Sekmadienį Latvija ištirti žalą pasiuntė karinį laivą, o Švedijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl galimo sabotažo.

Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūros regiono valstybės skuba stiprinti jūrų apsaugą po ne vieno įtariamo povandeninių kabelių sabotažo atvejo, o stebėtojai kaltina Rusiją.

Bulgarų „laivą vijosi Švedijos pakrančių apsauga, laivui nurodyta plaukti į jų teritorinius vandenis ir dabar jis yra išmetęs inkarą, kur vyksta (...) tyrimas“, naujienų agentūrai AFP sakė laivo „Vezhen“ savininkės „Navigation Maritime Bulgare“ vadovas Aleksandras Kalčevas.

Jis neigė, kad laivas dalyvavo kokiuose nors sabotažo veiksmuose.

„Aš įsitikinęs, jog negalime sakyti (...) kad tai buvo piktybinis veiksmas“, – pridūrė jis.

Remiantis informacija, kurią pateikė įgula, Maltos vėliavą iškėlęs laivas gabeno trąšas iš Ust Lugos Rusijoje į Pietų Ameriką bei šeštadienį plaukė ekstremaliai prastu oru, teigė A. Kalčevas

Inspekcijos metu sekmadienį atrasta, jog „vienas iš laivo inkarų yra pažeistas, ir inkaras buvo nukritęs į jūrą, kas reiškia, jog gali būti, kad jis buvo tempiamas palei jūros dugną“, sakė vadovas bei pridūrė, jog inkaras vėliau buvo pakeltas.

„Visiškas solidarumas“

Bulgarijos didžiausia jūrų transporto įmonė „Navibulgar“ sakė, jog paskyrė savo agentą Švedijoje ir nusamdė teisininką „ginti įgulos ir įmonės interesus“.

Laivo, pastatyto 2022-aisiais, įgulą sudarė aštuonių bulgarų ir devynių Mianmaro piliečių komanda.

„Švedijos pareigūnai yra nuo vakar vakaro įsilaipinę į laivą vykdyti tiriamąsias procedūras“, – naujienų agentūrai AFP teigė vienas žvalgybos pareigūnas.

Oficialiais duomenimis žala padaryta Švedijos teritoriniuose vandenyse bent 50 metrų gylyje.

Kabelis priklauso Latvijos valstybiniam radijo ir televizijos centrui (LVRTC), kuris pranešime paskelbė, jog patirta „duomenų perdavimo paslaugų trikdžių“.

Įmonė sakė, jog rasta alternatyvų ir kad vartotojai iš esmės nebus paveikti, tačiau gali sulėtėti duomenų perdavimo greičiai.

Latvijos karinis jūrų laivynas sekmadienį teigė, jog identifikavo įtariamą laivą – „Michalis San“ – netoli įvykio vietos kartu su dviem kitais laivais.

Latvijos premjerė Evika Silina teigė, jog Ryga informavo Švedijos pareigūnus ir kad abi šalys bendradarbiauja tiriant incidentą.

Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas patvirtino, jog tądien palaikė ryšius su E. Silina, o Švedija, Latvija ir NATO artimai bendradarbiauja šiuo klausimu.

Ekspertai ir politikai kaltina Rusiją vykdant hibridinį karą prieš Vakarus tęsiantis Maskvos sukeltam karui Ukrainoje.

NATO šį mėnesį paskelbė, jog, pasitelkdama laivyną ir lėktuvus, pradeda naują stebėjimo misiją Baltijos jūroje, kuri skirta atgrasyti nuo bandymų pažeisti povandeninę infrastruktūrą.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen išreiškė visišką solidarumą su šalimis, paveiktomis incidento.

„Mūsų kritinės infrastruktūros atsparumas ir saugumas yra aukščiausio lygio prioritetas“, – socialiniame tinkle „X“ teigė U. von der Leyen.