Šiurpiais sprogimais Kijeve prasidėjo antroji karo diena: gintis ragina ir Molotovo kokteiliais | kl.lt

ŠIURPIAIS SPROGIMAIS KIJEVE PRASIDĖJO ANTROJI KARO DIENA: GINTIS RAGINA IR MOLOTOVO KOKTEILIAIS

Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius, o sostinės centre anksti penktadienį griaudėjo galingi sprogimai, vyriausybės pavadinti „šiurpiais raketų smūgiais“.

Sprogimais Kijeve prasidėjo antroji smurto diena. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, anksti ketvirtadienį pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo dešimčių gyvybių, o mažiausiai 100 tūkst. žmonių privertė palikti savo namus.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės atsakė sankcijų salvėmis, bet Rusijos pajėgos atrodo ketinančios penktadienį tęsti puolimą po virtinės svarbių strateginių pergalių pirmąją invazijos dieną

„Šiurpūs rusų raketų smūgiai Kijevui“, – po Kijeve penktadienį prieš aušrą nugriaudėjusių sprogimų socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Praėjusį kartą mūsų sostinė kažką panašaus patyrė 1941 metais, atakuojama nacių Vokietijos. Ukraina nugalėjo tą blogį ir nugalės šitą“, – pridūrė ministras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmąją kovų dieną žuvo „137 didvyriai“.

Volodymyras Zelenskis/Scanpix nuotr.

„Šiandien netekome 137 mūsų didvyrių, mūsų piliečių. Karių ir civilių“, – vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Jis nurodė, kad dar 316 žmonių buvo sužeisti, ir paskelbė visuotinę šauktinių bei rezervininkų mobilizaciją.

Pasak V. Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais.

Vėliau sakydamas kalbą jis pareiškė, kad jo šalis buvo „palikta viena“.

Šiurpūs rusų raketų smūgiai Kijevui.

„Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau“, – sakė jis.

Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje.

NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, Rusijai ketvirtadienį pradėjus puolimą prieš Aljansui nepriklausančią Ukrainą.

Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą.

Kovoja su rusų pajėgomis

Ukrainos kariuomenė penktadienį paskelbė į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo sostinės Kijevo kovojanti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, Maskvai antrą dieną tęsiant puolimą savo provakarietiškoje kaimynėje.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų... desantininkai kovoja Dymero ir Invankivo gyvenviečių rajonuose“, – savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ukrainiečių kariuomenė.

Dymeras yra už maždaug 45 km į šiaurę nuo Kijevo, o Ivankivas – maždaug 60 km į šiaurės vakarus nuo sostinės.

Rusijos pajėgos artinasi prie Kijevo iš šiaurės ir rytų

Rusijos pajėgos artinasi prie Kijevo iš šiaurės ir šiaurės rytų, penktadienį paskelbė Ukrainos kariuomenė, augant nuogąstavimams, kad šalies sostinė gali kristi antrąją Maskvos puolimo dieną.

Rusų kariai bando apeiti šiaurinį Černihivo miestą, kur buvo atremti, ir atakuoti Kijevą, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Jie taip pat puola Kijevą iš rusų kontroliuojamo rytinio Konotopo miesto, nurodė ukrainiečių armija.

Anksčiau Ukrainos armija paskelbė, kad Rusijos sausumos pajėgos taip pat juda vakariniu Dniepro upės krantu iš Baltarusijos ir kad rusų kariai „vis dažniau taikosi į civilinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius pastatus“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį taip pat sakė, kad į šalį įsiveržusios rusų pajėgos taikosi į civilinius rajonus.

Naujienų agentūros AFP reporteris penktadienį pranešė, kad Kijevo šiauriniame Obolonės rajone girdėjosi sprogimai, mažo kalibro ginklų šūviai, žmonės puolė slėptis.

Rusijos pajėgos Kijevo pakraščius pasiekė ketvirtadienį, kai sraigtasparniais atskraidinti kariai atakavo visai šalia miesto, netoli Obolonės rajono, esantį aerodromą.

Ukrainos kariuomenė penktadienį paskelbė į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo sostinės Kijevo, Dymero ir Invankivo gyvenviečių rajonuose, kovojanti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Dymeras yra už maždaug 45 km į šiaurę nuo Kijevo, o Ivankivas – maždaug 60 km į šiaurės vakarus nuo sostinės.

Ukrainiečių kariuomenė skelbė sustabdžiusi puolančias pajėgas prie Teterivo upės šalia Kijevo ir atrėmusi Hostomelio oro pajėgų bazės puolimą.

Rusijos pajėgoms pasiekus Obolonę Kijevo miesto teritorijoje, Gynybos ministerija savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ paragino civilius priešintis.

„Raginame piliečius informuoti mus apie pajėgų judėjimą, gaminti Molotovo kokteilius ir neutralizuoti priešą“, – sakoma pranešime.

„Karo paskelbimas Europai“

Vieną svarbiausių ketvirtadienio įvykių Ukrainoje žymi Kijevo pranešimas, kad Rusijos kariuomenė užėmė Černobylio atominės elektrinės (ČAE) teritoriją. Ši naujiena išprovokavo tarptautinių atominės energetikos priežiūros institucijų susirūpinimą.

Ukrainos prezidentūros atstovas sakė, kad šiuo metu nebeveikiančiai elektrinei, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, iškilęs pavojus ir provokacijų grėsmė.

V. Zelenskis sakė, kad Černobylio puolimas yra „karo paskelbimas visai Europai“.

Tuo metu prie Juodosios jūros uostamiesčio Odesos per Rusijos aviacijos smūgį vienai karinei bazei žuvo 18 žmonių. Tai daugiausiai aukų pareikalavęs atskiras ketvirtadienio smūgis, apie kurį pranešė Ukrainos pareigūnai.

Liudininkai naujienų agentūrai AFP taip pat pranešė, kad sraigtasparniais ir lėktuvais nuo Baltarusijos pusės atskraidinti rusų desantininkai užėmė strateginę reikšmę turintį Hostomelio aerodromą Kijevo šiaurės vakarų pakraštyje.

„Atskrido sraigtasparniai ir tada prasidėjo mūšiai. Jie šaudė iš automatų, granatsvaidžių“, – sakė vietos gyventojas Serhijus Storožukas.

Scanpix nuotr.

Rusijos sausumos pajėgos į Ukrainą įsiveržė iš šiaurės, pietų ir rytų. Prasidėjus bombardavimams daug ukrainiečių turėjo bėgti iš namų.

Rusijos Gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad jos pajėgos „sėkmingai įvykdė“ dienos užduotis. Anksčiau ministerija skelbė, kad rusų pajėgos sunaikino per 70 ukrainiečių karinių taikinių, įskaitant 11 aerodromų.

Vakarų žvalgyba patvirtino, kad Rusija dabar turi „visišką pranašumą ore virš Ukrainos“.

Ukrainos kariuomenės vadovybė ketvirtadienį paskelbė, kad vyriausybinės pajėgos, atremdamos vieno miestelio prie fronto linijos su separatistais puolimą, nukovė „maždaug 50 rusų okupantų“.

Naujienų agentūra AFP šio skaičiaus kol kas negalėjo patvirtinti

Ukraina taip pat pranešė, kad į pietus nuo Kijevo sudužo karinis transporto lėktuvas su 14 žmonių. Pareigūnai dar aiškinasi, kiek žmonių žuvo.

Tuo metu su Ukraina besiribojančioje Rusijos Voronežo srityje sudužus rusų kariniam transporto lėktuvui žuvo jo įgula.

Olena Kurilo yra tarp 20 žmonių, kuriuos po sprogimo Ukrainos rytuose esančiame Čuhujivo mieste sužeidė stiklo šukės.

„Niekada jokiomis sąlygomis nepasiduosiu Putinui. Geriau mirti“, – sakė ši 52 metų mokytoja.

Ukrainos Starohnativkos kaime netoli fronto linijos tarp Rytų Ukrainos separatistų ir vyriausybinių pajėgų pareigūnas Volodymyras Veselkinas sakė, kad raketos krinta nuo penktadienio ryto, nutrauktas elektros tiekimas.

„Jie bando nušluoti kaimą nuo žemės paviršiaus“, – sakė jis.

Rusija paskelbė karą Ukrainoje

Scanpix ir Twitter nuotr.

Sankcijos

Intensyvios diplomatijos savaitės ir Vakarų sankcijos Rusijai neatgrasė V. Putino, prie Ukrainos sienų sutelkusio 150–200 tūkst. karių. Pasak Vakarų, tai didžiausias kariuomenės sutelkimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Vakarų šalys iš pradžių įvedė sankcijų Rusijai siekdamos atgrasyti V. Putiną, o prasidėjus invazijai žadėjo tolesnes griežtas sankcijas Rusijos ekonomikai.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskelbė apie svarbių Rusijos bankų turto įšaldymą, eksporto į šią šalį kontrolės priemones, nutraukiančias daugiau kaip pusę Rusijos aukštųjų technologijų importo, sankcijas Rusijos elitui – „korumpuotiems milijardieriams“.

Pasak jo, JAV taip pat papildomai dislokuos apie 7 000 karių Vokietijoje, kad pastiprintų NATO po Rusijos invazijos į Aljansui nepriklausančią Ukrainą.

Penktadienį J. Bidenas per specialų virtualų susitikimą su kitais NATO lyderiais aptars saugumo situaciją Ukrainoje ir aplink ją.

Europos Sąjunga susitarė įvesti naujų sankcijų Rusijai, sukelsiančių „didžiulių ir rimtų padarinių“ energijos ir finansų sektoriams, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paskambino V. Putinui, „kad pareikalautų nedelsiant sustabdyti visas Rusijos karines operacijas“, bet sakė, kad reikia palikti dialogo galimybę.

Kovos Ukrainoje supurtė pasaulio finansų rinkas; akcijos smuko, o naftos kaina smarkiai išaugo.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgijeva sakė, kad įvykiai Ukrainoje kelia „reikšmingą ekonominę riziką“ pasauliui, bet V. Putinas tvirtino nesiekiantis pakenkti pasaulinei ekonomikos sistemai.

Naujausia informacija apie Europos sankcijas Rusijai – čia.

Demonstracijos Europoje

Per televiziją skelbdamas apie pradedamą puolimą, V. Putinas jį teisino tuo, kad Kijevo vyriausybė neva vykdo „genocidą“ prokremliškų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose ir jas esą reikia ginti.

Anksčiau Kremlius pranešė, kad Rytų Ukrainos separatistų darinių – Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ – lyderiai paprašė Rusijos karinės pagalbos.

V. Putinas pirmadienį pripažino apsišaukėliškų prorusiškų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę.

Separatistų ir Ukrainos vyriausybės pajėgų konfliktas šalies rytuose tęsėsi nuo 2014 metų ir jau nusinešė daugiau kaip 14 tūkst. gyvybių.

Rusija taip pat seniai reikalauja, kad Ukrainai niekada nebūtų leista įstoti į NATO, o JAV pajėgos atsitrauktų iš Rytų Europos.

Lietuva dėl invazijos į Ukrainą paskelbė nepaprastąją padėtį. Latvija, Lietuva ir Čekija sustabdė vizų išdavimą Rusijos piliečiams.

Europos sostinėse demonstrantai išėjo į gatves pasmerkti Kremliaus, bet Maskvoje surengtą nedidelį protestą prieš karą greitai sustabdė policija. Visoje Rusijoje per protestus sulaikyta daugiau kaip 1,7 tūkst. žmonių.

Pasaulis protestuoja prieš karą Ukrainoje

Scanpix nuotr.

Pirmieji ukrainiečių pabėgėliai pasiekė Vengriją, Rumuniją ir Lenkiją. Jungtinės Tautos paskelbė, kad dėl kovų namus Ukrainoje turėjo palikti 100 tūkst. žmonių.

„Bėga visi, kas gali“, – sakė Krisztianas Szavla (Kristianas Savla), vienas pirmųjų pabėgėlių, ketvirtadienį atvykusių į Vengriją iš Ukrainos vakarinio Užkarpatės regiono.

JAV: Rusija siekia nuversti Ukrainos vyriausybę

JAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas teigia esąs „įsitikinęs“, kad V. Putinas siekia nuversti Ukrainos vyriausybę.

A. Blinkenas ketvirtadienį transliuotojui ABC TV sakė, kad Rusijos planas visuomet buvo sukelti pavojų Kijevui. „Užpulti sostinę, pulti kitus didžiuosius miestus“, – teigė jis.

„Ar tai įvyks artimiausiu metu, per vidutinės trukmės, ar ilgą laikotarpį, esu įsitikinęs, kad nugalės demokratija ir Ukrainos nepriklausomybė“, – sakė valstybės sekretorius.

Scanpix nuotr.

Pagrindinis agresijos taikinys – V. Zelenskis

JAV valstybės departamentas teigia manantis, kad pagrindinis Rusijos agresijos taikinys yra Ukrainos prezidentas.

„Prezidentas V. Zelenskis daugeliu būdų simbolizuoja, netgi įkūnija Ukrainos ir Ukrainos žmonių demokratinius siekius ir ambicijas. Tad, be abejo, jis išliks pagrindiniu Rusijos agresijos taikiniu“, – stočiai CNN sakė valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Jis pridūrė, kad JAV valdžios institucijos jau kelias savaites kalba, jog Rusijos agentai įsiskverbė į Ukrainą ir „veikia šalies viduje“.

N. Price'ui antrino pats V. Zelenskis. „Turime informacijos, kad priešas mane paskelbė taikiniu Nr. 1, o mano šeimą – taikiniu Nr. 2“, – vaizdo žinutėje teigė prezidentas.

Pasak jo, esama melagingų pranešimų, neva jis išvyko iš Kijevo. „Lieku sostinėje, lieku su savo žmonėmis“, – tikino jis ir pridūrė negalįs nurodyti, kurioje tiksliai vietoje šiuo metu yra.

Taikosi į civilius

V. Zelenskis penktadienį sakė, kad į šalį įsiveržusios rusų pajėgos taikosi į civilinius rajonus, gyrė savo tėvynainių didvyriškumą ir patikino, kad Kijevas visais įmanomais būdais stengiasi juos apsaugoti.

„Jie sako, kad civiliniai objektai nėra jų taikiniai. Bet tai dar vienas jų melas. Iš tikrųjų jiems nesvarbu, kuriuose rajonuose veikti“, – vaizdo kreipimesi sakė prezidentas.

Scanpix nuotr.

„Ukrainiečių oro gynybos sistemos gina mūsų dangų, – sakė jis. – Ukrainiečiai demonstruoja didvyriškumą.“

„Visos mūsų pajėgos daro visa, kas įmanoma“, kad apsaugotų žmones, pridūrė V. Zelenskis.

Ukrainos lyderis paragino žmones pademonstruoti solidarumą ir padėti pagyvenusiems asmenims susirasti priebėgą bei „gauti tikros informacijos“.

Jie sako, kad civiliniai objektai nėra jų taikiniai. Bet tai dar vienas jų melas.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad Rusija galiausiai turės kalbėtis su Kijevu dėl savo karo užbaigimo.

„Rusija anksčiau ar vėliau turės su mumis kalbėtis. Kalbėtis, kaip užbaigti kovas ir sustabdyti šią invaziją. Kuo greičiau pokalbis prasidės, tuo mažesni bus nuostoliai pačiai Rusijai“, – sakė jis.

Perėjęs prie rusų kalbos, V. Zelenskis paminėjo masiniais areštais pasibaigusius ketvirtadienio protestus Rusijos gatvėse.

„Rusijos Federacijos piliečiams, išeinantiems protestuoti: mes jus matome. ir tai reiškia, kad jūs mus išgirdote. Tai reiškia, kad jūs pradedate tikėti mumis. Kovokite už mus. Kovokite su karu“, – sakė jis.

Ragina dėrėtis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, kad būtų užbaigtas Maskvos puolimas prieš kaimyninę šalį.

„Noriu dar kartą kreiptis į Rusijos Federacijos prezidentą. Visoje Ukrainos teritorijoje vyksta mūšiai. Sėskime prie derybų stalo, kad sustabdytume žmonių žūtį“, – per spaudos konferenciją prezidentūroje Kijeve sakė V. Zelenskis.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Maskva pasirengusi vesti derybas su Kijevu tik tuo atveju, jei Ukrainos kariuomenė pasiduos.

Jis taip pat sakė, kad rusų pajėgos įsiveržė į Ukrainą, kad išvaduotų šalį nuo „priespaudos“.

Rusijos prezidentas V. Putinas „nusprendė surengti specialiąją karinę operaciją Ukrainai demilitarizuoti ir denacifikuoti, kad išvaduoti nuo priespaudos ukrainiečiai galėtų laisvai spręsti dėl savo ateities“, sakė S. Lavrovas per spaudos konferenciją Maskvoje.

Šie komentarai rodytų, kad Maskva ketina nuversti Ukrainos vadovybę.

S. Lavrovas sakė, kad Maskva pasirengusi vesti derybas su Kijevu, jei ukrainiečių pajėgos pasiduos.

„Esame pasirengę bet kada pradėti derybas, kai tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsakys į mūsų raginimą ir sudės ginklus“, – kalbėjo Rusijos diplomatijos vadovas.

Jis taip pat sakė, kad V. Putino operacijos tikslas buvo „viešai paskelbtas: demilitarizacija ir denacifikacija“.

Pasak S. Lavrovo, „niekas neketina okupuoti Ukrainos“.

Jis atmetė Kijevo kaltinimus, kad rusų pajėgos atakuoja civilinę infrastruktūrą, nors esama daugybės įrodymų apie gyvenamiesiems rajonams padarytą žalą.

Kremlius: V. Putinas pasirengęs siųsti delegaciją į Minską deryboms

V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad rusų lyderis yra „pasirengęs“ nusiųsti aukšto lygio delegaciją „deryboms su Ukrainos delegacija“ į Minską – miestą, kur vyko ankstesnės derybos ir buvo sudaryti keli taikos susitarimai.

Kremliaus sąjungininkas Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka V. Putinui sakė, kad „sudarytų sąlygas“ tokiam susitikimui, nurodė D. Peskovas.

Rusija laiko Baltarusijoje tūkstančius savo karių, o Ukraina nurodė buvusi atakuota keliomis kryptimis, taip pat iš Baltarusijos.

GALERIJA

  • Šiurpiais sprogimais Kijeve prasidėjo antroji karo diena: gintis ragina ir Molotovo kokteiliais
  • Šiurpiais sprogimais Kijeve prasidėjo antroji karo diena: gintis ragina ir Molotovo kokteiliais
  • Šiurpiais sprogimais Kijeve prasidėjo antroji karo diena: gintis ragina ir Molotovo kokteiliais
  • Šiurpiais sprogimais Kijeve prasidėjo antroji karo diena: gintis ragina ir Molotovo kokteiliais
Scanpix nuotr.
Gairės: Kijevas, sprogimai, karas Ukrainoje
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS