Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi aptarė pirmosios Ukrainos ponios Olenos Zelenskos vizitą JAV, taip pat patvirtino planus pasirašyti susitarimą su Rusija.

Kaip teigė V. Zelenskis, po O. Zelenskos vizito JAV senatoriai pateikė rezoliucijos projektą, kuriame Rusijos veiksmai Ukrainoje pripažįstami genocidu.

„Rezoliucijoje pažymima, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje, apimantys priverstinę deportaciją į Rusiją ir tyčinį Ukrainos civilių žudymą, yra genocidas prieš Ukrainos žmones“, – sakė Ukrainos prezidentas.

„Per teroristinius išpuolius Rusija laidoja tik pati save“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis patvirtino, kad penktadienį Stambule, dalyvaujant Kijevo, Maskvos, JT ir Turkijos atstovams, gali būti pasirašytas susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto atnaujinimo.

„Rytoj laukiame naujienų iš Turkijos dėl mūsų uostų atblokavimo“, – teigė prezidentas.

Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministerija užsiminė, kad derybos gali būti sudėtingos.

„Ukrainos delegacija palaikys tik tuos sprendimus, kurie garantuoja pietinių Ukrainos regionų saugumą, tvirtą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poziciją Juodojoje jūroje ir saugų Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą į pasaulio rinkas“, – sakoma jame.

M. Podoliakas: Rusijos kariuomenė pradeda panikuoti

Ukrainiečiai, esantys laikinai okupuotose šalies teritorijose, aiškiai supranta, kas vyksta, ir mato paniką Rusijos kariuomenėje. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša „Unian“.

„Rusijos kariuomenė, kai tik gavome HIMARS, pradėjo panikuoti. Kodėl? Atakuojami logistikos ir amunicijos centrai, taktinių sprendimų priėmimo centrai. Kitaip tariant, visa tai kelia paniką ir žmonės vietoje tai jaučia. Jie supranta, kad viskas bus kitaip“, – teigė jis.

M. Podoliakas pažymėjo, kad Rusijos okupantai visiškai neinvestuoja į įmones ir infrastruktūrą laikinai okupuotose teritorijose.

„Propagandos tikslais jie ateina kaip Rusijos statybos ministerijos vadovas Faizulinas, sako – mes čia sukursime vieną, du, tris... Čia statysime daugiabučius namus, pavyzdžiui, atstatysime Mariupolį. Tačiau rusų pinigai ten visai nepatenka. Nes rusai puikiai žino, kad jie negali išlaikyti šių teritorijų. Todėl šiandien jie ten nieko neinvestuoja, o rengia spektaklį“, – sakė M.Podoliakas.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas pabrėžė, kad Ukraina turi susigrąžinti savo teritoriją. „Tik ginkluotomis priemonėmis. Mums nepadės jokia diplomatija, jokie nauji Minsko formatai. Tai svarbiausia ir tai reikia suprasti. Turime suprasti, kad tik karinėmis priemonėmis įrodysime, jog Rusijos Federacija neturi jokių teisinių ar faktinių priemonių daryti įtaką šioms laikinai okupuotoms teritorijoms“, – pabrėžė jis.

Ketvirtadienį M.Podoliakas teigė, kad karas Ukrainoje „gali baigtis tik mūsų sąlygomis“.

„Tai reiškia, kad okupantai turi palikti visą mūsų teritoriją“, – pridūrė jis. Kitokiomis sąlygomis karas esą nebus baigtas.

Ukraina nepripažins jokių „pseudoreferendumų“ ar kitokių teisinių Rusijos sprendimų okupuotose teritorijose. „Tai reiškia, kad karas tęsis, kol šios teritorijos bus išvaduotos ir niekas jų niekada nepripažins rusiškomis“, – pažymėjo M. Podoliakas.

Rusijos užsienio reikalų ministras sekmadienį kreipsis į Arabų Lygą

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį kreipsis į Arabų Lygą jos būstinėje Kaire, pranešė ši organizacija.

Kalbą jis pasakys kelios dienos po to, kai Rusija dalyvavo Irano – kai kurių arabų valstybių priešininko – surengtame viršūnių susitikime.

S. Lavrovas susitiks su Arabų Lygos vadovu Ahmedu Aboul Gheitu (Ahmedu Abul Geitu) ir 22 šį bloką sudarančių valstybių atstovais, ketvirtadienį paskelbė organizacija.

Jungtinės Valstijos stengiasi izoliuoti Rusiją pasaulyje dėl jos invazijos į Ukrainą. Anksčiau šį mėnesį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) atsisakė susitikti su S. Lavrovu per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą Balyje.

Paklaustas apie S. Lavrovo kelionę, JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas) sakė, kad JAV „mažiau rūpinasi tuo, su kuo bendrauja užsienio reikalų ministras Lavrovas ir jo kolegos, ir didesnį dėmesį skiria jų girdimoms žinutėms“.

Tačiau yra pagrindinių principų, įskaitant mintį, kad galia XXI amžiuje negali daryti, ką panorėjusi.

„Suprantame, kad šalys visame pasaulyje palaiko individualius unikalius santykius su Rusija. Tačiau yra pagrindinių principų, įskaitant mintį, kad galia XXI amžiuje negali daryti, ką panorėjusi“, – sakė jis.

Antradienį Irano prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) surengė viršūnių susitikimą su Rusijos ir Turkijos vadovais Vladimiru Putinu ir Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).

Oficiali viršūnių susitikimo tema buvo konflikto draskoma Sirija, kur Iranas ir Rusija remia vyriausybę, o Turkija – su režimu kovojančias grupes.

Vėliau Turkija paskelbė pasiekusi susitarimą dėl grūdų išvežimo iš blokuojamų Ukrainos uostų.

Karas Ukrainoje pakirto maisto saugumą arabų šalyse, nes daugelis jų yra labai priklausomos nuo kviečių importo iš Ukrainos.

Teherano viršūnių susitikimas įvyko kelios dienos po JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) kelionės Viduriniuose Rytuose, kur jis apsilankė Izraelyje, Palestiniečių teritorijose ir Saudo Arabijoje.

Jeruzalėje J. Bidenas ir Izraelio laikinasis premjeras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) paskelbė naują saugumo paktą – juo Vašingtonas įpareigojamas niekada neleisti Iranui įgyti branduolinių ginklų.

Lankydamasis Saudo Arabijoje JAV prezidentas pabrėžė, kad jo šalis „nesitrauks ir nepaliks vakuumo, kurį užpildytų Kinija, Rusija ar Iranas“.

Kai kurių arabų šalių – valdomų sunitų – santykiai su Iranu yra įtempti. Šios šalys kaltina Teheraną dalyvavimu daugelyje regiono konfliktų, įskaitant karus Sirijoje.

V. Putinas ir Saudo Arabijos princas telefonu kalbėjosi apie naftą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas ketvirtadienį telefonu kalbėjosi apie naftos rinką, pranešė Kremlius.

Pokalbis įvyko praėjus mažiau nei savaitei, kai faktinis Saudo Arabijos valdovas susitiko su viešėjusiu JAV prezidentu Joe Bidenu. J. Bidenas siekė įtikinti Saudo Arabiją padidinti naftos gavybą, kad sumažintų naftos kainas pasaulinėje rinkoje. J. Bideno kelionės rezultatai vertinami kaip menki – Saudo Arabija tik užsiminė, kad gali labai nedideliais kiekiais didinti gamybą.

V. Putinas ir princas Mohammedas „išsamiai aptarė padėtį tarptautinėje naftos rinkoje. Jie pabrėžė, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą OPEC+“, sakoma Kremliaus pranešime.

Siekdamas geriau kontroliuoti naftos rinką, Saudo Arabijos vadovaujamas naftos kartelis OPEC jau keletą metų bendradarbiauja su daugeliu kitų naftą eksportuojančių šalių, įskaitant Rusiją. Grupė, vadinama OPEC+, koronaviruso pandemijos metu sumažino gavybą, tai padėjo naftos rinkai atsigauti po kainų kritimo žemiau nulio. Šiemet naftos kainos trumpam šoktelėjo virš 120 JAV dolerių už barelį.

Kremliaus pranešime sakoma, kad V. Putinas ir princas Mohammedas su pasitenkinimu pažymėjo, jog OPEC+ narių bendradarbiavimas leido „išlaikyti reikiamą pusiausvyrą ir stabilumą pasaulinėje energijos rinkoje“.

Rusija labai priklausoma nuo pajamų iš naftos ir dujų eksporto, kad galėtų finansuoti savo nacionalinį biudžetą, taigi ir karą prieš Ukrainą.

Rusija ir Ukraina Stambule pasirašys sutartį dėl grūdų eksporto

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos bei Ukrainos atstovai penktadienį Stambule turi pasirašyti sutartį, palengvinsiančią Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą.

Susitarimas, kuriuo siekiama užbaigti vis stiprėjančią pasaulinę maisto krizę, numato Stambule įkurti Jungtinių Tautų valdomą kontrolės centrą, kuriame dirbtų Rusijos, Ukrainos ir Turkijos atstovai, prižiūrėsiantys grūdų eksportą.

Pranešama, kad šalys susitarė, jog į Ukrainą plaukiantys laivai pirmiausia bus apieškoti, siekiant įsitikinti, kad juose nėra ginklų ar kitos karinės įrangos. Kratos taip pat bus atliekamos, kai laivai su grūdais iš Ukrainos uostų plauks Bosforo sąsiauriu kita kryptimi.

Karas Ukrainoje ir šalies uostų užminavimas neleidžia eksportuoti milijonų tonų grūdų iš vienos svarbiausių pasaulio gamintojų, dėl to Artimųjų Rytų ir Afrikos šalys susiduria su rimtu maisto trūkumu. Šis susitarimas laikomas vienu didžiausių Jungtinių Tautų tarpininkavimo laimėjimų vykstant karui Ukrainoje, lygiaverčiu jos atliktam darbui evakuojant Ukrainos civilius iš apgulto Mariupolio uostamiesčio. Taip pat atrodo, jog tai reikšmingiausias kompromisas, kurį Maskva ir Kyjivas pasiekė karui vykstant.

Rytų Ukrainos separatistiniai regionai blokavo „Google“

Nepripažįstamų Rytų Ukrainos prorusiškų separatistinių darinių lyderiai penktadienį paskelbė blokavę „Google“ ir apkaltino JAV technologijų milžinę „smurto prieš rusus“ propagavimu.

„Priėmėme sprendimą blokuoti „Google“ Donecko liaudies respublikos teritorijoje“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas.

Jis apkaltino „Google“ propaguojant „smurtą prieš rusus, ypač Donbaso žmones“.

Kaimyninė „Luhansko liaudies respublika“ „Google“ blokavo ketvirtadienį.

Mariupolyje Rusija vagia Jungtinei Karalystei priklausantį plieną, pranešė Ukrainos bendrovė

Rusija grobia plieną, priklausantį Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai, pranešė didžiausios Ukrainos plieno įmonės vadovas.

Pasak „Metinvest“ generalinio direktoriaus Jurijaus Ryženkovo, žalias ir gatavas plienas, kurio vertė yra 600 mln. JAV dolerių, paliktas „Azovstal“ gamykloje ir gretimame uoste griuvėsiais paverstame Mariupolio mieste, skirtas klientams Jungtinėje Karalystėje, bet dabar vežamas į Rusiją ir pardavinėjamas Azijoje ir Afrikoje.

„Tai, ką jie daro su šiuo plienu, iš esmės yra plėšikavimas, - sakė jis BBC. - Jie vagia mūsų produkciją, ne tik mūsų gaminius, bet ir tuos produktus, kurie jau priklauso Europos klientams. Kiek įmanoma, tai dokumentuojame. Rengiame bylą ir persekiosime juos visomis mums prieinamomis priemonėmis".

„Azovstal“ plieno liejykla ir su ja susijusi gamykla -  jų teritorija tapo paskutine Ukrainos kovotojų ir civilių priedanga per mūšį dėl Mariupolio - pagamindavo 40 proc. visos Ukrainos plieno produkcijos. Tūkstančius tonų plieno jau buvo įsigiję klientai Europoje, tarp jų ir Didžiojoje Britanijoje.

S. Lavrovas: Maskva nekursto maisto krizės

Rusija nekursto maisto krizės ir toliau tieks maisto ir energijos siuntas, vykdydama tarptautinius susitarimus, žada Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.

Straipsnyje, pasirodžiusiame keliuose laikraščiuose prieš jo kelionę į Afriką, S. Lavrovas rašo, jog „Vakarų ir Ukrainos propagandiniai pareiškimai, kad Rusija neva eksportuoja badą, yra visiškai nepagrįsti“.

S. Lavrovas pabrėžė, kad problemos prasidėjo per koronaviruso pandemiją, kai Vakarai savo pinigus panaudojo prekių ir maisto grandinių nukreipimui ir taip „pablogino padėtį nuo maisto importo priklausomose besivystančiose šalyse“.

„Rusija ir toliau sąžiningai vykdys maisto, trąšų, energijos šaltinių ir kitų Afrikai gyvybiškai svarbių prekių eksporto įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis“, – teigia jis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino haubicų artilerijos batalioną, rusų karių personalą, įrangą ir amuniciją

Ukrainos kariškiai sunaikino haubicų artilerijos batalioną, personalą ir rusų karių transporto priemones, rašo UNIAN.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro puolimo pajėgų (DShV) telegramos kanalas.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų DShV artilerija ir sausumos pajėgos (SV) sunaikino 152 mm haubicų 2A65 Msta-B artilerijos batalioną, Rusijos okupantų personalą, įrangą ir amuniciją“, – sakoma pranešime.

Nurodoma, kad sunaikintas haubicų artilerijos batalionas (be vienos haubicų baterijos) – 8 vnt. 152 mm haubicų 2A65 „Msta-B“, bataliono personalas, transporto priemonės, amunicija ir rusų įsibrovėlių įtvirtinimai.

Mariupolyje  – riaušės: metalurgijos gamyklos ukrainiečiai nenori eiti į kasyklas

Laikinai rusų kariuomenės okupuotame Mariupolyje žmonės atsisako dirbti už užpuolikus užminuotoje metalurgijos gamyklos teritorijoje. Darbininkai surengė riaušes, rašo „Ukrinform“

Žinia apie tai pasidalijo Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Okupantų statybvietėje žmonės atsisako dirbti. Tvarkaraštis – nuo 8 val. iki 20 val. nežmoniškomis sąlygomis. Ten nėra vandens, kepina saulė. Net paskelbtas 45 tūkst. rublių atlyginimas negelbsti. Darbininkai surengė savo tylų maištą, atsisakę eiti į kasyklas“, – sakė jis.

Kaip pranešama, Rusijos agresija Mariupolyje sukėlė vieną didžiausių humanitarinių nelaimių. Miestas buvo beveik visiškai sunaikintas dėl priešo apšaudymo.

Šiandien Mariupolyje nėra elektros, vandens ir dujų tiekimo. Nuo Rusijos invazijos pradžios mieste žuvo apie 22 tūkst. civilių. Į Rusiją ir laikinai okupuotas Donecko srities teritorijas buvo ištremta daugiau nei 50 tūkst. ukrainiečių.

Šiuo metu užblokuotame mieste liko daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Mariupoliui gresia ekologinė nelaimė ir infekcinių ligų protrūkis.

Kremlius: „labai svarbu“ atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos

Kremlius penktadienį sakė, jog „labai svarbu“ atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos, Kyjivui ir Maskvai rengiantis pasirašyti susitarimą dėl pasaulinės maisto krizės švelninimo.

„Labai svarbu atblokuoti trąšų, maisto produktų ir grūdų tiekimą pasaulio rinkoms“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Ukrainos grūdų kiekis gana mažas, bet vis tiek labai svarbu, kad šie grūdai patektų į pasaulio rinkas“, – pridūrė jis.

Vėliau penktadienį Kyjivas ir Maskva Stambule turi pasirašyti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra atnaujinimo, nors Rusijos pajėgos toliau intensyviai apšaudo Rytų Ukrainą.

Pirmajam svarbiam kariaujančių šalių susitarimui tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija.

D. Peskovas sakė, kad Stambule Rusijai atstovaus gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Jis patvirtino, kad planuojama pasirašyti susitarimą, bet plačiau komentuoti atsisakė.

„Jei tai įvyks, tuomet bus paaiškinimai“, – sakė jis.

Šią savaitę lankydamasis Teherane Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Vakarai privalo panaikinti Rusijos grūdų eksporto suvaržymus, jei nori, kad Maskva palengvintų Ukrainos grūdų eksportą.

Rusijos karinė invazija Ukrainoje trukdo išgabenti iš vienos didžiausių eksportuotojų kviečius ir kitus grūdus, tad baiminamasi, kad visame pasaulyje gali pradėti trūksti maisto.

Ukraina sako pasirašysianti sutartį dėl grūdų eksporto atvėrimo tik su JT ir Turkija

Kyjivas penktadienį pareiškė, kad sutartį dėl Rusijos kariuomenės invazijos sutrikdyto Ukrainos grūdų eksporto atnaujinimo pasirašys tik su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, atmesdamas galimybę sudaryti kokių nors tiesioginių susitarimų su Maskva.

„Ukraina nepasirašys jokių dokumentų su Rusija. Pasirašysime sutartį su Turkija ir JT“, – per „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas. Jis pridūrė, kad Rusija pasirašys pasirašys atskirą „veidrodinį“ susitarimą.

Pareigūnas pažadėjo, kad Ukraina pateiks „karinį atsaką“ bet kokioms Rusijos „provokacijoms“, taip pat sakė, kad nei Maskvos laivai, nei atstovai nebus įleidžiami į Ukrainos uostus, per kuriuos būtų išplukdomi javai.

Pasak M. Podoliako, bet kokios būtinos krovininių laivų inspekcijos „bus atliekamos jungtinių grupių“ Turkijos vandenyse.

Ukrainiečių delegacija penktadienį atvyko į Stambulą pasirašyti sutarties, turinčios atblokuoti milijonus tonų grūdų, įstrigusių Ukrainos uostuose nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

„Šalies delegacija, vadovaujama Ukrainos infrastruktūros ministro Oleksandro Kubrakovo, atvyko į Stambulą derybų, kad būtų išspręstas grūdų klausimas“, – per platformą „Telegram“ parašė Ukrainos infrastruktūros ministerija.

Taip pat buvo paskelbta nuotrauka, kurioje ukrainiečių delegatai matyti susitinkantys su JT vadovu Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu).

„Generalinis sekretorius dar kartą išreiškė palaikymą Ukrainos uostų atblokavimui ir patikino, jog Jungtinėms Tautoms saugumas yra neginčijamas prioritetas“, – nurodė ministerija.

Iki 25 mln. kviečių ir kitų javų šiuo metu yra įstrigę Ukrainos uostuose, užblokuotuose Rusijos karo laivų ir Kyjivo įrengtų minų laukų, turinčių apsaugoti nuo potencialaus Maskvos amfibinio puolimo.

Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir kurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse.

Vengrija siekia „geresnio bendradarbiavimo“ su ES, tęsiantis ginčui dėl sulaikytų lėšų

Vengrija tikisi, kad „geresnis bendradarbiavimas“ su Europos Komisija  leis atblokuoti milijardus eurų įstrigusių lėšų, sakė deryboms vadovaujantis ministras, šalies ekonomikai patiriant vis didesnių sunkumų.

Briuselis iki šiol atsisako patvirtinti pagalbos paketą Vengrijai iš Europos Sąjungos atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, lėšų dėl įtariamo teisinės valstybės principų pažeidimų ir numanomos korupcijos. Vengrija yra likusi vienintelė ES narė, kuriai toks finansavimas nėra patvirtintas.

„Esama akivaizdžių nesutarimų tarp Budapešto ir Europos Sąjungos aukštuoju politiniu lygiu, bet manau, kad galima daug geriau bendradarbiauti kasdieniuose santykiuose“, – šią savaitę duodamas interviu naujienų agentūrai AFP sakė vengrų premjero Viktoro Orbano kabineto ministras Tiboras Navracsicsius (Tiboras Navračičius).

V. Orbanas, vadovaujantis Vengrijai nuo 2010 metų ir triuškinamai laimėjęs balandį vykusius rinkimus, dažnai suremdavo ietis su Briuseliu dėl įvairių klausimų, įskaitant migraciją ir LGBTQ bendruomenės teises.

Per vėliausią ginčą nacionalistinių pažiūrų premjeras praeitą savaitę pareiškę, kad Europa „šovė sau į plaučius“ savo sankcijomis Rusijai, įvestomis dėl Maskvos invazijos Ukrainoje. Tuo metu Vengrijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį nuvyko į Maskvą derybų dėl galimybės Budapeštui pirkti daugiau rusiškų dujų, nepaisant įtampos tarp ES ir Rusijos.

„Nepamainomi“

Geresni ryšiai „yra nepamainomi siekiant susitarimo dėl lėšų“, kurios Vengrijai yra „labai svarbios“, pabrėžė T. Navracsicsius, laikomas nuosaikiu veikėju V. Orbano kabinete.

56 metų ministras sakė, kad darbas „tęsiamas“ ieškant kompromiso, bet negalėjo atsakyti, kada galėtų būti atblokuotas 5,8 mlrd. eurų finansavimas.

Kaip ir kitos Europos šalys, Vengrija grumiasi su didžiausia per kelis dešimtmečius infliacija, nors vyriausybė įvairiems produktams yra nustačiusi kainų lubas.

Praeitą savaitę tūkstančiai demonstrantų išėjo į gatves protestuoti dėl mokesčių įstatymo pataisų, anot vyriausybės, būtinų šalies biudžeto spragoms užlopyti.

Beveik 10 mln. gyventojų turinti Vengrija, smarkiai priklausoma nuo Rusijos tiekiamos naftos ir dujų, praeitą savaitę dėl energetikos krizės paskelbė „pavojaus padėtį“.

Vyriausybei „reikia šių pinigų. Yra didžiulis biudžeto spaudimas“, AFP sakė Budapešte veikiančio strateginių studijų centro „Policy Solutions“ analitikas Gaboras Gyori (Gaboras Dioris).

„Tiesa, kad Vengrija labai priklausoma nuo abiejų dalykų: ES lėšų ir rusiškos energijos. Ši padėtis akivaizdžiai kebli Orbano vyriausybei“, – pridūrė ji.

Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga šią savaitę pristatė du įstatymus, turinčius padidinti tesėkūros proceso skaidrumą ir užtikrinti veiksmingesnę kovą su korupcija.

Šios pastangos susitarimą su Europos Komisija daro „ranka pasiekiamą“, per feisbuką parašė J. Varga.

„Džekilas ir Haidas“

Kita vertus, kritikai, įskaitant G. Gyori, abejoja, ar V. Orbanas sutiks padaryti „tikrų nuolaidų dėl kovos su korupcija“.

„Tai jo dilema. Kas yra mažiausia, ką jis galėtų pasiūlyti, kad gautų pagalbą? Problema labai sisteminga, ir nematau didelių judesių“, – aiškino analitikas.

„Tai tarsi daktaras Džekilas ir ponas Haidas“, – pridūrė G. Gyori, atkreipęs dėmesį į vyriausybės „dvejopą komunikaciją“, kai viena ranka stengiamasi nuraminti Briuselį, o kita – imamasi veiksmų, didinančių įtampą.

Tuo pat metu ES yra spaudžiama neleisti Vengrijai lengvai išsisukti, pabrėžė G. Gyori.

Balandį Briuselis atskirai inicijavo dar niekada nepanaudotą „sąlygiškumo“ mechanizmą prieš Vengriją, tvyrant susirūpinimui, kad V. Orbano vyriausybė netinkamai naudoja ES lėšas.

Šios dvi temos „yra glaudžiai susijusios“, sakė T. Navracsicsius ir pridūrė, jog svarbu „stiprinti teisinę valstybę Vengrijoje, kad nebebūtų abejonių, jog Vengrija... yra demokratija, kaip ir [kitos] ES narės“.

Ukraina ir Rusija pasirašė susitarimą dėl grūdų eksporto su JT ir Turkija

Rusija ir Ukraina penktadienį pasirašė svarbią sutartį su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl eksportuojamų grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo, galinčio sušvelninti pasaulinę maisto krizę, milijonams žmonių keliančią bado pavojų.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas pasirašė atskirus, bet identiškus susitarimus su JT vadovu Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu) ir Turkijos gynybos ministru Hulusi Akaru (Chulusiu Akaru), kad būtų vėl atidaryti uždaryti laivybos maršrutai per Juodąją jūrą, pranešė ceremoniją stebėję naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas).

„Šiandien Juodojoje jūroje atsirado švyturys, – sakė A. Guterresas. – Vilties švyturys, galimybių švyturys, palengvėjimo švyturys pasaulyje, kuriame jo reikia labiau nei kada nors anksčiau.“

Tai padės besivystančioms šalims, atsidūrusioms prie bankroto slenksčio, ir pažeidžiamiausiems žmonėms, susidūrusiems su bado grėsme.

„Tai padės besivystančioms šalims, atsidūrusioms prie bankroto slenksčio, ir pažeidžiamiausiems žmonėms, susidūrusiems su bado grėsme“, – kalbėjo jis.

Susitarimas pasirašytas po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų, kurios kelis kartus buvo pakibusios ant plauko. 

„Jūs įveikėte kliūtis ir atidėjote į šalį nesutarimus, kad atvertumėt kelią iniciatyvai, tarnausiančia visų bendriems interesams“, – pridūrė A. Guterresas, kreipdamasis į Rusijos ir Ukrainos atstovus.

Diplomatai tikisi, kad pirmosios grūdų siuntos bus išplukdytos iki rugpjūčio vidurio – pirmąkart nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale.

Kyjivo pareigūnai sakė nenorintys sudaryti jokių tiesioginių susitarimų su Rusija.

Ukrainiečių delegacija anksčiau penktadienį atvyko į Stambulą pasirašyti sutarties, turinčios atblokuoti milijonus tonų grūdų, įstrigusių Ukrainos uostuose nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją.

„Šalies delegacija, vadovaujama Ukrainos infrastruktūros ministro Oleksandro Kubrakovo, atvyko į Stambulą derybų, kad būtų išspręstas grūdų klausimas“, – per platformą „Telegram“ parašė Ukrainos infrastruktūros ministerija.

A. Guterresas „dar kartą išreiškė palaikymą Ukrainos uostų atblokavimui ir patikino, jog Jungtinėms Tautoms saugumas yra neginčijamas prioritetas“, nurodė ministerija.

Iki 25 mln. kviečių ir kitų javų šiuo metu yra įstrigę Ukrainos uostuose, užblokuotuose Rusijos karo laivų ir Kyjivo įrengtų minų laukų, turinčių apsaugoti nuo potencialaus Maskvos amfibinio puolimo.

Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir kurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse.

Jungtinių Tautų skaičiavimais, dar 47 mln. žmonių susidūrė su ūmiu maisto stygiumi tiesiogiai dėl karo.

Derybose svarbų vaidmenį atlikęs R. T. Erdoganas, palakantis gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, išreiškė viltį, jog šis susitarimas galiausiai atvers kelią pasiekti taiką Ukrainoje.

„Tikimės, kad šis bendras žingsnis, kurį žengiame kartu su Ukraina ir Rusija, atgaivins kelią į taiką“, – sakė Turkijos vadovas.

Bendras vadovavimas

Jau penkis mėnesius trunkantis karas vyksta viename derlingiausių Europos regionų, o Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. 

JT pareigūnai sako, jog buvo greitai nuspręsta, kad jūros išminavimas užtruktų per ilgai, kad būtų galima sumažinti bado grėsmę kai kuriose skurdžiausiose pasaulio dalyse.

Susitarimu, pasiektu tarpininkaujant JT ir Turkijai, numatyta nustatyti saugius koridorius, kuriais Ukrainos laivai galės išplaukti iš trijų paskirtų Juodosios jūros uostų Odesoje ir aplink ją bei į juos įplaukti.

Abi šalys taip pat įsipareigojo neatakuoti įplaukiančių ir išplaukiančių laivų.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas anksčiau pažadėjo, kad Kyjivas duos „karinį atsaką“ bet kokioms Rusijos „provokacijoms“, taip pat sakė, kad nei Maskvos laivai, nei atstovai nebus įleidžiami į Ukrainos uostus, per kuriuos būtų išplukdomi javai.

Pasak M. Podoliako, bet kokios būtinos krovininių laivų inspekcijos „bus atliekamos jungtinių grupių“ Turkijos vandenyse.

Stambule bus įsteigtas bendras vadovavimo ir kontrolės centras, kuris rūpinsis, kad viskas vyktų sklandžiai, ir spręs ginčus.

Tačiau bendras vaizdas tikriausiai ims ryškėti ne anksčiau kaip kitą mėnesį. JT pareigūnai sako, kad Ukraina iš pradžių gali išsiųsti kelis laivus, kad įsitikintų, jog susitarimas veikia.

„Reikės kelių savaičių, kol pamatysime tinkamą susitarimo įgyvendinimą ir įplaukiančius bei išplaukiančius laivus“, – sakė vienas JT pareigūnas.

ES ragina skubiai įgyvendinti susitarimą dėl atnaujinto grūdų gabenimo per Juodąją jūrą

Europos Sąjunga penktadienį atsargiai pasveikino Rusijos ir Ukrainos susitarimus su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo, galinčio palengvinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, dėl kurios milijonams žmonių gresia badas.

„Šiandienos Stambulo susitarimas yra žingsnis teisinga kryptimi, – per „Twitter“ parašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). – Raginame jį skubiai įgyvendinti“.

Rusija: ukrainietiškų grūdų eksportas gali būti atblokuotas „artimiausiomis dienomis“

Rusijos gynybos ministras S. Šoigu penktadienį pareiškė, kad buvo sukurtos sąlygos „artimiausiomis dienomis“ atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos, ir pažadėjo, kad Maskva nepasinaudos Ukrainos uostų išminavimu.

„Šiandien turime visas sąlygas ir visus sprendinius, kad šis procesas prasidėtų artimiausiomis dienomis“, – sakė S. Šoigu, Stambule pasirašęs svarbų susitarimą su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija dėl grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo.

„Kalbame ne viena apie žemės ūkio produktų eksporto iš Ukrainos uostų pradžią, bet taip pat, be abejo, darbą dėl žemės ūkio produktų, trąšų [gabenimo] iš Rusijos uostų“, – pridūrė jis.

Ministras pridūrė, kad Rusija oficialiai pasižadėjo nepasinaudoti Ukrainos uostų išminavimu.

„Prisiėmėme šį įsipareigojimą, – sakė jis, turėdamas galvoje penktadienio susitarimą. – Dar daugiau, ten nurodoma labai konkreti data, tikslus laikotarpis, per kurį visa tai turi būti atlikta.“

R. T. Erdogano patarėjas: Turkija pasirengus padėti išminuoti Ukrainos uostus

Turkija pasirengusi padėti Ukrainai išminuoti jos uostus pagal svarbų susitarimą dėl eksportuojamų grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo, penktadienį pareiškė prezidento R. T. Erdogano vyriausiasis patarėjas.

Susitarime, kurį Rusija ir Ukraina pasirašė Stambule su Turkijos ir Jungtinių Tautų pareigūnais, numatyta Juodojoje jūroje nustatyti saugų koridorių laivams, apeinant žinomus minų laikus. Ukraina įrengė minų laukus, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus Rusijos amfibinio puolimo.  

Tačiau viename iš susitarimo punktų teigiama, kad „jei prireiktų išminavimo“, būtų galima prašyti „kitos šalies išminuotojų pagalbos“.

R. T. Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas (Ibrachimas Kalinas) sakė, kad Turkija pasirengusi padėti.

„Prireikus išminavimu galėtų užsiimti trečioji šalis. Mes, Turkija, esame pasirengę pasiūlyti savo pagalbą“, – sakė jis Turkijos televizijai NTV.

Lenkija įsigis iš Pietų Korėjos tankų ir lėktuvų

Lenkija ketina įsigyti iš Pietų Korėjos tankų, savaeigių haubicų ir naikintuvų, penktadienį pranešė vyriausybė, Varšuvai stiprinant gynybą po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.

„Ateinančią savaitę pasirašome sutartis“, – per „Twitter“ parašė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas).

Tinklalapis „wPolytice“ citavo M. Blaszczako informaciją, kad Lenkija planuoja pirkti 48 lengvuosius universalius naikintuvus FA-50, 180 tankų „K2 Black Panther“ ir neįvardytą skaičių savaeigių haubicų K9.

Pirmosios haubicos ir tankai turėtų atvykti jau šių metų pabaigoje, o lėktuvai – ateinančiais metais, pridūrė ministras, bet daugiau detalių apie sutarties sąlygas nepateikė.

„Suvokiame iššūkius Lenkijai, keliamus karo Ukrainoje ir [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino agresyvios politikos... Mūsų tikslas – atgrasyti agresorių ir kiek įmanoma sustiprinti Lenkijos kariuomenę“, – aiškino M. Blaszczakas.

„Remiame Ukrainą, nes ji kaunasi už mus, bet taip pat privalome stiprinti savo pačių gynybos pajėgumus“, – pridūrė ministras.

Anksčiau šiais metais Lenkija pranešė už 1,75 mlrd. eurų įsigysianti 32 daugiafunkcius karinius sraigtasparnius AW149  iš Italijos gamintojos „Leonardo“.

Be to, Varšuva yra užsakiusi 366 amerikietiškus tankus „Abrams“ ir raketų „žemė–oras“.

D. Kuleba: Kyjivas grūdų eksporto klausimu pasitiki JT, bet ne Rusija

Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba penktadienį pareiškė, jog Kyjivas tiki, kad Jungtinės Tautos, o ne Rusija, užtikrins Stambule pasiekto susitarimo dėl Maskvos invazijos nutraukto grūdų eksporto atblokavimo įgyvendinimą.

„Ukraina nepasitiki Rusija. Nemanau, kad kas nors turi priežasčių pasitikėti Rusija. Mes pasitikime Jungtinėmis Tautomis, kurios yra šio susitarimo varomoji jėga“, – sakė A. Kuleba per virtualią spaudos konferenciją.

ES patvirtino dar 500 mln. eurų karinę paramą Ukrainai

ES, kaip jau skelbta, iki 2,5 mlrd. eurų didina savo karinę paramą Ukrainai. ES šalys penktadienį oficialiai nusprendė skirti dar 500 mln. eurų, pranešė šalių narių taryba.

„Ukrainai reikia daugiau ginklų. Mes juos tieksime“, – sakė užsienio reikalų įgaliotinis J. Borrellis. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis jau pirmadienį pranešė apie ES ketinimus skirti Ukrainai papildomai 500 mln. eurų.

Konkrečiai iš šios sumos 490 mln. bus išleista ginklams ir amunicijai, 10 mln. – apsaugos priemonėms, benzinui ar pirmosios pagalbos rinkiniams. Pirmasis 500 mln. eurų paketas buvo patvirtintas jau vasario pabaigoje, dar trys – kovą, balandį ir gegužę.

Finansinės lėšos skiriamos iš vadinamosios Europos taikos priemonės – naujo ES finansavimo instrumento, kuris gali būti naudojamas ginkluotųjų pajėgų šalyse partnerėse stiprinimui.

B. Johnsonas žada V. Zelenskiui tolesnę JK paramą

Iš pareigų pasitraukiantis britų premjeras Borisas Johnsonas pažadėjo Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui tolesnę Didžiosios Britanijos paramą. Jo šalies ryžtas remti Ukrainą kare nesusvyruos, nesvarbu, kas bus naujasis premjeras, penktadienį pabrėžė B. Johnsonas per pokalbį telefonu su V. Zelenskiu. Be kita ko, bus tęsiamas Ukrainos karių apmokymas Didžiojoje Britanijoje.

Ministras pirmininkas B. Johnsonas, po virtinės skandalų spaudžiamas savo konservatorių frakcijos, prieš kelias savaites paskelbė apie atsistatydinimą. Šiuo metu vyksta jo įpėdinio rinkimai.

B. Johnsonas Ukrainoje yra populiarus – be kita ko, nes Didžioji Britanija yra viena didžiausių ginklų tiekėjų.