Katalonijoje per protestus sužeista daugiau nei 50 demonstrantų ir policininkų | kl.lt

KATALONIJOJE PER PROTESTUS SUŽEISTA DAUGIAU NEI 50 DEMONSTRANTŲ IR POLICININKŲ

  • 3

Katalonijoje penktadienį susirėmus šio regiono nepriklausomybės šalininkams ir lazdomis ginkluotiems policininkams buvo sužeista daugiau kaip 50 žmonių. Protestai įsiplieskė per Barselonoje įvykusį Ispanijos vyriausybės posėdį, kurį separatistai laiko provokacija.

Ministrai paprastai kas savaitę posėdžiauja Madride, tačiau premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) kabinetas šįkart nusprendė susitikti Katalonijos sostinėje, siekdamas sumažinti įtampa šioje šalies dalyje.

Panašu, kad sprendimo poveikis buvo priešingas kai kuriose šio rytinio regiono, pernai nesėkmingai bandžiusio atsiskirti nuo Ispanijos, gatvėse.

AFP korespondentai matė, kaip riaušių policijos būriai darbavosi lazdomis, vaikydami protestuotojų minią, mėginusią prasiveržti per policijos užtvaras, įrengtas už kelių šimtų metrų nuo vietos, kur vyko posėdis. Demonstrantai svaidė į pareigūnus užtvarų metalines detales ir akmenis.

Anot vietos valdžios, per susirėmimus buvo sužeistas 51 žmogus, įskaitant 30 policijos pareigūnų, o 12 aktyvistų buvo suimti.

Keli tūkstančiai kitų protestuotojų taikiai susirinko prie miesto Frankos geležinkelių stoties. Kai kurie jų laikė plakatus su užrašu „Okupantų pajėgos, lauk“.

P. Sanchezas ir Katalonijos separatistinės vyriausybės vadovas Quimas Torra (Kimas Tora) pažadėjo palaikyti „veiksmingą dialogą“, mėgindami išspręsti ginčą dėl turtingo regiono statuso Ispanijos sudėtyje.

Madridas ketino per kabineto posėdį įsipareigoti padidinti minimalų atlyginimą 22 procentais, padidinti atlygius viešojo sektoriaus darbuotojams ir paskelbti investicijų į Katalonijos infrastruktūrą projektų.

„Atvykome čia, kad pademonstruotumėm (mūsų) meilę ir atsidavimą Katalonijai, – vėliau sakė vyriausybės atstovė Isabel Celaa (Isabel Sela). – Dirbame visų mūsų tėvynainių labui.“

Tačiau separatistų lyderiai posėdžio datoje įžvelgė provokaciją: pernai tą pačią dieną Madridas inicijavo pirmalaikius Katalonijos valdžios rinkimus, o anksčiau užblokavo Katalonijos nepriklausomybės iniciatyvą.

„Tai yra provokacija. Jie atvyko čia, kad mus erzintų“, – pareiškė 45-erių demonstrantas Carlesas Serra (Karlesas Sera), dirbantis tekstilės pramonėje.

Ispanijos turtingiausiame regione Katalonijoje gyvena apie 7,5 mln. žmonių, vartojančių savitą kalbą.

„Nesuvaldomi“

Radikaliosios separatistų grupės, pasivadinusios Respublikos gynimo komitetais (CDR), penktadienį auštant užblokavo keliolika pagrindinių kelių, paskelbė regiono transporto departamentas.

„Gruodžio 21-ąją busime nesuvaldomi“, – socialiniame tinkle „Twitter“ daug kartų rašė CDR.

Tuo metu pilietinio separatistų judėjimo ANC paragino šalininkus blokuoti gatves Barselonoje savo automobiliais.

Apie 20 nepriklausomybės siekiančių organizacijų, įskaitant ANC, ragino palaikytojus žygiuoti per Barseloną 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku.

Ispanijos vyriausybė nusiuntė į Barseloną papildomų policijos pajėgų, o Katalonijos lyderiai ne kartą ragino demonstrantus būti taikiems.

Anot regiono policijos, buvo suimti aštuoni žmonės.

Išsiskiriančios pozicijos

Katalonija paskelbė nepriklausomybę 2017-ųjų spalį, o prieš tai surengė teismų uždraustą referendumą dėl nepriklausomybės, tačiau Madridas užblokavo tokius siekius.

Keli Katalonijos nepriklausomybės šalininkų lyderiai buvo suimti ir apkaltinti maištu bei piktnaudžiavimu viešosiomis lėšomis. Prokurorai prašo teismo įkalinti juos iki 25 metų.

P. Sanchezas padedamas Katalonijos separatistinių partijų tapo premjeru liepą, kai balsavimo dėl nepasitikėjimo netikėtai neatlaikė ankstesnis vyriausybės vadovas konservatorius Mariano Rajoy (Marianas Rachojus).

Iš pradžių premjeras labiau buvo linkęs taikytis su Katalonijos valdžiau nei jo konservatyvusis pirmtakas. Vis dėlto dabartinio premjero pastangos sumažinti įtampą regione neatnešė lauktų rezultatų.

P. Sanchezas ir Q. Torra ketvirtadienį vakare buvo nufotografuoti drauge sėdėdami už derybų stalo, tačiau jųdviejų susitikimą sukritikavo tiek dešinieji konservatoriai, tiek radikalieji separatistai.

Opozicinės konservatyviosios Liaudies partijos frakcijos parlamente lyderė Dolors Montserrat (Dolors Monserat) pavadino susitikimą „gėda“ ir „Ispanijos išdavyste“.

„Man atrodo, kad dialogas yra žingsnis atgal, – sakė separatistų demonstracijų 35-erių dalyvė Mariona Godia (Mariona Godija). – Tai panašu į nudailintą nuotrauką, kuria bandoma nuraminti žmones.“

Nors P. Sanchezas siūlo suteikti Katalonijai didesnę autonomiją, Q. Torra siekia teisiškai įpareigojančio referendumo dėl regiono nepriklausomybės.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Uz Katalonijos laisve

Laisve Katalonijai. Mirtis Ispanijos Madrido komunistiniams fasistams. Mirtis demokratams, liberastams. Liberta Patria Catalonia a muerto

Aras Valiulis

Linai,baisu,kai negali tinkamai reaguoti į tikrą bėdą ir neteisybę-Katalonijos problemą.Gal vėliau,kai būsi Prezidentuir viską spręsi savarankiškai.Gal tada ir norėsi,ir galėsi

bubu

IS viso suimti yra 9 o vienas slapstosi

SUSIJUSIOS NAUJIENOS