Jau skelbta, kad Rusija prie rytinių NATO sienų stato štabus, sandėlius ir kareivines, skirtus daugiau kaip šimtui tūkstančių karių. Kalbėta, kad čia jie atvyktų po karo Ukrainoje. Dabar internete atsirado pranešimų, kad Rusija gali čia dislokuoti rezervistus karui Ukrainoje net jam nesibaigus.
„Rusija turi daug resursų, o žmonių resursas – jų pagrindinis. Reikia ruoštis karui, ruošti visuomenę, nes, mano nuomone, jei ką Rusija ir sugalvos, tai ir padarys“, – teigė Ukrainos nacionalinės gvardijos pulkininkas Volodymyr Lysiuk.
Vladimiras Putinas iš tiesų pasirašė dekretą, kuriuo rezervistai šiemet bus siunčiami į specialius mokymus. Mokymuose nurodytas tikslas – kritinių objektų apsauga. Ar tie objektai ir prie NATO sienų, nežinia.
„Jie gali, ypač kai kalbam apie personalą, apie žmonių resursą, telkti pajėgas. Didelis klausimas susijęs su tuo, ar su tomis pajėgomis ateina ir technika“, – svarstė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Krašto apsaugos ministras ramina – saugumo situacija išlieka stabili.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Daug visokios informacijos ir dezinformacijos sklando aplink mus, manau, reikia tikėti oficialiais šaltiniais... Kaip ir kiekvieną kartą, jei mes matom realias grėsmes, kurios gali daryti įtaką mūsų piliečiams, mes apie tai oficialiai ir informuojame. Nieko naujo, reikia išlikti budriems“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Yra ir daugiau abejojančių, ar, tęsiantis karui Ukrainoje, Rusija galėtų prie NATO sienų siųsti šviežius karius.
„Aš abejonių didelių turiu, jiems trūksta, kaip kabutėse, mėsos ir frontui. Nėra tų pajėgų, kurios galėtų pilno masto karo pradėti su NATO narėmis“, – sakė gynybos ekspertas Gintaras Bagdonas.
Turi Rusija kokių planų ar ne, kariškiai ruošiasi visiems scenarijams. Aljansas atidžiai stebi bei mokosi ir iš to, kas vyksta Ukrainoje.
„Ukrainoje yra labai daug NATO šalių ekspertų, karių, žmonių, kurie stebi ir perduoda patirtį. Mūsų karių ten karts nuo karto apsilankymai yra. Bendradarbiavimas tikrai vyksta, sausumos pajėgos ruošiasi moderniam mūšiui“, – teigė sausumos pajėgų vadas Nerijus Stankevičius.
Yra galvojančių, kad patirtį NATO galėtų perimti ir greičiau.
„Rengiamės vienareikšmiškai, tačiau niekaip negalim to įjungti turbo režimo, nes laiko tikrai lieka nedaug“, – sakė karo Ukrainoje dalyvis Arūnas Kumpis.
Ukrainiečiai rėžia tiesiai.
„NATO nepasiruošęs tokiam karui, koks vyksta Ukrainoje. Ten vyksta daug skirtingų dalykų. Visiškai permatomas mūšio laukas, daugybė dronų, dėl to karas persikėlė po žeme. Kasami labai gilūs apkasai, sudėtingos požeminių tunelių sistemos“, – apie karo realybę pasakojo Ukrainos nacionalinės gvardijos pulkininkas Volodymyr Lysiuk.
NATO turi ir daugiau iššūkių, ypač dėl logistikos. Ištikus krizei, į Baltijos šalis NATO turėtų permesti kur kas daugiau pajėgų. Tačiau ar tikrai greitai ta pagalba galėtų atvykti? Nustatyta, kad pagrindiniuose keliuose iš Vakarų į Rytus reikia modernizuoti maždaug penkis šimtus infrastruktūros taškų: sutvirtinti kelius, tiltus, atnaujinti uostus, geležinkelius. Greitai permesti pajėgas į Rytinį flangą trukdo ir biurokratija.
Tačiau britų spauda praneša, kad Kremlius daro viską, jog karinė technika iš Vakarų į Rytų Europą neatriedėtų išvis. Neva Putinas bandys pasinaudoti taikos derybomis dėl Ukrainos, kad priverstų NATO grįžti prie 1997 metų padėties. Tai reikštų, kad NATO turėtų išvesti pajėgas iš Lenkijos, Baltijos valstybių ir Suomijos.
„Jeigu turėtume scenarijų, kad AfD laimėtų federalinius rinkimus Vokietijoje 2029 metais, Prancūzijoje Le Pen ir pasuktų ne link Meloni kelio, o link AfD, tai mes galėtume turėti įvairius scenarijus, kurie neatitiktų mūsų nacionalinių interesų“, – įspėjo L. Kasčiūnas.
Kol kas Vakarų šalių diplomatai ir NATO vadovybė šį reikalavimą kategoriškai atmeta.
(be temos)
(be temos)