66-ąją karo dieną Rusijos kariuomenė toliau vykdo plataus masto ginkluotą agresiją prieš Ukrainą. Agresoriaus daliniai bandė pradėti puolimą Suligovkos ir Dolgenkojos gyvenviečių kryptimi, bet nesėkmingai, praneša UNIAN.

Kaip teigiama, rytinėje  Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje, balandžio 30 d., Rusijos puolimo operacijos Rytų operatyvinėje zonoje šiuo metu tęsiamos siekiant visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritoriją bei išlaikyti sausumos koridorių su laikinai okupuotu Krymu.

Rusijos kariuomenė vykdo oro ir raketų smūgius bei artilerijos apšaudymą civilinėje ir karinėje infrastruktūroje, Ukrainos teritorijos gilumoje. Taip pat karių pozicijų sąlyčio linijoje ir pasienio zonose. Tęsiamas okupantų karių grupuočių pergrupavimas ir stiprinimas.

Voluinės ir Polesės kryptimis priešas aktyvių operacijų nevykdė. Situacija šiose srityse esminių pokyčių nebuvo.

Severskio kryptimi priešo daliniai apšaudė ukrainiečių karių pozicijas Kondratovkos, Katerinovkos, Svarkovo ir Belokopytovo gyvenviečių srityse.

Pasak UNIAN, Slobožanskio kryptimi Rusijos kariai sutelkia pagrindines pastangas į pozicijų išlaikymą ir ugnies žalos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniams darymą. Siekdama sustiprinti grupuotę okupanto kariuomenė,  perkelia atskirus dalinius iš Rytų karinės apygardos bei iš Belgorodo srities į Izyiumo miesto rajoną.

Rusijos daliniai bandė pradėti puolimą Suligovkos ir Dolgenkojos gyvenviečių kryptimi, bet nesėkmingai. Siekdamas aprėpti savo karių grupes Charkivo ir Iziumo kryptimis, agresorius bando dislokuoti pajėgas ir oro gynybos priemones.

Rytų operacinėje zonoje Rusijos kariai toliau veržiasi į Limanskį (Jampolio, Ozernoje, Limano gyvenviečių srityse), Severodonetske, kur bando užbaigti Rubižnės, Popasnyanskio užėmimą (Kalinovo ir Popasnaya) ir Kurakhovsky (Olenevka ir Novomikhailovka) kryptimis.

Kaip rašo UNIAN, Zaporižės kryptimi ukrainiečių kariuomenės dalinių artilerijos apšaudymas nesiliauja. Južnobugskio kryptimi Rusijos kariai nevykdė aktyvių puolimo operacijų. Fiksuojamas pavienis ukrainiečių karių dalinių pozicijų apšaudymas. Besarabijos kryptimi be reikšmingų pakeitimų.

Mykolaivo kryptimi okupantas aktyvavo oro žvalgybą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybinių pozicijų operatyviniame gylyje, tikriausiai siekdamas atskleisti rezervus ir veiksmų pobūdį.

V. Zelenskis įsitikinęs, kad JAV lendlizo programa padės Ukrainai nugalėti Rusiją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad JAV lendlizo (ginkluotės tiekimo) programa padės Ukrainai nugalėti Rusiją, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Esu dėkingas Jungtinėms Valstijoms, prezidentui Joe Bidenui ir Kongresui už analogišką garsiąją lendlizo programą, kuri itin padės kovoje prieš Rusiją, prieš rusus užpuolikus, kuri labai pasitarnavo kovoje prieš nacius per Antrąjį pasaulinį karą. Esu įsitikinęs, kad dabar lendlizas padės Ukrainai ir visam laisvajam pasauliui nugalėti idėjinius nacių įpėdinius, kurie pradėjo karą prieš mus mūsų žemėje“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos lyderis pažymėjo, kad lendlizas ir kitos pagalbos Ukrainai priemonės yra konkretus įrodymas, kad laisvė ir šiais laikais moka gintis nuo tironijos.

Pentagono atstovas sako, kad Rusijos pajėgos kare Ukrainoje pademonstravo savo moralinį žlugimą

JAV Gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visiškai nepaiso ukrainiečių civilių žūčių, praneša naujienų agentūra dpa.

Penktadienį J. Kirby žurnalistams sakė, kad Ukrainą užpuolusios Rusijos pajėgos pademonstravo savo abejingumą ir moralinį žlugimą.

Vienas žurnalistas Pentagono atstovo paklausė, ar, jo manymu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas elgiasi racionaliai.

„Nemanau, kad visiškai suvokėme tą smurto ir žiaurumo lygį, kurio jis ėmėsi“, – atsakė J. Kirby.

Jis pridūrė, kad nėra psichologas ir negali vertinti, kas dedasi Rusijos prezidento galvoje, tačiau pabrėžė, kad Rusijos pajėgos žiauriai elgiasi su civiliais.

„Sunku žiūrėti į tai, ką jis daro Ukrainoje, ką jo pajėgos daro Ukrainoje, ir manyti, kad etiškas ir moralus žmogus galėtų tai pateisinti“, – teigė JAV Gynybos departamento atstovas spaudai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos „svetingai“ pasitiko Rusijos desantininkus Luhansko srityje

Pasak Luhansko srities valstybės administracijos vadovo, Rusijos kariai bando veržtis Severodonetsko ir Popasnyansko kryptimis, praneša UNIAN.

Penktadienį, balandžio 29 dieną, Luhansko srityje Rusijos desantininkai bandė šturmuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas. Tai paskelbė Luhansko srities valstybės administracijos vadovas Serhijus Gaidai.

Anot jo, po „svetingo“ susitikimo, kurį surengė 24-oji atskira karaliaus Danieliaus vardu pavadinta mechanizuota brigada, tik septyniems iš grupės pavyko išgyventi, likusieji buvo pašalinti.

Rusija civilius ukrainiečius bandė iškeisti į savo karo belaisvius

Maskva bandė iškeisti civilius ukrainiečius į Rusijos karius, o tai draudžia Ženevos konvencija. Tokią žinią paskelbė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Irina Vereščhuk, skelbia UNIAN remdamiesi BBC informacija.

Anot jos, Ukraina atsisakė ir paragino Rusiją grąžinti civilius ukrainiečius. Daugėja įrodymų, kad Rusija, vasarį įsiveržusi į Ukrainą, jėga išvežė daug civilių į užsienį. I. Vereščiuk pažymėjo, kad jie laikomi įkaitais.

„Žinome, kad yra daugiau nei tūkstantis įkaitų, iš jų – beveik 500 moterų. Žinome, kad jie yra kalėjimuose ir jiemspradėti ikiteisminiai tyrimai“, – sakė vicepremjerė.

Anot jos, Rusija vilkino ir civilių moterų grąžinimą. „Dabar atsisakome vykdyti mainus be moterų sąraše. Tokiu būdu bandome išgelbėti savo moteris ir civilius“ – sakė I. Vereščiuk.

Per paskutinius mainus devyni civiliai buvo grąžinti sunkiai sužaloti, amputuotomis galūnėmis, atliktomis Rusijoje.

„Buvo akivaizdžių kankinimo požymių. Jų mums papasakotos istorijos yra siaubingos", – sakė I. Vereščiuk.

S. Lavrovas: iš Ukrainos evakuota per 1 mln. žmonių

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nurodė, kad nuo Maskvos karinės invazijos į Ukrainą pradžios iš kaimyninės šalies į Rusiją buvo „evakuoti“ daugiau kaip milijonas žmonių, šeštadienį pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Šie komentarai, išsakyti S. Lavrovo interviu Kinijos valstybinei naujienų agentūrai „Xinhua“, buvo paskelbti Kyjivui kaltinant Maskvą prievarta išvežant gyventojus iš Ukrainos.

S. Lavrovas sakė, kad tarp „evakuotųjų“ yra daugiau kaip 300 civilių Kinijos piliečių.

Ministras per interviu nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti.

S. Lavrovas taip pat sakė, kad Rusijos ir Ukrainos derybos tęsiasi „beveik kiekvieną dieną“. Vis dėlto jis pabrėžė, kad „pažanga nebuvo lengva“.

Dėl derybų trikdžių S. Lavrovas iš dalies kaltino „Kyjivo režimo Vakaruose karingą retoriką ir kurstančius veiksmus“. Kita vertus, Rusijos valstybinės televizijos laidų svečiai neretai užsimindavo, kad Maskva yra pasiruošusi per šį konfliktą panaudoti net ir branduolinius ginklus.

Rusija vėl paragino JAV ir NATO liautis tiekti ginklus Ukrainai

Rusijos užsienio reikalų ministras vėl paragino JAV ir NATO liautis tiekti Kyjivui ginklus, jeigu jos „iš tikrųjų suinteresuotos išspręsti Ukrainos krizę“, šeštadienį pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Į trečią mėnesį įžengus karui, per kurį Maskva nesugebėjo pasiekti vieno iš savo tikslų – greitai užimti Kyjivą, Rusija dabar intensyvina operacijas Ukrainos rytiniams Donbaso regione.

Tačiau rusų užsienio reikalų ministras S. Lavrovas Kinijos valstybinei naujienų agentūrai „Xinhua“ sakė, kad „specialioji karinė operacija... vyksta griežtai pagal planą“.

Kinija nepasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą ir teisina savo glaudžius ryšius su Maskva, o kinų valstybinė žiniasklaida dažniausiai atkartoja Rusijos požiūrį į šį karą.

„Jeigu JAV ir NATO tikrai suinteresuotos išspręsti Ukrainos krizę, tuomet jos visų pirma turėtų atsibusti ir liautis tiekti Kyjivo režimui ginklus ir šaudmenis“, – kalbėjo S. Lavrovas.

Kremlius anksčiau vadino Vakarų pastangas aprūpinti nuo Rusijos puolimo besiginančią Ukrainą ginkluote grėsme Europos saugumui.

Duodamas interviu „Xinhua“, kuris buvo paskelbtas šeštadienį, S. Lavrovas tvirtino, kad Rusija pajėgi „pertvarkyti“ savo ekonomiką, kad apsisaugotų nuo potencialių „neteisėtų priešiškų veiksmų“.

Ministras pridūrė, kad jo šalis, kuriai taikomos beprecedentės Vakarų sankcijos, mažins JAV dolerio vartojimą ir taps mažiau priklausoma nuo importo, bet tuo pačiu didins nepriklausomybę technologijų srityje, pranešė „Xinhua“.

Maskva jau kelerius metus stengėsi mažinti priklausomybę nuo atsiskaitymų JAV doleriais ir ragino savo partneres, įskaitant Kiniją ir Indiją, tarptautinius mokėjimus vykdyti kitomis valiutomis.

Nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Vakarų šalys įvedė kelis sankcijų paketus, didžia dalimi izoliavusius Rusijos finansų sektorių nuo pasaulio ekonomikos.

Ukrainos prokurorai sakė surinkę duomenų apie daugiau kaip 8 000 karo nusikaltimų, įvykdytų Rusijos pajėgų šalies teritorijoje. Jie taip pat įvardijo 10 Rusijos karių, siejamų su žiaurumais Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur Masvks pajėgoms atsitraukus buvo rasta dešimtys nužudytų civilių kūnų.

Rusija vėl bombardavo Charkivą

Šeštadienį Rusijos pajėgos bombardavo Charkivą, antrą pagal dydį Ukrainos miestą, tačiau Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sako, kad šalies karinės pajėgos šiame regione pasiekė taktinių laimėjimų, praneša AFP.

Nors Ukraina ir kontroliuoja Charkivą, bet Rusijos pajėgos tęsia miesto bombardavimą ir puolimą.

Charkivo regiono karinė administracija socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė, kad vienas žmogus žuvo, o penki buvo sužeisti miestą apšaudžius rusų artilerijai ir minosvaidžiams.

„Padėtis Charkivo regione sunki, tačiau mūsų kariuomenė ir žvalgyba pasiekė svarbią taktinę pergalę“, – prezidentas Volodymyras Zelenksis sakė vaizdo įraše.

Ukrainos pajėgos paskelbė atkovojusios strategiškai svarbų Ruskos Lozovos kaimą netoli Charkivo ir evakavusios šimtus civilių.

Tuo metu Rusija pripažino, kad ketvirtadienį Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui lankantis Kyjive jos raketos smogė Ukrainos sostinei. Tai buvo pirmoji tokia ataka prieš Kyjivą per pastarąsias dvi savaites, o jos metu žuvo žurnalistė.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad buvo sunaikinti Ukrainos raketų gamyklos „Artem“ pastatai.

V. Zelenskis ragino pasaulį reaguoti į ketvirtadienio raketų smūgius, įvykusius netrukus po jo pokalbio su JT vadovu Kyjive.

„Belieka apgailestauti, kad į Rusijos įvykdytą sąmoningą ir žiaurių Jungtinių Tautų pažeminimą nebuvo atsakyta“, – sakė Ukrainos prezidentas.

JT generalinis sekretorius taip pat lankėsi Bučoje ir kituose netoli Kyjivo esančiuose miestuose, kur Rusija vykdė karo nusikaltimus. Pastaroji neigia, kad jos pajėgos žudė civilius.

„Mane sujaudino Ukrainos žmonių ryžtas ir drąsa. Mano žinia jiems yra paprasta – mes nepasiduosime“, – penktadienį tviteryje rašė A. Guterresas.

Rusija paskutinę minutę atliko mokėjimą doleriais, kad išvengtų nemokumo

Rusija išvengė nemokumo, penktadienį, likus nedaug laiko iki galutinio termino pabaigos, pasinaudojusi ne šalyje laikomomis savo negausiomis JAV dolerių atsargomis, pranešė amerikiečių Iždo departamento pareigūnai.

Mokėjimo suma nebuvo atskleista, bet anksčiau šį mėnesį Rusijos finansų ministerija pranešė mėginusi pervesti 649 mln. dolerių (615,5 mln. eurų) už dvi obligacijų emisijas, kurių išpirkimo laikotarpis sukako balandžio 6-ąją, vienam neįvardytam JAV bankui. Ankstesniuose pranešimuose minėtas bankas „JPMorgan Chase“.

Tuo metu, griežtinant sankcijas Rusijai dėl jos karinės invazijos į Ukrainą, šis mokėjimas negalėjo būti priimtas, todėl Maskva mėgino apmokėti skolą  rubliais. Kremlius, ne kartą tvirtinęs, kad Rusija yra finansiškai pajėgi ir norinti apmokėti savo skolas, argumentavo, jog susiklosčiusios nepaprastosios aplinkybės suteikia jam teisinį pagrindą mokėti rubliais, o ne doleriais ar eurais.

Vis dėlto investuotojai ir reitingų agentūros su tuo nesutiko ir neprognozavo, kad Rusija sugebės iškeisti rublius į dolerius iki 30 dienų atidėjimo laikotarpio pabaigos ateinančią savaitę, todėl spėliota, kad Maskvai gresia istorinis nemokumas.

Paskutinį kartą Rusija neįvykdė skolos užsienio valiuta aptarnavimo įsipareigojimų 1918 metais, kai bolševikų revoliucijos lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro režimo skolas.

1998 metais, kilus finansų krizei, vyriausybė praleido mokėjimus už vidaus skolą rubliais.

Institucija, prižiūrinti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius – nuo nemokumo turinčias apsaugoti draudimo sutartis, jau yra pripažinusi Rusijos nemokumą.

JAV Iždo departamento pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad penktadienį atliktam mokėjimui Rusija pasinaudojo užsienio valiutos atsargomis, laikomomis ne šalies bankuose. Kadangi vos prasidėjus karui Ukrainoje JAV įvedė sankcijas Rusijos centriniam bankui, Maskva galėjo pasinaudoti tik naujomis pajamomis iš tokios veiklos kaip naftos ir dujų pardavimas, arba užsienio valiutos atsargomis, laikomomis už šalies ribų.

JAV stengėsi priversti Rusiją eikvoti savo užsienio valiutos išteklius arba bet kokias lėšas, gaunamas už parduotą naftą ir dujas, kad nustekentų šalies finansinius išteklius.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė atlikusi mokėjimus per banko „Citigroup“ padalinį Londone. Šio banko atstovė atsisakė pakomentuoti, ar jos institucija aptarnavo šį mokėjimą.

JAV nepatenkintos Indonezijos sprendimu pakviesti V. Putiną į G-20 viršūnių susitikimą

JAV kritikuoja Indonezijos sprendimą pakviesti Rusijos prezidentą V. Putiną į G-20 viršūnių susitikimą, nors kviečiamas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis.

„Prezidentas viešai išreiškė nepritarimą, jog prezidentas V. Putinas dalyvautų G-20 susitikime. Sveikiname ukrainiečių dalyvavimą“, – penktadienį Vašingtone sakė Joe Bideno (Džo Baideno) atstovė Jen Psaki (Džen Psaki).

„Perteikėme savo požiūrį, kad nemanome, jog (Rusija) turėtų dalyvauti tiek viešai, tiek privačiai“, – sakė ji žurnalistams ir pridūrė, kad, Vašingtono supratimu, kvietimas buvo išsiųstas „prieš invaziją“, kai Rusija dar nebuvo pasiuntusi savo pajėgų į Ukrainą.

Panašią poziciją išreiškė ir Valstybės departamento atstovė Jalina Porter (Džalina Porter).

„Jungtinės Valstijos ir toliau tiki, kad Rusijos dalyvavimas tarptautinėje bendruomenėje ar tarptautinėse institucijose negali būti įprastinis“, – žurnalistams sakė ji.

J. Porter nekomentavo, ar JAV dalyvaus susitikime.

G-20 viršūnių susitikimą šiemet rengia Džakarta, sulaukusi aštrios Vakarų kritikos dėl sprendimo į renginį pakviesti Rusijos vadovą, tačiau pabrėžianti siekį išlikti „nešališka“.

„Pakvietėme prezidentą Zelenskį dalyvauti G-20 viršūnių susitikime“, – per televiziją sakė Indonezijos prezidentas Joko Widodo (Džokas Vidodas).

Jis leido suprasti, kad kompromisas buvo pasiektas po Vakarų spaudimo neleisti Rusijai dalyvauti šiame renginyje, atsakant į jos invaziją Ukrainoje.

V. Putinas per pokalbį telefonu su J. Widodo patvirtino, kad dalyvaus viršūnių susitikime Balio saloje, per tiesioginę interneto transliaciją sakė Indonezijos lyderis.

Rusija yra G-20 narė, o Ukraina šiai grupei nepriklauso.

Mariupolio gynėjų žmonos ragina evakuoti karius

Dvi ukrainietės, kurių vyrai gina Rusijos pajėgų apsuptą metalurgijos įmonę pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, ragino evakuoti iš to komplekso ne vien civilius, bet ir karius, nes bijo, kad jie žus arba bus kankinami, jeigu bus palikti ir sučiupti priešo.

„Karių gyvybės taip pat svarbios. Negalime kalbėti vien apie civilius, – sakė Julija Fedusiuk, kurios vyras Arsenijus Fedosiukas yra Mariupolį ginančio pulko „Azov“ narys. – Tikime, kad taip pat galėsime išgelbėti karius – ne vien žuvusius, ne vien sužeistuosius, o visus.“

Kartu su Kateryna Prokopenko, kurios vyras Denys Prokopenko yra „Azov“ vadas, J. Fedusiuk penktadienį Romoje paskelbė kreipimąsi, ragindamos sutelkti tarptautines pastangas evakuoti žmonėms iš įmonės „Azovstal“ – paskutinės ukrainiečių pasipriešinimo tvirtovės strategiškai svarbiame ir dabar smarkiai subombarduotame Mariupolio mieste.

Manoma, kad apie 2 tūkst. ukrainiečių karių ir maždaug tūkstantis civilių yra didžiuliame pramonės komplekse, kuriame esama požeminių bunkerių, pajėgių atlaikyti aviacijos smūgius. Vis dėlto negaunant jokio aprūpinimo iš išorės sąlygos ten nuolat blogėja, baigiasi maisto, vandens ir vaistų atsargos. Be to, pastarosiomis dienomis Rusija „Azovstal“ kompleksą intensyviai bombardavo, naudodama galingas bombas bunkeriams sprogdinti ir kitokius ginklus.

Jungtinės Tautos nurodė, kad jų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šią savaitę Maskvoje įvykusį susitikimą susitarė dėl galimybių evakuoti žmonės iš „Azovstal“, dalyvaujant JT ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui. Vis dėlto šios diskusijos buvo susijusios tik su civiliais, o ne kariais.

27 metų K. Prokopenko, kalbėdama angliškai, ragino surengti misiją, panašią į Diunkerko evakuaciją, turėdama galvoje Antrojo pasaulinio karo operaciją, per kurią į Angliją per Lamanšo sąsiaurį buvo išplukdyti tūkstančiai Britanijos ir sąjungininkų karių, apsuptų Prancūzijos šiaurėje Vokietijos pajėgų.

„Galime atlikti šią eksfiltracijos operaciją... kuri išgelbėtų mūsų karius, civilius, vaikus, – kalbėjo ji. – Turime tai padaryti dabar pat, nes žmonės miršta kiekvieną valandą, kiekvieną akimirką.“

Moterys sakė, kad 600 karių yra sužeisti, kai kuriems išsivysčiusi gangrena. Jos pateikė sukrečiančių vaizdo įrašų ir nuotraukų, atsiųstų jų vyrų. Šioje medžiagoje matyti vyrai amputuotomis galūnėmis, patyrę šautinių žaizdų ir kitokių sužalojimų. Karių žmonos pasakojo, kad ten esantys žmonės turi tenkinti koše, pasenusiu sūriu ir duonos likučiais.

Pulka „Azov“ yra suformuotas iš bataliono „Azov“, įkurto kraštutinių dešiniųjų aktyvistų 2014 metais, kai Ukrainos rytuose prasidėjo ginkluotas konfliktas tarp Kyjivo vyriausybės ir Maskvos remiamų separatistų. Šis ukrainiečių dalinys anksčiau yra sulaukęs kritikos dėl savo taktikos ir kai kurių savo narių ekstremistinių pažiūrų.

J. Fedusiuk sakaė, kad kartu su K. Prokopenko prašė Europos, Jungtinių Valstijų ir tarptautinių organizacijų padėti rasti diplomatinį sprendinį „Azovstal“ krizei.

Ji sakė, kad ten esantys kariai niekada nesileis paimami į nelaisvę Rusijos pajėgų.

„Nežinome ne vieno „Azov“ kario, kuris nuo 2014-ųjų būtų sugrįžęs gyvas iš Rusijos karių [nelaisvės]. Taigi, jie bus kankinami ir žudomi, – pabrėžė J. Fedusiuk said. – Tiksliai tai žinome, taigi, jiems tai nėra išeitis.“

V. Zelenskis: Rusija nori sunaikinti Donbasą

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis perspėja, kad Rusijos pajėgos siekia sunaikinti Donbasą, praneša dpa.

„Donbase okupantai daro viską, kad išnaikintų visą gyvybę šioje teritorijoje. Nuolatinis brutalus bombardavimas, nuolatiniai rusų smūgiai prieš infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus įrodo, kad Rusija siekia šią teritoriją paversti negyvenama“, – V. Zelenskis sakė šeštadienio rytą transliuotame vaizdo įraše.

Jis taip pat dėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui ir Kongresui už ginklų tiekimo programą, sakydamas, kad ji „padės nugalėti ideologinius nacių įpėdinius“, kaip ir panaši lendlizo programa padėjo Antrajame pasauliniame kare.

Ukraina kaltina Rusiją pavogus kelis šimtus tūkstančių tonų grūdų

Ukraina kaltina Rusiją okupuotose teritorijose išvogus kelis šimtus tūkstančių tonų grūdų, praneša „Reuters“.

Žemės ūkio viceministras Tarasas Vysockis Ukrainos nacionaliniam transliuotojui pareiškė nuogąstavimus, kad Rusijos kariuomenė okupuotose teritorijose gali pavogti didžiąją dalį iš ten saugotų 1,5 mln. tonų grūdų.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija dar ketvirtadienį paskelbė, kad Rusija užimtose teritorijose pasisavina grūdus, o tai gali kelti grėsmę pasaulio apsirūpinimui maistu.

Slovakija ir Lenkija ruošiasi perduoti Ukrainai naikintuvus

Slovakija ir Lenkija susitarė dėl naikintuvų MiG-29 perdavimo Ukrainai. Apie tai penktadienį Bratislavoje paskelbė abiejų valstybių gynybos ministrai, informuoja naujienų agentūra dpa.

Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas sakė, kad Lenkija sutiko saugoti Slovakijos oro erdvę su savo JAV gamybos naikintuvais F-16, jeigu Slovakija nebeturės tarybinių laikų naikintuvų MiG.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas teigė, kad Lenkijos karinėms oro pajėgoms bus savaime suprantamas žingsnis išplėsti savo veikimo erdvę. Slovakija daug mažesnė už Lenkiją, o abi ES ir NATO narės ribojasi su Ukraina, kuriai aktyviai teikia humanitarinę ir karinę pagalbą.

Iš pradžių J. Nadas ir kiti valdžios atstovai neigė, kad Slovakija gali įgyvendinti Ukrainos prašymą perduoti savo naikintuvus. Jie planavo tarybinių lėktuvų atsisakyti ilgainiui, nes juos prižiūrėti galėjo tik technikai iš nedraugiškos Rusijos. Šie naikintuvai Slovakijai reikalingi tol, kol ji negavo iš JAV prieš kelis metus užsakytų lėktuvų F-16.

Be to, J. Nadas anksčiau sakė, kad Slovakija negalėtų Ukrainai perduoti ir savo oro gynybos sistemų S-300, taip pat sukurtų Sovietų sąjungos laikais. Tačiau balandžio pradžioje ministras netikėtai paskelbė, kad raketų sistemos buvo atiduotos Ukrainai ir slapta nugabentos į kaimyninę šalį.

Slovakijos opozicija dėl to apkaltino valdžią melavus žmonėms ir palikus šalį be pakankamos ginkluotės.

Bučoje rasta dar viena masinė kapavietė

Penktadienį Bučoje, prie Ukrainos sostinės Kyjivo esančiame mieste, buvo rasta dar viena masinė kapavietė su trijų ukrainiečių civilių kūnais, informuoja naujienų agentūra „Unian“.

Kyjivo srities policijos vadovas Andrejus Nebytovas sakė, kad Rusijos kareiviai civilius gyventojus kankino, o po to sušaudė ir užkasė kūnus miške prie Mirockės gyvenvietės.

Policija pranešė, kad žmonėms buvo surištos rankos, audeklu uždengti veidai ir akys, o kai kuriems užkimštos burnos. Taip pat ant kūnų pastebėtos kankinimų žymės ir šautinės žaizdos.

Policija apžiūrėjo palaikus, o toliau bus atliekama teismo medicinos ekspertizė.

Tyrėjai Kyjivo srityje jau apžiūrėjo 1 202 civilių, kuriuos nužudė rusų okupantai, kūnus.

E. Macronas: Prancūzija suintensyvins karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šeštadienį, po pokalbio su Ukrainos lyderiu V. Zelenskiu, sakė, kad jo šalis suintensyvins karinės ir humanitarinės pagalbos teikimą Rusijos užpultai šaliai.

V. Zelenskis padėkojo Prancūzijai už „didelio masto karines siuntas, padedančias Ukrainos pasipriešinimui“, sakė E. Macronas ir pridūrė, kad „ši parama bus toliau intensyvinama, kaip ir Prancūzijos teikiama humanitarinė pagalba“.

„Bus tęsiama Prancūzijos ekspertų misija, prisidedanti prie įrodymų rinkimo, kad būtų kovojama su nebaudžiamumu ir leidžiama dirbti tarptautiniam teisingumui dėl nusikaltimų, įvykdytų Rusijos agresijos kontekstu“.

Jungtinės Valstijos, Prancūzija, Čekija ir kitos sąjungininkės pasiuntė Kyjivui šimtus ilgo veikimo nuotolio artilerijos pabūklų, kad padėtų atremti Maskvos pajėgų puolimą, pastaruoju metu suintensyvintą Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

Paryžius siunčia ukrainiečiams itin modernių savaeigių haubicų CAESAR.

Prancūzijos prezidentūra šeštadienį pranešė, kad pagalbą Ukrainai sudaro „daugiau kaip 615 tonų įrangos, įskaitant medicinos įrangą, generatorius ligoninėms, pagalbą maistu, priedangomis ir avarinių tarnybų automobiliais“.

Neseniai perrinktas E. Macronas sakė norįs „per savo antrąją kadenciją aktyviai dirbti, kad būtų atkurtas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas, visuomet glaudžiai koordinuojantis su partneriais ir sąjungininkais Europoje“.

Odesoje nugriaudėjo sprogimai

Kaip skelbia UNIAN, Odesoje šeštadienio vakarą pasigirdo keli sprogimai garsai.

Socialiniuose tinkluose skirtingų Odesos rajonų gyventojai taip pat praneša, kad girdi sprogimus, nuo kurių jų namai dreba.

Odesoje ir Odesos srityje paskelbtas oro pavojaus signalas. Žmonių prašoma vykti į slėptuves.

Dėl raketų atakos Odesos regione buvo apgadintas Odesos oro uosto kilimo ir nusileidimo takas. Tolimesnis jo naudojimas yra neįmanomas.

Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė karo belaisviais

Ukraina ir Rusija dar kartą apsikeitė belaisviais. Kyjivas iškeitė neatskleidžiamą skaičių Rusijos karių į keturiolika ukrainiečių, praneša AFP.

Ukrainos vicepremjerė I. Vereščiuk socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė, kad namo grįš septyni kariai ir septyni civiliai. Viena karė yra penkis mėnesius nėščia.

Penktadienį duodama interviu BBC I. Vereščiuk kaltino Maskvą sąmoningai į Rusiją deportuojant daug ukrainiečių civilių, įskaitant moteris ir savivaldos atstovus, ir naudojantis jais kaip įkaitais.

Vicepremjerė sakė, kad žinoma apie daugiau nei tūkstantį įkaitų, įskaitant beveik 500 moterų. Ji pridėjo, kad žmonės laikomi kalėjimuose ir tardymo izoliatoriuose.

Politikė taip pat pažymėjo, kad dabar Ukraina atsisako keistis belaisviais jeigu į sąrašą neįtraukiamos ukrainietės moterys ir civiliai.

Naujienų agentūra dpa paskelbė, kad Rusija kol kas informacijos apie mainus nepatvirtino.

Anot I. Vereščiuk, Rusijos nelaisvėje yra apie 1 000 ukrainiečių civilių ir 700 karių. Tuo metu į Ukrainos nelaisvę pateko apie 700 Rusijos kareivių.

Abi valstybės jau kelis kartus keitėsi karo belaisviais po to, kai vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą.

Kursko srities gubernatorius kaltina Ukrainą apšaudžius pasienio kontrolės punktą

Rusija sako, kad Ukraina panaudojo artileriją ir apšaudė Rusijos pasienio teritoriją Kursko srityje, praneša naujienų agentūra dpa.

Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas pareiškė, kad šeštadienio popietę buvo apšaudytas Krupeco kaime esantis pasienio kontrolės punktas. Anot jo, rusų pasieniečiai taip pat pradėjo šaudyti ir bombardavimas liovėsi. Niekas nenukentėjo.

Penktadienį gubernatorius taip pat aiškino, kad į Kursko sritį buvo šaudyta iš Ukrainos teritorijos.

Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti, o Kyjivas į juos taip pat nesureagavo.

Po to, kai vasario pabaigoje Rusija įsiveržė į Ukrainą, įvyko sprogimai kai kuriuose netoli sienos esančiuose Rusijos objektuose. Pavyzdžiui, balandžio pradžioje Rusija kaltino Ukrainą dėl gaisro naftos terminale Belgorodo mieste, bet Kyjivas neigė atsakomybę.

Vis dėlto praėjusią savaitę Ukrainos prezidento patarėjas Mykhailo Podoliakas tviteryje rašė, kad Ukraina ginsis kaip gali ir neatmetė smūgių galimybės Rusijos bazėms.