Pchenjanas išsiuntė tūkstančius karių, taip pat raketų ir amunicijos, kad paremtų Rusijos karą Ukrainoje. Seulo vertinimu, žuvo apie 2 tūkst. šiaurės korėjiečių.
Mainais, analitikų teigimu, Šiaurės Korėja iš Rusijos gauna finansinę pagalbą, karines technologijas, maistą ir energiją, o tai padeda Pchenjanui apeiti griežtas tarptautines sankcijas dėl jo draudžiamų branduolinių programų.
Izoliuota Azijos šalis stato žuvusius karius pagerbiantį muziejų, o valstybinė žiniasklaida penktadienį pranešė, kad projektas "97 procentais" baigtas.
„Kankinių palaikų laidojimo ceremonija ten bus iškilmingai surengta balandžio viduryje ir bus atidarytas muziejus“, – pranešė KCNA.
Ji bus surengta „minint pirmąsias baigtų Kursko išvadavimo operacijų metines“, priduriama pranešime.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) apsilankė vietoje ir apžiūrėjo paskutinius projekto etapus, įskaitant eksponatų, skulptūrų ir simbolinių memorialų išdėstymą, bei „labai gerai įvertino“ pažangą, nurodė KCNA.
Kim Jong Unas pavadino muziejų epochos paminklu, girdamas velionių karių „didvyriškumą“ ir vadindamas objektą „patriotizmo ugdymo vieta“.
Šiaurės Korėja praėjusių metų balandį patvirtino, kad dislokavo karius palaikyti Rusijos karą Ukrainoje, ir pripažino, kad jos kariai žuvo mūšiuose.
Nuo to laiko Kim Jong Unas surengė įvairias ceremonijas žuvusiems kariams pagerbti.
Viename tokiame renginyje praėjusiais metais KCNA paskelbtuose vaizduose buvo matyti, kaip susijaudinęs Kim Jong Unas apkabina grįžusį karį, kuris atrodė priblokštas ir slėpė veidą lyderio krūtinėje.
Lyderis taip pat buvo matomas klūpantis prieš žuvusio kario portretą, kad atiduotų pagarbą, ir dedantis medalius bei gėles prie mirusiųjų atvaizdų.
Liepos pradžioje valstybinė žiniasklaida vėl parodė akivaizdžiai susijaudinusį Kim Jong Uną, pagerbiantį vėliavomis uždengtus karstus, kuriuose, matyt, buvo namo grįžtantys žuvę kariai.