„Rusija surengė dar vieną masinę oro ataką prieš Ukrainos miestus, kai žmonės miegojo“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Rusų smūgiai tęsėsi 12 valandų.
Be žuvusiųjų, tarp kurių buvo ir 12 metų mergaitė, Zaporižios, Odesos, Sumų, Čerkasų ir Mykolajivo srityse buvo sužeista daugiau kaip 40 žmonių, pranešė Ukrainos institucijos.
Pareigūnai įspėjo, kad gelbėtojams tęsiant darbus gali būti aptikta daugiau aukų.
Be gyvenamųjų pastatų, šalyje nukentėjo kardiologijos centras ir vaikų darželis, pranešė Užsienio reikalų ministerija, nors rusų Gynybos ministerija skelbė surengusi „masinį smūgį (...) prieš Ukrainos karinio-pramoninio komplekso įmones“.
Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusija į Ukrainos rytus, centrinę dalį ir pietus paleido 643 dronus ir raketas, įskaitant planiruojamąsias bombas.
„Maskva nori toliau kariauti ir žudyti ir nusipelno tik griežčiausio pasaulio spaudimo“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kremliui naudinga tęsti šį karą ir terorą tol, kol yra pelno iš energijos pardavimų.
„Kremliui naudinga tęsti šį karą ir terorą tol, kol yra pelno iš energijos pardavimų“, – pridūrė jis, ragindamas Ukrainos sąjungininkus imtis griežtesnių priemonių prieš Rusiją.
Ukrainos lyderis pažadėjo, kad jo šalis taikysis į Rusijos galimybes finansuoti karą ir privers Maskvą imtis diplomatijos.
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas apkaltino Maskvą vykdant „karą prieš civilius gyventojus“ ir paragino Kyjivo sąjungininkus Vakaruose imtis aktyvesnių veiksmų.
„Į šiuos veiksmus bus atsakas. Tačiau Vakarų ekonominiai smūgiai Rusijai taip pat turi būti stipresni“, – teigė A. Jermakas, o užsienio reikalų ministras A. Sybiha savo ruožtu rašė, kad „turime maksimaliai padidinti tolesnės eskalacijos kainą Rusijai“.
Aukšto lygio parengtis
Lenkijos ginkluotosios pajėgos pranešė „X“, kad reaguodamos į Rusijos smūgius Ukrainoje savo oro erdvėje pakėlė naikintuvus ir įvedė aukštą parengtį antžeminėms oro gynybos sistemoms.
Šie veiksmai buvo prevencinio pobūdžio ir jais buvo siekiama užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą ir apsaugoti piliečius, ypač su Ukraina besiribojančiose teritorijose, teigė pajėgos.
Kelios Europos šalys pastarosiomis savaitėmis apkaltino Rusiją pažeidus jų oro erdvę, o NATO tai įvertino kaip savo pasirengimo ir ribų išbandymą.
Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke grasino, kad „bet kokia agresija prieš mano šalį sulauks ryžtingo atsako“, reaguojant į įtariamus įsiveržimus į NATO oro erdvę.
Vėliau kalbėdamas su žurnalistais S. Lavrovas sakė, kad jei kuri nors šalis numuš objektus, vis dar esančius Rusijos oro erdvėje, „ji dėl to labai gailėsis“.
Kaip grįžęs iš savo kelionės į Niujorką, kur taip pat kalbėjo JT, pranešė V. Zelenskis, Ukraina iš Izraelio gavo amerikietišką oro gynybos sistemą „Patriot“, o netrukus tikimasi gauti dar dvi.
Rusijai 2022 metais pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, Izraelis užėmė neutralią poziciją ir neįvedė sankcijų Rusijai, ne taip kaip sąjungininkės Vakaruose.
Tačiau Izraelio santykiai su Maskva atšalo Rusijai suartėjus su Iranu, kuris, Vakarų teigimu, tiekia dronus atakoms prieš Ukrainą, ir pasmerkus Izraelio karą Gazos Ruože.
V. Zelenskis sakė, kad rugsėjį ir spalį amerikiečių ir ukrainiečių delegacijos surengs kelis susitikimus dėl ginklų pirkimo per „įvairias programas“.
V. Zelenskis teigė, kad Kyjivas pateikė Vašingtonui pageidaujamų ginklų sąrašą pagal planą nupirkti iš JAV ginklų už 90 mlrd. dolerių (77,1 mlrd. eurų). Apie tokį planą jis primą kartą užsiminė rugpjūtį.
Kyjivas ir Maskva šeštadienį taip pat pranešė, kad Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje – didžiausioje Europoje – jau keturias dienas netiekta elektra, neslopstant nuogąstavimams dėl branduolinės katastrofos pavojaus.
