KIJEVO IR UKRAINOS SEPARATISTŲ PAJĖGOS PRADĖJO ATSITRAUKIMĄ

Rytų Ukrainos separatistai ir Kijevo vyriausybės pajėgos patvirtino šeštadienį atsitraukimą nuo fronto linijos ties Petrivskės gyvenviete, po sprendimo šį procesą parą atidėti.

Šis ilgai lauktas žingsnis yra išankstinė sąlyga Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio pirmosioms tiesioginėms deryboms.

Aukščiausio lygio susitikimas, kurio data dar nėra paskelbta, vyks tarpininkaujant Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui) ir Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.

Kaip pranešė vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, Donecko separatistai ir Kijevo pajėgos vidurdienį vietos (ir Lietuvos) laiku paleido žalios spalvos raketas, siųsdami signalą, jog pradedamas atitraukimas Petrivskės–Bohdanivkės ruože.

Abi pusės planuoja atitraukti pajėgas už 1 km nuo sąlyčio linijos.

Anksčiau panašūs atitraukimai buvo įvykdyti dviejuose kituose fronto ruožuose: birželį – ties Stanyčno Luhanske, o spalį – prie Zolotė gyvenvietės Luhansko srityje.

Anksčiau Kijevas sakė esąs pasiruošęs penktadienį pradėti pajėgų atitraukimą nuo Petrivskės gyvenvietės Donecko srityje, tačiau separatistai pareikalavo jį atidėti iki šeštadienio.

„Pajėgų ir ginkluotės atitraukimas prasidės šeštadienį, lapkričio 9 dieną, 12 val.“ Kijevo (ir Lietuvos) laiku, sakoma Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pasiuntinio Martino Sajdiko (Martino Zaidiko) pareiškime.

Vis dėlto įtampa tarp konflikto šalių išlieka: ketvirtadienį Donecko srityje, bet ne pajėgų atitraukimo zonoje, žuvo vienas Kijevo vyriausybės pajėgų karys, o dar penki buvo sužeisti, nurodė kariuomenė.

Pajėgų atitraukimas būtų „galutinė išankstinė sąlyga“ surengti keturšalį viršūnių susitikimą, anksčiau šią savaitę sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika.

Jis vylėsi, kad šis aukščiausio lygio susitikimas, pirmas toks nuo 2016 metų, galėtų įvykti vėliau šį mėnesį Paryžiuje.

„Daug neišspręstų klausimų“

Gegužę į valdžią atėjęs 41 metų V. Zelenskis, buvęs komikas, siekia atgaivinti taikos procesą ir užbaigti separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje, nuo 2014 metų nusinešusį apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Tačiau šios pastangos įstrigo, nes V. Zelenskio planas, taip pat ir dėl karių atitraukimo, sulaukė griežtos kritikos Kijeve – ypač iš karo veteranų ir nacionalistų.

„Normandijos formatu siekiama atnaujinti dialogą, galintį mus priartinti prie visiško karo užbaigimo“, – ketvirtadienį paskelbtuose komentaruose sakė Ukrainos lyderis, turėdamas galvoje keturšales derybas.

Tas viršūnių susitikimas buvo nekart atidėtas dėl žlugusių bandymų atitraukti karius.

Rusija sako palaikanti naujų derybų idėją, bet atsisako įsipareigoti laikytis kokio nors grafiko.

„Norime surengti tą viršūnių susitikimą kuo greičiau, bet tuo pačiu metu manome, kad šis viršūnių susitikimas turi būti gerai organizuotas, kad būtų užtikrinta, jog bus pasiekti reikalingi rezultatai“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad dar „pernelyg anksti pasakyti“, ar minimos derybos gali įvykti šiemet, nes tebėra „daug neišspręstų klausimų“.

Šeštadienį pradėtą pajėgų atitraukimą, galintį užtrukti kelias, prižiūri ESBO stebėtojai.

Jeigu procesas sėkmingai įvyks, tikėtina, kad atsivers sąlygos tolesniems pajėgų atitraukimams nuo ilgesnės kaip 400 km fronto linijos.

Ruošiantis viršūnių susitikimui Ukrainos, Rusijos ir separatistų derybininkai taip pat susitarė dėl taikos proceso gairių, vadinamosios Steinmeierio (Šteinmejerio) formulės, numatančios, kad separatistų teritorijoms būtų suteiktas ypatingas statusas, jeigu jie surengtų laisvus ir sąžiningus rinkimus, atitinkančius Ukrainos konstitucijos normas.

Karas Rytų Ukrainoje įsiplieskė praėjus apie mėnesiui po 2014 metų kovą Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.

Ukraina ir ją remiančios Vakarų šalys kaltina Maskvą teikiant separatistams finansinę ir karinę pagalbą, nors Rusija šiuos kaltinimus atmeta.