Per smūgį katalikų bažnyčiai Gazoje žuvo du žmonės Pereiti į pagrindinį turinį

Per smūgį katalikų bažnyčiai Gazoje žuvo du žmonės (Atnaujinta)

2025-07-17 12:13
BNS inf.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra pranešė, kad ketvirtadienį per Izraelio smūgį į vienintelę Gazos Ruožo katalikų bažnyčią žuvo du žmonės. 

Per smūgį katalikų bažnyčiai Gazoje žuvo du žmonės
Per smūgį katalikų bažnyčiai Gazoje žuvo du žmonės / Scanpix nuotr.

Izraelis pareiškė, kad niekada nesitaiko į religinius objektus ir aiškinasi šį atvejį.

„Du krikščionių bendruomenės piliečiai šį rytą žuvo dėl sužeidimų, patirtų per Izraelio smūgį į (Jeruzalės) lotynų vienuolyno bažnyčią senamiestyje“, – naujienų agentūrai AFP sakė civilinės gynybos agentūros atstovas Mahmudas Bassalas.

Jeruzalės lotynų patriarchatas patvirtino, kad yra du žuvusieji.

„Su giliu liūdesiu Lotynų patriarchatas gali patvirtinti, kad šį rytą per Izraelio kariuomenės smūgį į Šventosios Šeimos kompleksą žuvo du žmonės“, – sakoma jo pareiškime.

„Meldžiamės už jų sielų ramybę ir šio barbariško karo pabaigą. Niekas negali pateisinti nekaltų civilių gyventojų žudymo“, – priduriama jame.

Anksčiau paskelbtame Lotynų patriarchato pareiškime teigiama, kad tarp sužeistųjų yra parapijos klebonas Gabrielis Romanelli.

Popiežius Leonas XIV sakė, kad šis incidentas jį labai nuliūdino, ir paragino nedelsiant nutraukti ugnį palestiniečių anklave.

Vatikano valstybės sekretoriaus popiežiaus vardu išsiųstoje telegramoje teigiama, kad „Jo Šventenybė popiežius Leonas XIV buvo giliai nuliūdintas sužinojęs apie žmonių aukas ir sužeistuosius per karinę ataką prieš Šventosios Šeimos bažnyčią Gazoje“ ir „dar kartą ragina nedelsiant nutraukti ugnį“.

Naujienų agentūros AFP nuotraukose matyti Gazos „al Ahli“ arba baptistų ligoninės palapinėse gydomi sužeistieji bei parapijos klebonas G. Romanelli su tvarsčiu ant blauzdos.

Kai kurie sužeistieji buvo atvežti ant neštuvų, vienas vyras dėvėjo deguonies kaukę.

Patriarchatas, kurio jurisdikcijai priklauso Izraelio, palestiniečių teritorijų, Jordanijos ir Kipro katalikai, pasmerkė smūgį ir teigė, kad jis „sunaikino didelę komplekso dalį“.

„Taikymasis į šventą vietą, kurioje šiuo metu prieglobstį randa apie 600 perkeltųjų asmenų, kurių dauguma yra vaikai ir 54 asmenys su specialiaisiais poreikiais, yra šiurkštus žmogaus orumo pažeidimas ir šiurkštus gyvybės šventumo bei religinių šventovių, kurios turėtų suteikti saugų prieglobstį karo metu, pažeidimas“, – teigiama jame.

Izraelis sakė, kad apgailestauja dėl padarytos žalos ir civilių aukų ir pridūrė, kad kariuomenė atlieka tyrimą.

„Izraelis niekada nesitaiko į bažnyčias ar religines vietas ir apgailestauja dėl bet kokios žalos, padarytos religinei vietovei ar su ja nesusijusiems civiliams gyventojams“, – socialiniame tinkle „X“ teigė Užsienio reikalų ministerija.

„Rimtas aktas“

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad atakos prieš civilius gyventojus Gazos Ruože yra nepriimtinos.

Tuo metu Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) išpuolį prieš bažnyčią pavadino „rimtu aktu prieš krikščionių maldos vietą“.

Iš daugiau kaip dviejų milijonų Gazos Ruožo gyventojų maždaug tūkstantis yra krikščionys, dažniausiai jie priklauso graikų ortodoksų konfesijai, tačiau Lotynų patriarchato duomenimis, teritorijoje gyvena apie 135 katalikai.

Nuo pirmųjų karo, kuris prasidėjo 2023-iųjų spalį, dienų katalikų bendruomenės nariai glaudžiasi Šventosios šeimos komplekse Gazoje, kur prieglobstį rado ir kai kurie stačiatikiai.

Monsinjoras Pascalis Gollnischas, kuris yra paramos Artimųjų Rytų krikščionims organizacijos vadovas, AFP sakė, kad smūgis buvo visiškai nepriimtinas.

„Tai garbinimo vieta. Tai katalikų bažnyčia, garsėjanti taikiu požiūriu, taikdariška veikla. Tai žmonės, kurie tarnauja gyventojams“, – sakė jis.

„Nebuvo jokio strateginio tikslo, šioje bažnyčioje nebuvo džihadistų. Ten buvo šeimos, civiliai gyventojai. Tai visiškai nepriimtina ir mes kuo griežčiausiai smerkiame tokį Izraelio požiūrį“, – tvirtino jis.

Karui trunkant ilgiau nei 21 mėnesį Gazos Ruože susidarė siaubingos humanitarinės sąlygos, dėl kurių dauguma gyventojų bent kartą buvo priversti palikti savo namus ir labai trūksta maisto bei kitų būtiniausių prekių.

Karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai 2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai užpuolė Izraelį ir nužudė 1 219 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ spalio 7-ąją taip pat pagrobė 251 įkaitą. 49 jų vis dar yra Gazos Ruože, įskaitant 27 Izraelio kariuomenės mirusiais laikomus įkaitus.

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad per Izraelio atsakomąjį puolimą palestiniečių teritorijoje žuvo daugiau nei 58 tūkst. žmonių. JT šiuos skaičius laiko patikimais.

Dėl Gazos Ruože žiniasklaidos atstovams taikomų apribojimų ir sunkumų patekti į daugelį vietų AFP negali nepriklausomai patikrinti civilinės gynybos agentūros ir kitų šaltinių pateikiamos informacijos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra