Po ilgai trukusio nuožmaus puolimo, Rusijos pajėgos užblokavo Ukrainos strateginį Mariupolio uostamiestį. Apie tai šeštadienį paskelbė miesto meras, prašydamas sukurti humanitarinį koridorių, praneša AFP.

Prie Azovo jūros esančiame mieste gyvena 450 000 žmonių. Jis buvo bombarduotas, o dabar blokuojamas žiemą be vandens ir elektros.

„Šiuo metu ieškome išeities dėl humanitarinių problemų ir įvairių būdų nutraukti Mariupolio blokadą“, – miesto meras Vadimas Boičenko paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“.

„Mūsų prioritetas yra pasiekti paliaubas, kad galėtume atkurti gyvybiškai svarbią infrastruktūrą ir sukurti humanitarinį koridorių tam, kad į miestą būtų atgabentas maistas ir medicininės priemonės“, – pridėjo jis.

Penkias dienas mūsų gimtasis miestas, mūsų pusės milijono žmonių šeima patiria nuožmų puolimą.

Jeigu Rusijos pajėgos užimtų Mariupolį, tai Maskva įgytų pranašumą savo pradėtame kare, nes rusų pajėgos aneksuotame Kryme, kurios jau užėmė Berdianską ir Chersoną, susijungtų su pajėgomis Donbase.

Anksčiau šią savaitę Mariupolio meras apkaltino rusų kariuomenę sunaikinus tiltus ir traukinius, kad gyventojai negalėtų pabėgti iš miesto.

„Penkias dienas mūsų gimtasis miestas, mūsų pusės milijono žmonių šeima patiria nuožmų puolimą“, – šeštadienį sakė meras, ragindamas Ukrainos pajėgas toliau gintis.

Scanpix nuotr.

Rusija skelbia sudarysianti Mariupolio gyventojams galimybę evakuotis

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį paskelbė laikinas paliaubas, kad būtų galima evakuotis dviejų apsiaustų Ukrainos miestų, įskaitant strategiškai svarbų Mariupolio uostamiestį, gyventojams.

„Šiandien, kovo 5 dieną, nuo 10 val. Maskvos (9 val. Lietuvos) laiku Rusijos pusė skelbia tylos režimą ir atveria humanitarinius koridorius išvykti civiliams iš Mariupolio ir Volnovachos“, – sakoma ministerijos pranešime.

Ši žinia buvo paskelbta Mariupolio merui Vadymui Boičenkai šeštadienį pareiškus, kad kelias dienas jo miestą „negailestingai“ atakavusios Rusijos pajėgos dabar pradėjo jo „blokadą“.

Miesto pareigūnai sakė, kad civiliai gyventojai galės pradėti evakuotis nuo 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

„Bus įmanoma palikti miestą privačiu transportu“, – sakoma per socialinius tinklus paskelbtoje vietos administracijos žinutėje.

V. Zelenskis kaltina NATO sudarant sąlygas tolesniems bombardavimams Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį iš penktadienio į šeštadienį neslėpė kartėlio dėl NATO sprendimo nenustatyti neskraidymo zonos virš Ukrainos ir sakė, kad tai visiškai atriš rankas Rusijai, stiprinančiai smūgius iš oro.

Visi žmonės, žūsiantys nuo šios dienos, taip pat žus dėl jūsų, dėl jūsų silpnumo, dėl vienybės stygiaus.

„Visi žmonės, žūsiantys nuo šios dienos, taip pat žus dėl jūsų, dėl jūsų silpnumo, dėl vienybės stygiaus, – emocingai sakė Ukrainos lyderis. – Atsisakęs įkurti neskraidymo zoną Aljansas uždegė žalią šviesą bombarduoti Ukrainos miestus ir kaimus.“

Penktadienį NATO nesutiko nustatyti neskraidymo zonos virš Ukrainos ir perspėjo, kad tai gali išprovokuoti didesnį karą Europoje su branduolinių ginklų turinčia Rusija.

„Viskas, ką Aljansas sugebėjo šiandien nuveikti – per savo aprūpinimo sistemą perduoti Ukrainai 50 tonų dyzelino. Galbūt kad galėtume sudeginti Budapešto memorandumą“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas galvoje 1994 metas pasirašytą dokumentą, turėjusį suteikti Ukrainai saugumo garantijas mainais į sovietinių laikų branduolinių ginklų atsisakymą.

Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.

„Neatsipirksite nuo mūsų litrais degalų už litrus kraujo, pralieto už mūsų bendrą Europą“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad ukrainiečiai toliau priešinsis Rusijos karinei invazijai ir kad jie jau sužlugdė Maskvos „žaibo karo“ planus, „patyrę devynias tamsos ir blogio dienas“.

„Mes esame šviesos kariai, – sakė prezidentas. – Europos istorija amžinai tai prisimins.“

V. Zelenskis kreipsis į JAV Senatą

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, vadovaujantis savo šalies kovai su Rusijos invazija, šeštadienį kreipsis į JAV Senatą, pranešė vieno amerikiečių įstatymų leidėjo padėjėjas.

V. Zelenskis pasakys kalbą senatoriams per programėlę „Zoom“ ryte Vašingtono laiku Ukrainos iniciatyva.

Karui Ukrainoje intensyvėjant kai kurie JAV įstatymų leidėjai ragina prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną) imtis griežtesnių veiksmų prieš Rusiją, pavyzdžiui, įšaldyti šios šalies naftos importą.

Baltieji rūmai kol kas šią galimybę atmesdavo, baimindamiesi, kad toks žingsnis gali dar labiau padidinti naftos kainas ir pakenkti JAV vartotojams, kenčiančiame dėl rekordinės infliacijos.

Respublikonų senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) ragino „ką nors Rusijoje“ nužudyti prezidentą Vladimirą Putiną.

Rusijos pajėgų okupuotame Chersone – masinis gyventojų protestas

Rusijos pajėgų užimtame Ukrainos pietiniame Chersono mieste gyventojai šeštadienį surengė didelį protesto mitingą, nepaisydami okupantų perspėjamųjų šūvių.

Chersono gyventojai į demonstraciją Ukrainos teritoriniam vientisumui palaikyti susirinko apie 10 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, nešdami geltonos ir mėlynos spalvos nacionalines vėliavas ir skanduodami „Šlovė Ukrainai“, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Prieš mitingą aktyvistai ragino dalyvius ateiti su „karštomis širdimis“, bet „šaltomis galvomis“ ir neprovokuoti okupacinių pajėgų.

Rusijos kariai paleido perspėjamųjų šūvių, bet demonstrantai nesitraukė.

Chersonas, turintis per 280 gyventojų, buvo užimtas Rusijos pajėgų kovo 2 dieną po įnirtingų susirėmimų su Ukrainos kariuomene.

Kaip praneša „Unian“, penktadienį Rusija pasiuntė į Chersoną „humanitarinės pagalbos“ koloną – į miesto centrą atvažiavo keli sunkvežimiai, prikrauti maisto produktų, tačiau gyventojai juos imti atsisakė.

Tą pačią dieną mieste buvo išjungtas mobilusis ryšys, taip pat stringa interneto ryšys.

Iš Ukrainos į Lenkiją atvyko apie 800 000 karo pabėgėlių 

Į Lenkiją jau atvyko maždaug 787 300 pabėgėlių iš Ukrainos, prieš kurią Rusija pradėjo karą. Apie tai šeštadienį paskelbė Lenkijos Sienos apsaugos taryba, informuoja dpa.

Vien penktadienį Lenkiją pasiekė 106 400 žmonių. Užsienio reikalų viceministras Pavelas Szefernakeris sako, kad tai rekordinis pabėgėlių skaičius per parą nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą.

EPA-ELTOS nuotr.

Lenkija įrengė 30 užsieniečių priėmimo punktų pasienyje, o vietos valdžia miestuose ir savivaldybėse – dar daugiau. Pasiekę Lenkiją kai kurie pabėgėliai keliauja toliau į Vokietiją.

Naujienų agentūros dpa korespondentas pranešė matęs kaip šeštadienį pabėgėliai ir toliau tvarkingai kirto sieną per Medykos-Šeginų pasienio kontrolės punktą.

Tuo metu iš kitos pusės prie sienos nusidriekė ilga eilė transporto priemonių, siekiančių įvažiuoti į Ukrainą. Labdaros organizacijos ir privatūs asmenys iš Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos ir kitų valstybių veža humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Jungtinės Tautos anksčiau šią savaitę paskelbė, kad iš Ukrainos pasitraukė jau beveik 1 mln. pabėgėlių. Jie keliauja ne tik į Lenkiją, bet ir į Slovakiją, Vengriją, Rumuniją, Moldovą ir Rusiją.

Ukraina: Rusijos kariai nesilaiko ugnies nutraukimo Mariupolyje

Mariupolio miesto taryba sako, kad Rusijos pajėgos nesilaiko susitarimo dėl ugnies nutraukimo suplanuotame maršrute, kuriuo iš apsupto miesto Ukrainos pietryčiuose turėtų trauktis civiliai, praneša „The Guardian“.

„Mes deramės su Rusijos puse dėl paliaubų palei visą evakuacijos maršrutą“, – paskelbė Mariupolio miesto taryba.

Suplanuotas evakuacijos kelias: Mariupolis – Nikolskė – Rozivka – Pologi – Orichivas – Zaporožė.

Anksčiau miesto valdžia civilius gyventojus ragino išvykti iš miesto. Meras Vadimas Boičenko socialiniame tinkle „Telegram“ rašė, kad „okupantams nuolat negailestingai apšaudant miestą nėra jokio kito pasirinkimo kaip tik išvykti iš Mariupolio.“

Evakuacija iš Mariupolio atidedama dėl Rusijos pajėgų paliaubų pažeidimų

Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio, apsupto Rusijos pajėgų, pareigūnai šeštadienį pranešė atidedantys civilių gyventojų evakuaciją ir apkaltino Maskvą paliaubų pažeidimais.

„Dėl fakto, kad Rusijos pusė nesilaiko ugnies nutraukimo ir toliau apšaudo patį Mariupolį ir jo apylinkes, taip pat dėl saugumo priežasčių, civilių gyventojų evakuacija atidedama“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame miesto pareigūnų pranešime.

Evakuacija iš Mariupolio, turinčio apie 450 tūkst. gyventojų, turėjo prasidėti 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, Rusijos pajėgoms sutikus nutraukti ugnį, kad civiliai galėtų palikti kovos veiksmų zoną.

Prašome visus Mariupolio gyventojus išsiskirstyti ir vykti į vietas, kur gali susirasti priebėgą.

„Prašome visus Mariupolio gyventojus išsiskirstyti ir vykti į vietas, kur gali susirasti priebėgą. Daugiau informacijos apie evakuaciją bus paskelbta artimiausiu laiku“, – nurodė miesto pareigūnai.

„Šiuo metu vyksta derybos, kad Rusija laikytųsi paliaubų ir užtikrintų saugų humanitarinį koridorių“, – sakoma pranešime.

Evakuacija laikoma įžanga į galutinį puolimą. Jeigu jis būtų sėkmingas, Rusijos kariuomenė, besiveržianti iš aneksuoto Krymo, susijungtų su pajėgomis, puolančiomis iš rytų ir perimtų visos Azovo jūros kontrolę.

Kai Rusijos gynybos ministerija paskelbė paliaubas, kad būtų atidaryti „humanitariniai koridoriai“ iš Mariupolio ir kaimyninio Volnovachos miesto, pareigūnai per socialinius tinklus pranešė, jog gyventojai galės išvykti autobusais ir privačiais automobiliais.

Mariupolio meras Vadymas Boičenka sakė: „Šis sprendimas nėra lengvas, bet, kaip visada sakydavau, Mariupolis – tai ne gatvės ar namai. Mariupolis yra jo gyventojai – jūs ir aš.“

Rusijos pajėgoms įsiveržus į miestus, ukrainiečiai protestuoja prieš okupantus

Ukrainos miestų Chersono ir Melitopolio gyventojai, į kuriuos įsiveržė Rusijos kariuomenė, surengė protestus prieš okupantus, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.

Chersono gyventojai surengė eitynes ir giedojo Ukrainos himną. Žmonės rusų kariams skandavo „fašistai“ ir „šlovė Ukrainos karinėms pajėgoms“. Jie pagrindine gatve nužygiavo iki „Amžinosios ugnies“ paminklo ir Ukrainos vėliava apgobė paminklą Antrojo pasaulinio karo dalyviams.

Kitas protestas planuojamas ir sekmadienį.

Melitopolio gyventojai taip pat dalyvavo taikiame mitinge prieš rusų okupantus. Apie tai TV kanalui „Rada“ pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

Jis sakė, kad miestiečiai kasdien rengia proukrainietiškus mitingus ir tokių buvo jau penki. Būta incidento kai Rusijos kareivis šovė į protestuotojus. Po to meras prašė gyventojų nesiartinti prie rusų karių. Jis teigia, kad kasdien protestuoja vis daugiau žmonių.

Meras taip pat sakė, kad miestui gresia humanitarinė katastrofa nes baigiasi maisto produktai ir pacientams reikalingi vaistai, o Rusijos kariuomenė neatidaro humanitarinio koridoriaus, kuriuo būtų galima į miestą saugiai atvežti maisto, degalų ir vaistų.

Protestai taip pat vyko Berdianske ir kituose Ukrainos miestuose.

V. Putinas: neskraidymo zoną virš Ukrainos įvedančios šalys taptų konflikto dalyvėmis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad bet kuri šalis, mėginanti nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos, Maskvos būtų laikoma konflikto dalyve.

„Bet koks judėjimas šia kryptimi bus mūsų laikomas tos šalies dalyvavimu ginkluotame konflikte“, – per televizijos transliuotą susitikimą su Rusijos oro vežėjų flagmano „Aeroflot“ darbuotojais sakė V. Putinas.

Vladimiras Putinas. Scanpix nuotr.

Jis pridūrė, kad neskraidymo zonos nustatymas turėtų „milžiniškų ir katastrofiškų pasekmių ne tik Europai, bet ir visam pasauliui“.

V. Putinas taip pat atmetė gandus, kad Rusijoje planuojama įvesti karo padėtį, Maskvos invazijai Ukrainoje įžengus į antrą savaitę.

„Karo padėtis turėtų būti įvedama tik išorinės agresijos atvejais... mes šiuo metu to nepatiriame ir, tikiuosi, nepatirsime“, – sakė jis.

JT: patvirtinta 351 civilio žūtis Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras šeštadienį pranešė turįs patvirtintos informacijos apie 351 civilio gyventojo žūtį Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Nuo vasario 24-osios iki praėjusio vidurnakčio per Rusijos karo veiksmus Ukrainoje buvo sužeisti dar 707 civiliai, nurodė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) Ženevoje. 

OHCHR taiko griežtą metodologiją ir skelbia tik patvirtintus duomenis apie aukas.  

Šeštadienį OHCHR sakė manantis, kad realus aukų skaičius yra gerokai didesnis, „ypač vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje ir ypač pastarosiomis dienomis“, turint galvoje, kad informacija iš kai kurių vietovių, kur vyksta intensyvūs kovos veiksmai, smarkiai vėluoja. Be to, užtrunkama, kol informacija patikrinama.   

Ukrainos pareigūnai skelbia gerokai didesnius žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius.

Ukrainos pietuose numušti 4 Rusijos sraigtasparniai ir naikintuvas

Mykolajivo srityje, Ukrainos pietuose, ukrainiečių pajėgos numušė keturis Rusijos sraigtasparnius ir vieną naikintuvą, praneša naujienų agentūra „Unian“.

Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad jūrų pėstininkai drauge su kariais iš Operatyvinės vadovybės „Pietūs“ numušė 4 Rusijos sraigtasparnius.

Internete publikuotose nuotraukose matyti sraigtasparnių nuolaužos su Rusijos karinių oro pajėgų skiriamaisiais ženklais.

Vėliau buvo numuštas ir Rusijos karo lėktuvas, o jo pilotas paimtas į nelaisvę.

Degantis lėktuvas ir į nelaisvę patekęs pilotas matomi socialiniame tinkle „Twitter“ patalpintuose vaizdo įrašuose.

Jis teigė esantis iš Rusijos Tolimųjų rytų, o jo dalinys buvo dislokuotas Kryme.

Ukrainos karinės pajėgos anksčiau paskelbė numušusios 39 Rusijos lėktuvus ir 40 sraigtasparnių, bet skaičiai dar tikslinami.

Vokietiją pasiekė beveik 28 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos

Vokietijos pasieniečiai jau užregistravo 27 491 pabėgėlį iš Ukrainos, kurie į šalį atvyko po to, kai vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą, praneša dpa.

Berlyno valdžia teigia, kad iš viso net apie 20 000 šių pabėgėlių atvyko į Vokietijos sostinę.

Vokietijos federalinė policija paskelbė, kad tarp ES valstybių nesant sienų tikrasis karo pabėgėlių skaičius gali būti kur kas didesnis.

Katja Kipping, Berlyno Senato narė atsakinga už socialinius reikalus, sako, kad penktadienį į Vokietijos sostinę atvyko daugiau nei 11 000 pabėgėlių, o šeštadienį atvyks dar 10 000.

Valstybinės prieglaudos perpildytos, todėl Berlyno valdžia žmones apgyvendina viešbučiuose ir bažnyčiose.

Patys miestiečiai taip pat vyksta prie geležinkelio stoties ir siūlo apgyvendinti ukrainiečius pas save namuose.

V. Zelenskis: esu tikras, kad greitai galėsime pasakyti savo žmonėms – sugrįžkite!

Daugiau nei savaitę Ukrainai stengiantis atremti Rusijos pajėgų antplūdį, prezidentas Volodymyras Zelenskis sako esantis įsitikinęs, kad jau greitai galės tautiečius vėl pakviesti grįžti į savo šalį.

„Esu tikras, kad greitai galėsime pasakyti savo žmonėms: sugrįžkite! Grįžkite iš Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir visų kitų šalių. Sugrįžk, nes grėsmės nebėra“, – vaizdo kreipimesi sakė prezidentas.

Rusijos pajėgos perėmė psichiatrijos ligoninę

Rusijos pajėgos perėmė psichiatrijos ligoninę, kurioje yra 670 žmonių, Borodjankoje, pranešė Kijevo gubernatorius, informuoja „Sky news“

„Šiandien mes nesuprantame, kaip evakuoti šiuos žmones, kaip jiems padėti“, – sakė Oleksijus Kuleba.

„Jiems baigiasi vanduo ir vaistai. Tai žmonės, turintys tam tikrų specialiųjų poreikių, jiems reikia nuolatinės pagalbos... daugelis jų jau daugelį metų guli lovoje“, – pridūrė jis.

Rusija skelbia atnaujinusi puolimą po paliaubų Mariupolyje

Rusijos gynybos ministerija pavakare pranešė atnaujinusi „puolamuosius veiksmus“ Ukrainoje po laikinų paliaubų, kurios buvo paskelbtos anksčiau šeštadienį, kad galėtų evakuotis dviejų apsiaustų miestų, įskaitant strategiškai svarbų Mariupolio uostamiestį, gyventojai.

„Dėl Ukrainos pusės nenoro paveikti nacionalistus ar pratęsti paliaubas 18 val. Maskvos laiku (17 val. Lietuvos laiku) buvo atnaujinti puolamieji veiksmai“, – sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas vaizdo pranešime.

Anksčiau šeštadienį Rusija paskelbė sustabdžiusi puolimą ir atidariusi humanitarinius koridorius išvykti civiliams iš Mariupolio ir kaimyninio Volnovachos miesto. 

Pasak I. Konašenkovo, „nei vienam civiliui“ nepavyko išvykti humanitariniais koridoriais. 

„Nacionalistų junginiai naudoja šių miestų gyventojus kaip  „gyvuosius skydus“, – kalbėjo I. Konašenkovas.

Pasak jo, „nacionalistų batalionai“ pasinaudojo paliaubomis, kad „persigrupuotų ir sustiprintų savo pozicijas“.

Rusijos ir Ukrainos derybų trečias ratas įvyks pirmadienį

Ukrainos ir Rusijos derybų dėl Maskvos invazijos užbaigimo trečias ratas įvyks pirmadienį, pranešė ukrainiečių delegacijos vadovas.

„Trečias derybų ratas įvyks pirmadienį“, – per „Facebook“ parašė delegacijos vadovas Davydas Arachamija.

Ankstesnę dieną Ukrainos prezidento V. Zelenskio administracijos vadovas Mychailo Podoliakas sakė, kad naujas derybų etapas galėtų įvykti šeštadienį arba sekmadienį.

Per du ankstesnius susitikimus, įvykusius prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, nepavyko sustabdyti kovų, bet šalys iš principo sutarė bent užtikrinti humanitarinius koridorius, kad galėtų pasitraukti civiliai.

Jungtinė Karalystė: Rusija paskelbė „paliaubas“ Mariupolyje, kad nukreiptų dėmesį

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija mano, kad Rusija šeštadienį žadėjo paskelbti paliaubas prie apsupto Mariupolio miesto tam, kad išvengtų tarptautinio pasmerkimo ir pergrupuotų savo pajėgas puolimui, praneša „The Guardian“.

„Kaltindama Ukrainą neva nesilaikant susitarimo, Rusija tikriausiai siekė permesti atsakomybę už civilių aukas mieste dabar ir ateityje“, – sako Gynybos ministerija.

Scanpix nuotr.

Nuo karo pradžios iš Ukrainos pasitraukė beveik 1,37 mln. žmonių

Beveik 1,37 mln. žmonių paliko Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, rodo šeštadienį paskelbti Jungtinių Tautų duomenys.

Beveik 1,4 mln. karo pabėgėlių

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) tinklalapyje skelbiama, kad nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos pasitraukė 1 368 864 žmonės. Nuo penktadienio jų skaičius išaugo beveik 160 tūkstančių. 

Pareigūnai ir JT prognozuoja, kad pabėgėlių srautas toliau didės, Rusijai tęsiant puolimą Ukrainoje ir tebevykstant įnirtingiems mūšiams aplink sostinę Kijevą.  

„1,3 mln. žmonių jau paliko Ukrainą, ieškodami saugaus prieglobsčio. Jei konfliktas nebus nedelsiant nutrauktas, milijonai kitų tikriausiai bus priversti bėgti“, – šeštadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė UNHCR.     

Pasak JT, 4 mln. gyventojų gali bandyti išvykti iš Ukrainos, bėgdami nuo karo. 

Iki karo Ukrainos vyriausybės kontroliuojamose teritorijose gyveno daugiau nei 37 mln. žmonių. Į šį skaičių Rusijos aneksuoto Krymo ir prokremliškų separatistų kontroliuojamų teritorijų gyventojai. 

Lenkija

Lenkija, kurioje šeštadienį lankosi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), iki šiol priėmė didžiausią skaičių karo pabėgėlių iš Ukrainos.  

UNHCR duomenimis, Lenkijoje šiuo metu yra 756 303 pabėgėliai – 106 400 daugiau nei penktadienį. Jie sudaro 55,3 proc. viso pabėgėlių skaičiaus.

Iki karo Lenkijoje jau gyveno maždaug 1,5 mln. ukrainiečių, kurių dauguma atvyko į šią Europos Sąjungos valstybę dirbti.

Vengrija

Vengrija jau priėmė 157 004 žmones – 11,5 proc. visų karo pabėgėlių. Per pastarąją parą jų atvyko beveik 12 300.  

Šalis turi penkis sienos su Ukraina kirtimo punktus. Pasienyje esančių miestų viešuosiuose pastatuose buvo įkurti pagalbos centrai, kuriuose pabėgėliams siūlomas maistas ir kita pagalba. 

Moldova

UNHCR nepateikia naujų duomenų apie pabėgėlius, atvykusius į Moldovą. Penktadienį jų buvo 103 254 – 7,5 proc. visų karo pabėgėlių. 

UNHCR vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis) penktadienį lankėsi Moldovos rytiniame Palankos miestelyje, į kurį atvyksta pabėgėlių iš Ukrainos.   

„Šiandien Palankoje mačiau tūkstančius žmonių, plūstančių per sieną iš Ukrainos. Tūkstančiai išsiskyrimo, kančių ir praradimo istorijų. Sunki diena, tačiau noriu pareikšti didžiulę pagarbą daugeliui atidavusių Moldovos pareigūnų ir žmonių, padedančių pabėgėliams“, – penktadienį vakare socialiniame tinkle „Twitter“ rašė F. Grandi.

Pasak UNHCR, dalis pabėgėlių iš Moldovos tęsia kelionę į Rumuniją ar Vengriją. 

Slovakija

Slovakijoje iki šiol prieglobstį rado 101 529 pabėgėliai iš Ukrainos – 7,4 proc. visų karo pabėgėlių, nurodo UNHCR. 

Rumunija

Į Rumuniją, UNHCR duomenimis, jau atvyko 63 192 žmonės – 4,6 proc. visų karo pabėgėlių.

Pabėgėliams buvo įrengtos dvi stovyklos – Sigetu Marmaciėjuje ir Sirete. 

Kitos šalys

Pasak UNHCR, 133 876 žmonės (maždaug vienas iš dešimties pabėgėlių) kirtę Ukrainos sieną tęsė kelionę į kitas Europos šalis. 

Rusija

UNHCR duomenimis, nuo invazijos pradžios į Rusiją iš Ukrainos atvyko apie 53 tūkst. žmonių – 3,9 proc. visų karo pabėgėlių.

 

 

TVF: karo Ukrainoje eskalacija sukeltų „griaunančią“ ekonominę žalą

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šeštadienį perspėjo, kad jau dabar „rimtas“ karo Ukrainoje poveikis ekonomikai taptų „dar labiau griaunantis“ konfliktui eskaluojantis. 

Nors prognozės vis dar rodo „nepaprastą neapibrėžtumą“, praėjusią savaitę Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje ekonominės pasekmės „jau yra labai rimtos“, savo pranešime pabrėžia TVF.

Energijos ir prekių kainų augimas, taip pat prie 120 JAV dolerių (beveik 110 eurų) už barelį artėjanti naftos kaina, padidino infliacijos augimą, kurį pasaulis jau patyrė ekonomikai atsigaunant nuo COVID-19 pandemijos.

„Aštrėjant konfliktui, ekonominė žala būtų dar labiau griaunanti“, – pranešime teigė TVF po penktadienį įvykusio jo valdybos susitikimo, skirto aptarti karo poveikiui ekonomikai. 

Kainų šokas darys įtaką pasauliniu mastu, ypač neturtingiems namų ūkiams, kuriuose maistas ir kuras sudaro didesnę išlaidų dalį.

„Kainų šokas darys įtaką pasauliniu mastu, ypač neturtingiems namų ūkiams, kuriuose maistas ir kuras sudaro didesnę išlaidų dalį“, – sakoma pranešime.

Ukrainoje „ekonominė žala jau yra ryški“, pažeidus ar sunaikinus infrastruktūrą, taip pat šaliai „susiduriant su didelėmis atsigavimo ir atstatymo išlaidomis“.

Kaip šeštadienio pareiškime nurodo TVF, vasario 25 dieną buvo pranešta, kad Ukrainai paprašė jai skubiai suteikti iki 1,4 mlrd. JAV dolerių (1,28 mlrd. eurų) finansinės pagalbos. Šis prašymas TVF valdybai gali būti pateiktas jau kitą savaitę.

Rusijos invazija taip pat paskatino „beprecedentes“ sankcijas šiai šalai. TVF vertinimu, šios priemonės „taip pat reikšmingai paveiks pasaulio ekonomiką ir finansų rinka ir aiškiai persimes į kitas šalis“.

TVF tai pat pažymėjo, kad „staigų turto kainų bei rublio kurso kritimą“, kaip ir visą sankcijų poveikio apimtį, prognozuoti dar anksti. 

Taip pat teigiama, kad nepriteklius ir tiekimo sutrikimai gali reikšmingai paveikti šalimis, palaikančius glaudžius ekonominius ryšius su Ukraina ir Rusija.

Ukrainos pietvakarinė kaimynė Moldova jau kreipėsi „padidinti ir pakeisti šiuo metu egzistuojančią TVF remiamą programą, kad būtų suteikta pagalba padengti dabartinės krizės išlaidas“, o valdžios institucijos šiuo klausimu jau derasi su TVF.

JAV įstatymų leidėjai pažadėjo skirti Ukrainai dar 10 mlrd. dolerių pagalbos

JAV įstatymų leidėjai šeštadienį vaizdo ryšiu kalbėdamiesi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo suskirti jo šaliai, kovojančiai su Rusijos puolimu, dar 10 mlrd. dolerių (9,15 mlrd. eurų) vertės pagalbos.

Kalbėdamasis su abiejų pagrindinių JAV partijų įstatymų leidėjais V. Zelenskis pakartojo, kad Ukrainai labai reikalingi Rusijoje pagaminti lėktuvai.

JAV Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras), kurio žodžius citavo vienas šaltinis, informuotas apie pokalbio turinį, sakė, kad demokratai ir respublikonai „labai uoliai dirba“, kad pagalbos Ukrainai paketas būtų patvirtintas.

„Greitai parūpinsime tą daugiau kaip 10 mlrd. dolerių vertės ekonominę, humanitarinę ir saugumo pagalbą Ukrainos žmonėms“, – sakė jis.

Bendrą abiejų partijų poziciją šiuo klausimu taip pat pabrėžė respublikonas senatorius Steve'as Dainesas (Stivas Deinsas). Jis po pokalbio su V. Zelenskiu televizijai „Fox News“ sakė, kad įstatymų leidėjai yra „vieningi palaikydami Ukrainą“.

„Mums reikia priimti šį 10 mlrd. dolerių pagalbos paketą“, – sakė jis ir pridūrė, kad pusė šios sumos bus skirta humanitarinei, o kita pusė – karinei pagalbai.

„Jiems tenai reikia daugiau galios“, – pažymėjo S. Dainesas, Rusijos pajėgoms 10-ą dieną tęsiant puolimą Ukrainoje.

V. Zelenskis, dėvėdamas kariško stiliaus žalius marškinėlius ir sėdėdamas šalia Ukrainos vėliavos, taip pat ragino Kongresą dar labiau išplėsti sankcijas Rusijai, įtraukiant šios šalis naftos ir dujų sektorių. Kai kurie JAV įstatymų leidėjai irgi pasisakė už tokias priemones, karui Ukrainoje intensyvėjant.

Tačiau Baltieji rūmai iki šiol atmesdavo tokia galimybę, baimindamiesi, kad nafta gali dar labiau pabrangti, o tai suduotų papildomą smūgį JAV rinkėjams, kenčiantiems nuo rekordinės infliacijos.

V. Zelenskis taip pat paskelbė „desperatišką kreipimąsi į Rytų Europos šalis, kad jos parūpintų Rusijos gamybos lėktuvų“, kuriuos yra apmokyti valdyti Ukrainos pilotai, sakoma Ch. Schumero pranešime. Senatorius pridūrė dėsiantis pastangas „padėti administracijai palengvinti jų perdavimą“.

Respublikonas senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) pabrėžė, kad NATO šalys tokių lėktuvų turi.

„Jie laukia, kada galės būti perduoti, ir akivaizdu, kad Jungtinės Valstijos yra dalis problemos, o ne sprendinys“, – per „Twitter“ paskelbtame vaizdo pranešime sakė L. Grahamas.

„Prezidentas Zelenskis nurodė, kad turėdama lėktuvų ir dronų Ukraina būtų veiksmingesnė kovojanti jėga. Taigi, duokime jiems lėktuvų ir dronų, kurių jiems reikia“, – pridūrė senatorius.

Praeitą savaitę Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad Bendrijos šalys linkusios perduoti naikintuvų Ukrainai.

Tačiau jokių lėktuvų nebuvo perduota, jų turinčioms šalims – Lenkijai, Bulgarijai ir Slovakijai – išreiškus abejonių dėl tokio žingsnio.

V. Zelenskis: kiekvienas iškovotas mūsų žemės metras yra žingsnis link pergalės visai Ukrainai

 

 

Šeštadienio vakarą paskelbtas dar vienas Ukrainos prezidento V. Zelenskio kreipimasis į tautą.

„Kiekvienas mūsų ukrainiečių žemės metras, iškovotas protesto ir okupantų žeminimo, yra žingsnis link pergalės visai Ukrainai. Tai šansas visam gyvenimui. Ukrainiečiai, visuose mūsų miestuose, kur pateko priešas, pajuskite, judame pirmyn!“ – ragino prezidentas.