23-ejų Quentinas Deranque (Kventinas Derankė) mirė nuo sunkios smegenų traumos, kurią patyrė praėjusią savaitę, kai jį užpuolė mažiausiai šeši asmenys per kraštutinių dešiniųjų protestą prieš kairiojo sparno politiką, kalbėjusį Prancūzijos pietryčiuose esančio Liono universitete.
Šaltinis pridūrė, kad įtariamieji pareigūnams nebuvo žinomi kaip keliantys grėsmę saugumui.
Antiimigracinė grupė „Nemesis“, teigianti, jog kovoja su smurtu prieš Vakarų šalių moteris, sakė, kad Q. Deranque dalyvavo proteste, norėdamas apsaugoti savo narius.
„Nemesis“ dėl nužudymo apkaltino antifašistinę „Jeune Garde“ (Jaunosios Gvardijos) grupę, kurią prieš išrienkamas į parlamentą įkūrė vienas kraštutinių kairiųjų pažiūrų įstatymų leidėjas.
Nors vyriausybė išskyrė kairiųjų partiją „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) ir „La Jeune Garde“, Liono prokuroras pirmadienį atsisakė komentuoti šiuos teiginius, tik nurodė, kad incidentas tiriamas kaip „tyčinis nužudymas“ ir „sunkus kūno sužalojimas“.
„La Jeune Garde“, kuri buvo išformuota birželį, neigė bet kokius ryšius su, jos žodžiais tariant, „tragiškais įvykiais“.
LFI ugningasis lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melenšonas), tris kartus kandidatavęs į prezidentus ir, daugelio nuomone, vėl kandidatuosiantis kitąmet, neigė, kad jo partija kalta.
Šis incidentas padidino įtampą tarp Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų ir kairiųjų prieš kovą vyksiančius savivaldybių rinkimus ir artėjant 2027 metų prezidento rinkimams, kuriuose kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) laikoma turinčia didžiausias galimybes laimėti aukščiausią postą.
LFI įstatymų leidėjas Raphaelis Arnault (Rafaelis Arno), vienas iš „La Jeune Garde“ grupės įkūrėjų, teigė, kad jį siaubingai sukrėtė ši mirtis.
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), kuri taip pat triskart kandidatavo į prezidentus, pasmerkė „barbarus, atsakingus už šį linčo teismą“.
Apklausos rodo, kad kraštutiniai dešinieji gali pirmauti 2027 metų prezidento rinkimuose, kuriuose po dviejų kadencijų iš eilės nebegali dalyvauti dabartinis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Ketvirtadienio išpuolis, anot kito tyrimui artimo šaltinio, gali būti apibūdintas „įnirtinga kova tarp kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų narių“.
Televizijos TF1 transliuotame vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas tariamo išpuolio vaizdas, matyti, kaip keliolika žmonių muša tris ant žemės gulinčius žmones, iš kurių dviem pavyksta pabėgti.
Liudininkas naujienų agentūrai AFP pasakojo, kad „žmonės daužė vienas kitą geležiniais strypais“
Naujausi komentarai