Vasarį Rusija grąžino V. Roščynos kūną su kankinimų žymėmis ir be kai kurių vidaus organų, galbūt siekiant paslėpti tolesnius kankinimų pėdsakus, sakoma pranešime, kurį, cituodamas Ukrainos prokurorus, paskelbė žiniasklaidos priemonės, įskaitant „The Washington Post“, „The Guardian“, „Ukrainska Pravda“ ir „iStories“.

Teismo medicinos ekspertizė „atskleidė daugybę kankinimo ir netinkamo elgesio požymių“, cituojami prokurorai.

Pasak Ukrainos generalinės prokuratūros Karo nusikaltimų skyriaus vadovo Jurijaus Belousovo, jai buvo „sulaužytas šonkaulis, sužalotas kaklas ir ant kojų galimai liko elektros šoko žymių“.

Nepaisant to, kad DNR sutampa, žurnalistės tėvas nemano, kad kūnas apskritai yra jo dukters, ir paprašė atlikti papildomą teismo medicinos ekspertizę

V. Roščina, dirbusi laisvai samdoma žurnaliste įvairiose nepriklausomose žiniasklaidos priemonėse, įskaitant „Ukrainska Pravda“ ir „Hromadske“, dingo be žinios 2023-iaisiais, būdama 27-erių, išvykusi į komandiruotę į Rusijos užimtą Rytų Ukrainą, kur tyrė įtarimus kankinimų kalėjimus.

Ukrainos žurnalistai retai vyksta į Rusijos okupuotas teritorijas dėl didelės rizikos. V. Roščyna yra pirmoji Rusijos nelaisvėje mirusi ukrainiečių žurnalistė.

Ukraina paragino tarptautinę bendruomenę sureaguoti į tyrimą.

„Rusijos pagrobtų ir laikomų civilių įkaitų klausimas reikalauja didesnio tarptautinės bendruomenės dėmesio ir neatidėliotino bei ryžtingo atsako“, – teigė užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychas.

Pasak NVO ir žiniasklaidos pranešimų, Rusija nelaisvėje laiko tūkstančius Ukrainos civilių tiek savo teritorijoje, tiek laikinai okupuotose teritorijose, kur daugelis jų yra kankinami ir jiems neperduodama jiems skirta korespondencija.