Miuncheno teismas nusprendė, kad nusikaltimas yra „ypatingo sunkumo“ – ši formuluotė reiškia, jog 25 metų vyrui, įvardijamam tik kaip Farhadas N., bus daug sunkiau kada nors išeiti į laisvę.
Teismas pripažino vyrą kaltu dėl dviejų nužudymų, 23 pasikėsinimų nužudyti ir 22 kūno sužalojimų, iš kurių 19 buvo sunkūs.
Šis išpuolis buvo vienas iš kelių, kuriuos užsieniečiai įvykdė prieš praėjusių metų visuotinius rinkimus, paskatinusius įtemptas diskusijas apie imigraciją ir saugumą.
Incidentas įvyko prieš pat Miuncheno saugumo konferenciją – svarbų aukšto rango politikos ir gynybos veikėjų susitikimą.
Tuo metu 24 metų Farhadas N. įvažiavo „Mini Cooper“ automobiliu į 1,4 tūkst. žmonių profesinės sąjungos eiseną, nublokšdamas 37 metų moterį ir jos mažametę dukrą per 10 metrų.
Jos patyrė sunkias galvos traumas, nuo kurių po kelių dienų mirė.
Vienas liudininkas, kurį teismo metu citavo prokurorai, apibūdino žmones, „skraidančius į kairę ir dešinę, lyg kėglių takelyje“.
Remiantis kaltinamuoju aktu, automobilis sustojo po 23 metrų, „nes priekiniai ratai prarado sąlytį su žeme dėl priešais ir po automobiliu gulinčių žmonių“.
Radikalizacija internete
Prokurorai per teismo procesą teigė, kad Farhadas N. veikė vedamas „religinių motyvų“ ir po automobiliu įvykdytų skerdynių sušuko „Allahu akbar“.
Vis dėlto manoma, kad jis nepriklausė jokiai organizuotai džihadistų grupuotei, pavyzdžiui, vadinamajai „Islamo valstybei“ (IS).
Gynėjai prašė jį siųsti į psichiatrijos ligoninę, nepaisant teismo paskirtų ekspertų išvados, kad jo psichikos sveikatos sutrikimai nesumažino atsakomybės laipsnio.
Farhadas N. į Vokietiją atvyko vienas 2016 metais, būdamas 15 metų. Jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas, tačiau jis sugebėjo pasilikti šalyje ir susirasti darbą.
Policijos teigimu, Farhadas N. dirbo apsaugos tarnyboje ir aktyviai užsiiminėjo sportu bei kultūrizmu.
Manoma, kad per mėnesius iki išpuolio jis radikalizavosi vartodamas radikalių Afganistano pamokslininkų turinį internete.
Išpuolis įvyko likus vos kelioms dienoms iki 2025 metų vasario visuotinių rinkimų, per kuriuos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pasiekė geriausią visų laikų rezultatą – daugiau nei 20 proc. balsų.
Centro dešinės CDU/CSU užėmė pirmąją vietą, o jos lyderis Friedrichas Merzas tapo kancleriu, pažadėjusiu imtis griežtesnės pozicijos imigracijos atžvilgiu, siekiant pažaboti AfD populiarumo augimą.
Vis dėlto nuo to laiko CDU/CSU populiarumas smuko, o AfD įsitvirtino kaip stabili lyderė viešosios nuomonės apklausose.
(be temos)