Rusijos valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti virš Krašeninikovo ugnikalnio kylantis pelenų stulpas. Paskutinį kartą ugnikalnis buvo išsiveržęs 1550 m., kaip rodo „Smithsonian“ instituto pasaulio vulkanizmo tyrimų programos duomenys.

Kamčiatkos nepaprastųjų situacijų ministerija kanale „Telegram“ pranešė, kad vulkaniniai pelenai buvo išmesti į 6 000 metrų aukštį.

„Stulpas nuo ugnikalnio plinta į rytus Ramiojo vandenyno link. Jo kelyje nėra apgyvendintų vietovių, gyvenamose vietovėse krentančių neužfiksuota“, – teigė ministerija.

Ministerija pridūrė, kad ugnikalniui suteiktas oranžinis pavojaus aviacijai kodas, t. y. perspėta apie teritorijoje galimus skrydžių grafiko sutrikimus.

Trečiadienį išsiveržė kitas srityje esantis Kliučių ugnikalnis – aukščiausias veikiantis ugnikalnis Europoje ir Azijoje. Šio ugnikalnio veikla gana įprasta – asaulio vulkanizmo tyrimų programos duomenimis, nuo 2000-ųjų jis yra išsiveržęs bent 18 kartų.

Abu neseniai įvykę išsiveržimai fiksuoti po trečiadienį įvykusio vieno stipriausių kada nors užfiksuotų žemės drebėjimų. Kilus cunamiui, buvo evakuoti milijonai žmonių iš pakrančių teritorijų nuo Japonijos iki Havajų ir Ekvadoro.

Didžiausią žalą patyrė Rusija, kur cunamio bangos prasiveržė pro Severo-Kurilsko uostą ir paskandino žvejybos įmonę, pranešė pareigūnai.

8,8 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko prie Petropavlovsko Rusijos Kamčiatkos pusiasalyje. Tai buvo stipriausias žemės drebėjimas nuo 2011-ųjų, kai 9,1 balo siekę požeminiai smūgiai prie Japonijos sukėlė cunamį, nusinešusį daugiau kaip 15 tūkst. gyvybių.