Saro universiteto (Vokietija) dėstytojas, karybos ir politikos apžvalgininkas Aleksandras Fridmanas teigė, kad nors B. Netanyahu šis karas naudingas, nes tik karas padeda jam išsilaikyti valdžioje, Izraelis vargu ar galėjo sau leisti toliau ignoruoti Irano pastangas susikurti branduolinį ginklą. Izraelio žvalgyba pareiškė, kad Teheranas beveik baigė bent devynių branduolinių užtaisų kūrimą ir jei jam būtų pavykę – Izraeliui iškiltų fizinio sunaikinimo grėsmė.
A. Fridmanas taip pat teigė, kad sunku įsivaizduoti, kad Izraelis pradėjo karą neužsitikrinęs JAV paramos, nors viešojoje erdvėje sklinda vertinimai, kad B. Netanyahu „apgavo“ Donaldą Trumpą.
Eksperto vertinimu, šis karas gali užsitęsti, bet tai tik vienas iš trijų scenarijų, iš kurių nė vienas nežada nieko gero Ajatolų režimui.

Koks radikalus bebūtų B. Netanyahu, aš negaliu įsvaizduoti jokių aplinkybių, kad jis veiktų atvirai prieštaraudamas pagrindiniams sąjungininkui, be kurio Izraelis niekada negalėjo ir dabar negali išsiversti.

– Ką stebime Vidurio Rytuose – Izraelio ir Irano apsikeitimą smūgiais, kas nebūtų nauja, ar platesnio masto karo pradžią?
– Tai tikrai ne toks apsikeitimas smūgiais, kokių matėme pernai. Panašu, kad Izraelis rimtai susiruošė „užbaigti“ Irano branduolinę programą. Kiek galime spręsti šiuo metu, padaryta rimta žala tiek objektams, tiek personalui. Eliminuoti aukščiausio rango kariškiai ir bent šeši mokslininkai fizikai. Irano mokslininkai, aišku, „netikėtai“ mirdavo ir anksčiau, ir niekam ne paslaptis, kas jiems „padėjo“, bet anksčiau Izraelis nepripažindavo savo atsakomybės.
Suduotas žiaurus smūgis ne tik Irano objektams, bet ir prestižui. Iš to, ką matome dabar, Teheranas nebuvo pasiruošęs ir nesugebėjo apsaugoti tokių valstybei svarbių žmonių.
Na ir B. Netanyahu žodžiai, kad visa tai – tik pradžia yra aiškus ženklas, kad karo veiksmai tęsis toliau.
– B. Netanyahu tapo didžiausiu regiono karo kurstytoju. Izraeliečiams netrūks kantrybė?
– Toks jis ir yra ir aš beveik prieš du metus sakiau, kad prieisime tą tašką, kur esame dabar, nes tokia buvo ir yra dabartinės Izraelio vyriausybės logika. Svarbiausias dalykas B. Netanyahui – likti valdžioje, o tai padaryti lengviausia kariaujant. Kol vyksta karas, negali vykti rinkimai ir net negalima rimtai nagrinėti įvairių jam nepalankių klausimų, kaip pavyzdžiui Spalio septintosios teroristų ataka. Pastarosios B. Netanyahu kalbos linija buvo aiški: nugalėjome „Hamas“, sunaikinome „Hezbollah“, o dabar ėmėmės svarbiausio priešo.
Tai skamba gana ciniškai, bet B. Netanyahu toks yra. Karas Gazoje ne tik sukėlė milžinišką tarptautinę kritiką, bet ir yra labai nepopuliarus pačiame Izraelyje. Ultradešinieji jo koalicijos partneriai nuolat reikalauja radikalių veiksmų ir jų norus tenka tenkinti, nes kitaip žlugs koalicija, o tada – rinkimai, kuriuose B. Netanyahu neturės nė menkiausio šanso.
Taip, Izraelis turėjo visiškai objektyvių priežasčių smogti Iranui, nes Teheranas tikrai pavojingai priartėjo prie branduolinio ginklo įgijimo. Tačiau B. Netanyahu turi savų priežasčių. Jis – senas, palieges žmogus, kuriam išduotas tarptautinis arešto orderis. Jis neturi ką prarasti.

Aleksandras Fridmanas / Asmeninio arch. nuotr.

– Daug kas sako, kad smogęs Iranui, B. Netanyahu „išdūrė“ D. Trumpą. Sutinkate su tokiu vertinimu?
– Tai didelis klausimas. D. Trumpas, nepaisant jo žodžių „man tai nepatinka“, kalbėjo daug įvairių dalykų ir nepasakysi, kad kategoriškai pasisakė prieš smūgį Iranui. Ne mažiau keistai jis kalba ir šiandien, kai sako besitikintis tolesnių derybų su Iranu. Iš vienos pusės, D. Trumpas sako, kad smūgiai jam nepatinka, o iš kitos – jokio Izraelio pasmerkimo, tik pažadai visokeriopai jį remti ginantis nuo Irano smūgių. Koks radikalus bebūtų B. Netanyahu, aš negaliu įsvaizduoti jokių aplinkybių, kad jis veiktų atvirai prieštaraudamas pagrindiniam sąjungininkui, be kurio Izraelis niekada negalėjo ir dabar negali išsiversti. Jis tiesiog privalėjo iš anksto užsitikrinti JAV paramą. Netgi įtariu, kad „taikdariška“ D. Trumpo retorika galėjo būti triukas sumažinti Irano budrumą.

Iraniečiai yra pasirengę tapti normalia, civilizuota, demokratine valstybe.

– Visai neseniai Irane vyko dideli protestai. Prognozuojate, kad jie dabar gali plisti?
– Karališkajai šeimai ištikima iraniečių opozicija, kuri, beje, yra labai proizraelietiška ir provakarietiška, paragino Irano žmones sukilti. Matysime, ar tai įvyks, bet tikrai neatmetu galimybės, kad šis savų žmonių nemėgiamas religinis režimas gali būti nuverstas. 
Beje, sukilimą šaukia pats nuversto šacho sūnus Reza Pahlavis, kuris gyvena JAV ir, matyt, žino kažką daugiau už mus, jei daro tokius radikalius atsišaukimus.
– Kokį tolesnį scenarijų palaikys D. Trumpas? Pavyzdžiui, amerikiečiai gali Izraeliui prie keturių akių pasakyti: „smogėte ir gana – dabar derėsimės“?
– Nemanau, kad tai realu. Matau tris scenarijus Iranui. Pirmasis – Izraelis sumala į miltus Irano branduolinius objektus ir režimas žlunga. Antrasis – Iranas kapituliuoja ir sutinka derėtis, nors tai užtrauktų jam baisingą gėdą. Menkai tikėtinas, bet įmanomas scenarijus. Trečiasis – prasideda ilgas plataus masto karas, kuriame Iranas neturi galimybių laimėti, nes neturi tam nei ekonominio, nei karinio potencialo.
Aš norėčiau iraniečiams palinkėti, kad šis režimas žlugtų. Žmonės apie tai seniai svajoja ir už tai kovoja. Iraniečiai yra pasirengę tapti normalia, civilizuota, demokratine valstybe.