Kasetinės ginkluotės koalicijos (CMC) metiniame pranešime teigiama, kad nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą, Kyjivas užfiksavo didžiausią pasaulyje metinį kasetinių šaudmenų aukų skaičių.
CMC nurodė, kad Rusija nuo pat pirmosios karo dienos plačiai naudojo šiuos draudžiamus ginklus, pridurdama, kad Kyjivas taip pat juos naudojo ir yra kaltinamas jų dislokavimu Rusijos teritorijoje.
Remiantis CMC duomenimis, 2024-aisiais Ukrainoje užregistruotos mažiausiai 193 kasetinių šaudmenų aukos iš 314 visame pasaulyje.
Skelbiama, kad nuo karo pradžios Ukrainoje užfiksuota daugiau nei 1,2 tūkst. tokių aukų, iš jų daugiausiai – 2022 metais.
Tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad tikrasis skaičius tikriausiai yra smarkiai didesnis, priduriant, kad vien pernai Ukraina patyrė apie 40 kasetinių šaudmenų atakų, kurių metu nukentėjusių asmenų skaičius nebuvo pateiktas.
Kasetiniai šaudmenys gali būti numetami iš lėktuvų arba šaudomi iš artilerijos, sprogimo metu ore išbarstant daugybę mažų bombų didelėje teritorijoje.
Tačiau jie kelia ilgalaikę grėsmę, nes daugelis jų nesprogsta smūgio metu, veikdami kaip minos, galinčios sprogti net po kelerių metų.
„Kenkia konvencijos sukurtai normai“
Tačiau nei Rusijos, nei Ukrainos nėra tarp 112 valstybių, kurios yra 2008-ųjų Kasetinių šaudmenų konvencijos šalys, draudžiančios naudoti, perduoti, gaminti ir laikyti kasetines bombas.
Vienintelės kitos dvi šalys, kuriose praėjusiais metais buvo registruotos kasetinių šaudmenų atakos, yra Mianmaras ir Sirija. Abi šios valstybės taip pat nėra prisijungusios prie konvencijos.
JAV taip pat nėra prisijungusi prie konvencijos ir 2023-iaisiais sukėlė pasaulinį pasipiktinimą po to, kai nusprendė perduoti kasetinius sprogmenis Kyjivui.
CMC nurodė, kad nuo to laiko Vašingtonas Ukrainai perdavė kasetinius ginklus mažiausiai septyniomis atskiromis siuntomis.
Tuo tarpu šiemet Ukrainos teritorijoje buvo rasti kasetiniai sprogmenys su korėjiečių kalbos žymėjimu, tačiau CMC ataskaitoje nurodoma, kad vis dar neaišku, ar juos panaudojo Šiaurės Korėjos pajėgos, kovojusios Rusijos pusėje, ar Maskva įsigijo juos iš Pchenjano.
Tarptautiniu mastu CMC perspėjo apie nerimą keliančias pasekmes, kurios, kaip teigiama, nustatys naujas tarptautines taisykles, stigmatizuojančias kasetinių šaudmenų naudojimą.
Kovo mėnesį Lietuva oficialiai pasitraukė iš kasetinių šaudmenų konvencijos, teigdama, kad reikia sustiprinti šalies gynybą Rusijos karo Ukrainoje kontekste.
Po šio žingsnio Lietuva kartu su Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija taip pat pareiškė, kad dėl susirūpinimo „Rusijos agresija“ pasitrauks iš Otavos konvencijos, draudžiančios šalims įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.
Kasetinės amunicijos koalicijos vadovė Tamar Gabelnick pasmerkė Lietuvos pasitraukimą, įspėdama, kad tai „kenkia konvencijos sukurtai normai ir turi katastrofiškų pasekmių tarptautinės teisės principams, ginantiems civilius gyventojus“.
„Jau matėme, kokį poveikį šis sprendimas turėjo Minų draudimo sutarčiai, ir valstybės turėtų būti itin atsargios dėl galimo platesnio domino efekto“, – pareiškė ji.
