Sekmadienį galingas sprogimas driokstelėjo ant geležinkelio bėgių, apie 60 kilometrų nuo Varšuvos. Tai geležinkelis tarp Varšuvos ir Liublino.
„Po 21 val. vakaro žiūrėjau televizorių. Išgirdau galingą sprogimą ir pastatas sudrebėjo. Žmonos paklausiau, ar tai dujų balionas, tačiau ne. Pagalvojome, kad vėl dronai, nes jų jau buvo mūsų vietovėse“, – pasakojo pakalbintas vyras.
Lenkų premjeras sako, kad tai neabejotinai tyčinis sabotažas – bandyta susprogdinti arba nuo bėgių nuversti traukinį. Tie patys bėgiai sugadinti ir kitoje vietoje.
„Sprogimu greičiausiai siekta susprogdinti patį traukinį. Deja, nėra abejonių, kad turime reikalą su sabotažu. Laimei, tragedija neįvyko, bet situacija labai rimta. Kaip dabar žinome, panašus incidentas galėjo įvykti toliau, tuose pačiuose bėgiuose. Irgi bandyta sunaikinti infrastruktūrą ir sukelti traukinio avariją“, – tikino Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
D. Tuskas ne pirmą kartą išpuolį vadina sabotažu. Jis nelaukia, kol baigsis tyrimai, kaip tai daroma Lietuvoje.
Tuo tarpu buvęs Lenkų kariuomenės vienas iš vadų sako, kad gynyba prasideda ne nuo kariuomenės.
„Kariauja ne kariuomenės. Pamoka iš Ukrainos, kad kariauja visuomenės, tautos ir valstybės, o kariuomenė tik įrankis. Visuomenių atsparumas yra labai svarbus, be to, ir lyderiai. Prisiminkime Volodymyrą Zelenskį invazijos pradžioje. Jis sakė Vakarams, kad jam reikia amunicijos, o ne transporto evakuacijai“, – prisiminė buvęs Lenkijos kariuomenės operacinis vadas Tomasz Piotrowski.
Tiesa, tuomet Ukrainos prezidentas rado jėgų net švelniam humorui.
„Pasnigo. Koks karas, toks ir pavasaris“, – juokavo jis.
Be to, lenkų generolas netiki, kad balionai siunčiami Lietuvai iš Baltarusijos – provokacija.
„Baltarusija – tai įrankis Kremliaus rankose. Scenarijai yra kuriami ir organizuojami ten“, – teigė T. Piotrowski.
Anot jo, dronais, balionais, migrantais, gaisrais, sprogimais, nutraukinėjamais kabeliais rusai mus pratina. Tam, kad visuomenė prarastų budrumą, kai rusai sugalvos naują agresijos formą.
Su tuo sutinka ir Estijos kariuomenės vadas.
„Turiu pasakyti, kad esame teisingoje kryptyje. Padarėme daug darbų, stiprindami ne tik atgrasymą, bet ir pasirengimą laimėti kitą konfliktą pačioje pradžioje. Karas nesibaigs Ukrainoje, jis gali tik laikinai stoti. Tuo tarpu Rusija rengiasi kitam žingsniui ir mes nežinome, kas tai bus. Tačiau turime būti pasirengę blogiems scenarijams“, – komentavo Estijos kariuomenės vadas Andrus Merilo.
NATO šalių politikai pabrėžia, kad sabotažai dar nėra tikras karas, o tik hibridinis. Tai lemia silpnesnę, o kartais ir jokios pastebimos reakcijos.
„Karas visada buvo hibridinis. Ką matome dabar, mano nuomone, yra operacijos. Jie ruošia mus, kad būtume silpnesni prasidėjus kitam konfliktui ir nori kurti situacijas, kuriose kontroliuotų naują eskalaciją būtent jie“, – tvirtino A. Merilo.
Tiesa, kariškiai išvis nenori to vadinti hibridiniu karu ir juokauja, kad tai per gražus žodis purviniems rusų darbams.
„Todėl turėtumėme labai kritiškai vertinti tai, kas vyksta. Suprasti, ką rusai daro tyčia ir tai, kad nebėra skirties tarp žodžių „taika“ ir „karas“, – sakė Estijos kariuomenės vadas.
Esami ir buvę Rytų Europos gynybos vadai savo ruožtu Vilniuje susirinko į konferenciją, kurios pavadinimas – „Ginant Baltijos šalis“. Tačiau anot buvusio lenkų kariuomenės vado, tai neįmanomas scenarijus, kad tektų ginti tik Baltijos šalis.
„Rytų flango gynyba prasideda Suomijos šiaurėje, tada žemyn per Baltijos šalis, Lenkiją, Ukrainą – iki pat Juodosios jūros krantų. Turime tai atsiminti. Nėra jokio scenarijaus, kuriame Baltijos šalys būtų vienos mūšyje“, – aiškino T. Piotrowski.
Už Europos gynybos stiprinimą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius, pirmadienį nusprendė kritikuoti savo paties vadovaujamą sritį.
„Kodėl karo Ukrainoje pamokos išmokstamos taip lėtai? Kodėl mums prireikė daugiau nei dviejų metų suprasti, kad nesame pasiruošę rusų dronams? Rusija mokosi, bet ar mokomės mes?“ – kalbėjo eurokomisaras gynybai ir kosmosui.
Jis sako, kad tai būtų istorinė klaida, jei gynybą dabar stiprinančios Europos NATO šalys į savo gynybos planus neintegruotų Ukrainos kariuomenės – šiuo metu galingiausios tarp Europos šalių.
„Kaip galime integruoti Ukrainos pajėgumus? Mūšyje išbandyta beveik milijono karių kariuomenė ir Ukrainos gynybos pramonė. Jei to nepadarysime, tai bus istorinė klaida“, – tikino A. Kubilius.
Eurokomisaras siūlo, kad pasiekus taiką Ukrainoje, Lietuvoje būtų dislokuotas Ukrainos karių batalionas.
„Ar mes galime Lietuvoje turėti Ukrainos batalioną, greta Vokietijos brigados ir amerikiečių batalionų?“, – klausė jis.
Dalis įmonių kritikuoja, kad galėtų daug ką kurti, bet negauna užsakymų, taigi, ir pinigų, iš Vyriausybės.
Vienos didžiausių įmonių „Brolis Defence“ vadovai sako, kad kitaip, vargu, ar bus. Anot jų, kariuomenė visada pirks tik jau veikiantį produktą. Pačių įmonių rūpestis – iš kur gauti pinigų produktams kurti. Vadovai pasakoja, kad ir patys ėmė milijonines paskolas, kol sukūrė taikiklį.
„Jį naudoja ir Lietuvos kariuomenė. Be to, turi ir kiekvienas Lietuvos pėstininkas. Mano manymu, Lietuvos kariuomenės pėstininkas yra tarp penkių, geriausiai paruoštų visame NATO aljanse, naktinei kovai“, – džiaugėsi vienas „Brolis Defence“ įkūrėjų Augustinas Vizbaras.
Lietuva jau plačiai pristatė, kad kitais metais gynybai skirs 5,38 proc. BVP. Nors kol kas nėra aišku, kiek iš šios sumos teks ne ginklams, o keliams. Tai svarbu, bet ne visada atitinka NATO finansavimo standartą.
Tuo tarpu A. Kubilius aiškina, kad atsitraukimas nuo pristatyto procento Vakaruose, keltų klausimų dėl Lietuvos patikimumo.
(be temos)