Kyjivo srities pareigūnai penktadienį paskelbė oficialia gedulo diena. Vėliavos nuleistos iki pusės stiebo ir atšaukti visi pramoginiai renginiai po to, kai Rusija naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį į Ukrainą, įskaitant retai atakuojamą Kyjivo centrą, paleido beveik 600 dronų ir virš 30 raketų.
Po išpuolio Kyjive gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 17 žmonių, įskaitant keturis vaikus, sakė Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. Jauniausia auka buvo dvejų metukų mergaitė. Kai kurių kūnų tapatybės dar nenustatytos, o aštuoni žmonės tebėra dingę, pranešė pareigūnai. Daugiau nei 50 žmonių buvo sužeisti.
„Tūkstančiai Vidaus reikalų ministerijos agentūrų ir padalinių darbuotojų dirbo smūgių vietose Kyjive, keisdamiesi kas kelias valandas“, – apie nenutrūkstamą 30 valandų trukusią gelbėjimo operaciją pasakojo I. Klymenka.
Pastangos nutraukti kovas paliaubomis ir užbaigti didžiausią Europoje konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo visapusišku taikos susitarimu kol kas nedavė jokios pažangos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas piktinosi tuo, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas vilkina su atsakymu į Amerikos pasiūlymą dėl tiesioginių taikos derybų su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. JAV lyderis praėjusį penktadienį pareiškė, kad tikisi per dvi savaites nuspręsti dėl tolesnių veiksmų, jei tiesioginės derybos nebus suplanuotos.
Praėjusį mėnesį D. Trumpas teigė esą V. Putinas jį stebina, nes „gražiai kalba, o tada vakare visus bombarduoja“. Tačiau naujausias išpuolis Kyjive nesulaukė viešo D. Trumpo administracijos pasmerkimo, o Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pažymėjo, kad Ukraina atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai penktadienį išreiškė pasipiktinimą dėl besitęsiančio Rusijos puolimo Ukrainoje ir pažadėjo didinti spaudimą Maskvai.
V. Putinas nuo sekmadienio turėtų dalyvauti viršūnių susitikime Kinijoje, į kurį taip pat atvyks Iranas ir Šiaurės Korėja – valstybės, kurios, kaip ir Pekinas, rėmė Rusijos karo pastangas, pranešė Jungtinės Valstijos.
Nuo rugsėjo 9-osios pasaulio lyderiai turėtų dalyvauti Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, kurioje turėtų būti aptariama ir Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą.
Tuo metu Vakarų šalių pareigūnai rengia saugumo garantijas Ukrainai, kuriomis siekiama atgrasyti nuo dar vienos Rusijos invazijos, jei būtų pasirašyta taikos sutartis.
V. Zelenskis penktadienį pabrėžė, kad Rusija savo reikalavimų neatsisakė. Kita vertus, Ukraina priėmė JAV pasiūlymą dėl paliaubų ir V. Putino bei V. Zelenskio susitikimo.
Ukrainos lyderis paragino valstybes didinti spaudimą Rusijos ekonomikai naujomis sankcijomis ir muitais.
„Rusija atsisakė nutraukti žudynes – ji netgi pasakė „ne“ prezidentui Trumpui. Matome neigiamus signalus iš Rusijos dėl galimo lyderių susitikimo, – socialiniame tinkle rašė V. Zelenskis. – Tiesą sakant, manome, kad Putinas vis dar tebėra suinteresuotas tik šio karo tęsimu.“
JAV analitinis centras „Atlantic Council“ pažymėjo, kad pastaruoju metu Jungtinių Valstijų prezidentai vengė išsakyti griežtesnę poziciją dėl V. Putino, baimindamiesi galimo branduolinio konflikto.
„Putinas žino, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai turi daugiau nei pakankamai pajėgumų panaikinti jo pergales Ukrainoje, tačiau beveik neabejotina, kad jis abejoja, jog Jungtinės Valstijos ryžtųsi tai padaryti“, – šią savaitę paskelbtame vertinime teigė „Atlantic Council“.
Jame priduriama, kad „antroji D. Trumpo administracija ne kartą signalizavo, jog šiame kare Jungtinės Valstijos neturi jokių gyvybiškai svarbių interesų“.
