.
Ukrainos degalinėse taip pat veikia restoranai, jos naudojamos kaip susitikimų vietos, o kartais jose veikia net barai. Čia lankosi ir kariškiai, tačiau daugiausia – civiliai.
Naujausių dronų smūgių žymių matyti ir ant kai kurių degalinių, esančių daugiau kaip už 200 km nuo fronto linijos.
Buvęs karys D. Akopjanas demonstravo ramybę.
„Net jei jie subombarduos visas degalines, rasime būdų, kaip tiekti degalus... Vienaip ar kitaip, dirbsime toliau“, – tikino jis.
Tačiau D. Akopjanas pripažino nerimaujantis dėl to, kas nutiks, jei rusų atakos dar labiau suintensyvės.
„Kol kas jie mėgina išvyti iš miesto visus civilius... O tada tiesiog nušluos viską nuo žemės paviršiaus“, – sakė jis.
