Jis paaiškino, kad informacija apie praėjusią naktį vis dar renkama. Panašu, kad „aktyvus, intensyvus judėjimas vyko ir Estijos pusėje“, sakė ministras.
Tačiau konkretus orlaivis, priartėjęs prie Latvijos oro erdvės, nebuvo identifikuotas, o informacija apie jį dar vertinama. Ministras pakartojo savo ankstesnį teiginį, kad radiolokatorių ekranuose matomą skraidantį objektą tiksliai identifikuoti nėra lengva.
Remiantis žinomais parametrais, galima nustatyti panašumus ir labai tikėtina, kad praėjusią naktį buvo stebėtas dronas, tačiau jo kilmės nustatyti neįmanoma. Todėl galima tik daryti prielaidą, kad orlaivis gali būti susijęs su Rusijos karu prieš Ukrainą.
A. Sprūdas teigė, jog negalima atmesti galimybės, kad tai galėjo būti ir Ukrainos dronas, paleistas siekiant teisėtai apsiginti nuo Rusijos atakų, tačiau visa tai kol kas yra tik spėlionės.
Komentuodamas perspėjimo pranešimų siuntimą į mobiliuosius telefonus, ministras sakė, kad tai tikriausiai atitinka visuomenės lūkesčius.
Pasak jo, vis dar ieškoma pusiausvyros, kokiose situacijose siųsti tokius pranešimus, o kokiose – ne. Jis dar kartą pabrėžė, kad pradinė informacija apie grėsmę ne visada būna tiksli – lygiai taip pat tikėtina, kad dronas galėjo būti supainiotas, pavyzdžiui, su paukščių pulku ar kitu nekenksmingu objektu.
Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) pranešė, kad pirmadienio vakarą iš Rusijos pusės prie Latvijos oro erdvės priartėjo užsienio bepilotis orlaivis, tačiau vėliau jis nuskrido tolyn, taip nutraukdamas grėsmę.
Orlaivis į Latvijos oro erdvę neįskrido. Jam tolstant nuo Latvijos sienos, mobiliuoju ryšiu buvo išsiųstas pranešimas, informuojantis apie grėsmės pabaigą.
Tuo metu Estijos kariuomenės pulkininkas Uku Aroldas estų transliuotojui ERR teigė, kad naktį Ukraina toliau atakavo Rusijos Baltijos jūros pakrantės rajonus dronais, o keli iš jų, matyt, nukrypę nuo kurso, pateko ir į Estijos oro erdvę.
„Oro pavojus jau atšauktas (6 val. 15 min. vietos ir Lietuvos laiku) ir tiesioginė rizika, kad dronas galėtų nukristi kur nors Estijoje, yra maža“, – antradienio rytą patvirtino U. Aroldas.
Grėsmė iš oro kilo dėl to, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą išplito po visą Rusijos teritoriją. Jau devintą dieną iš eilės su Estija besiribojančioje Rusijos Leningrado karinėje srityje vyksta tokio intensyvumo karinė veikla, kokios nebuvo matyti nuo 1944 metų, aiškino U. Aroldas.
„Ukraina taikosi į Rusijos karinę infrastruktūrą ir karą palaikančią infrastruktūrą, o Rusija bando atremti šias atakas, įskaitant Ukrainos dronų nukreipimą įvairiomis priemonėmis. Labai tikėtina, kad naktį čia pasirodę dronai buvo nuo kurso nukrypę Ukrainos dronai“, – sakė U. Aroldas.
„Šiandien į Estiją įskrido keli dronai, kuriuos užfiksavo ir radiolokatorių sistemos, ir naikintuvai“, – patvirtino Gynybos pajėgų atstovas.
Atsakydamas į papildomą klausimą jis pridūrė, kad virš Estijos teritorijos dronų nebuvo numušta.
Kaip pranešta, praėjusią savaitę dronai įskrido ir sprogo visose trijose Baltijos šalyse. Labiausiai tikėtina, kad Ukrainai ginantis nuo Rusijos agresijos, šie dronai buvo nutaikyti į objektus Rusijoje, tačiau nukrypo nuo kurso arba buvo nukreipti elektroninės kovos priemonėmis.
Naktį į trečiadienį į Latvijos oro erdvę iš Rusijos įskrido ir Kraslavos savivaldybėje, maždaug už kilometro nuo Svarincų valsčiaus centro, sprogo dronas. Kitas dronas trumpam buvo įskridęs iš Baltarusijos teritorijos, o vėliau pasuko Rusijos link.