Belgijos kariuomenės vadas šią savaitę pareiškė, kad Europa privalo parodyti, kad gali apsiginti nuo Rusijos, nes kitas Vladimiro Putino taikinys gali būti Moldova ir Baltijos šalys. Tai ne pirmas aukšto rango karininko ar politiko įspėjimas dėl galimos tolesnės Rusijos agresijos Europoje. Panašiai kalba vokiečių ekspertai. Ukrainos prezidentas taip pat yra įspėjęs dėl tolesnių V. Putino žingsnių, jeigu nebus sustabdytas dabartiniame fronte, praneša LNK.

Plačiau apie tai papasakojo atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

– Kiek šiuose žodžiuose gali būti tiesos?

– Manau, kad juose daug tiesos. Reikia nepamiršti, kad Rusija kaip valstybė pilnai mobilizavosi karui. Skyrė ir didesnį finansavimą, ir visą karinę pramonę mobilizavo. Iš esmės Rusija yra visiškai karo stovyje. Iš istorijos žinome, kad atgalinio kelio nėra. Tai jau paleistas mechanizmas, kuris neturi kelio atgal. Dabar vienintelis kelias yra tas, kad turime sustabdyti Rusiją. Kuo toliau mes ją sustabdysime nuo savų sienų, tuo mums geriau. Todėl labai svarbi Vakarų parama Ukrainai. Jei Ukraina pralaimės karą, tikėtina, kad Rusija žygiuos ir toliau. Kaip ir sakiau, ši valstybė neturi atgalinio kelio. Iš esmės V. Putinas grįžta prie tų pačių naratyvų, apie kuriuos kalbėjo pačioje karo pradžioje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai yra V. Putino imperinės ambicijos. Mes žinome iš istorijos, kad praeityje Rusijos imperija buvo didelė savo teritorija. Kas šiai dienai būtų palankiausia šioms ambicijoms – Moldova ar Baltijos šalys?

– Kadangi visa valstybė yra karo būsenoje, kadangi visa valstybė mobilizavosi karui, tada reikia žiūrėti karo principus. Kokie karo principai galioja? Karas yra šanso karalystė. Jei rusai matys, kad jie gali atplėšti kažkokią teritoriją arba padaryti kažkokį laimėjimą, jie tą ir darys. Jei jie matys silpną vietą Europoje ar kažkokį susiskaldymą, tai jie nepraleis šanso. Rusija tikrai išnaudos bet kokią pasitaikiusią progą, jei mes, Vakarai, jiems leisime. Reikia rimtai žiūrėti į tai. Sunku pasakyti, ką jie pirmiau pradės pulti. Aišku, tol, kol jie kariauja Ukrainoje, tol, kol jie nelaimėjo, nemanau, kad jie gali eskaluoti konfliktą plačiau. Nors kažkokių provokacijų gali atsirasti. Matome, kad jie tą ir daro. Reikėtų paminėti ir tą pačią Suomiją. Manau, kad turime į visa tai žiūrėti rimtai ir padaryti taip, kad jiems neapsimokėtų pulti. Turime nesudaryti jiems jokio šanso, kurį jie galėtų išnaudoti.

Vienintelis kelias yra tas, kad turime sustabdyti Rusiją.

– Čia tik su sąlyga, kad tie, kurie planuoja kažkokias karines operacijas, mąsto racionaliai ir tinkamai viską įvertina. Kuo Moldova būtų svarbi Rusijai?

– Jei žiūrėtume labai pragmatiškai, tai ir Ukrainai rusams neturėtų būti labai svarbi. Tačiau manyčiau, kad jie nepuls Moldovos bent jau tol, kol neužims daugiau rytinės Ukrainos. Gruzija irgi yra pavojuje. Ypač tos valstybės, kurios nėra NATO, kurios neturi labai didelių ginkluotų pajėgų, būtų skanūs ir lengvesni laimėjimai Rusijai. Rusija vis tik supranta, kad įsiveržus į kažkurią NATO šalį, automatiškai bus konfliktas su visomis narėmis. Tačiau, jei pamatys šansą, susiskaldymą Vakaruose, jei pamatys, kad atsirado daugiau tokių valstybių kaip Vengrija, Slovakija, kuriose įsigali prorusiškos valdžios, tai kels ir mums pavojų. Tas susiskaldymas labai silpnina mūsų atgrasymo elementą.

– Kokia dabar situacija Ukrainos frontuose? Politikai sako, kad nereikia pasiduoti Ukrainos nugalėjimo nuotaikoms. Tačiau, panašu, kad šiuo metu V. Putinui sekasi labiau.

– Vakarų parama svyruoja, JAV atidėjo finansavimo svarstymą kitiems metams. Fronte nėra jokių prasiveržimų. V. Putinas dabar bando rodyti visais savo kanalais, kad rusai jau laimi. Jis bando palaužti ukrainiečių valią. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Dar norėčiau pasakyti, kad Rusija vis dėlto pralaimėjo Juodąją jūrą. Jie jos nebekontroliuoja taip kaip anksčiau. Ukraina, neturėdama laivyno, sugebėjo eliminuoti Rusijos Juodosios jūros laivyną. Todėl Ukraina dabar vykdo savo grūdų eksportą pilnu tempu. Mes į situaciją žiūrime per daug pesimistiškai. Reikia žiūrėti realistiškai. O realybė tokia, kad Ukrainą reikia remti, kad ji laimėtų net tik Juodojoje jūroje, bet, kad atsiimtų visą savo prarastą teritoriją. Mums reikia šito siekti.