Po ugnikalnio išsiveržimo Indonezijoje rastų žuvusių turistų skaičius išaugo iki 22, kai buvo rasti dar devynių keliautojų palaikai, antradienį pranešė vietos gelbėjimo tarnybų pareigūnas.

Sekmadienį Sumatros saloje esantis Marapio ugnikalnis išsiveržė ir į dangų išmetė 3 tūkst. metrų aukščio pelenų stulpą.

Šimtai gelbėtojų kelias dienas ieškojo dingusių keliautojų. Anksčiau antradienį 10 turistų vis dar buvo laikomi dingusiais, bet devyni iš jų popiet buvo surasti negyvi, naujienų agentūrai AFP sakė Padango paieškos ir gelbėjimo agentūros vadovas Abdul Malikas.

„Šiuo metu ieškoma dar vienos likusios aukos“, – pridūrė jis.

Gelbėtojai sakė, kad nuo kalno nunešti žmonių palaikus užtruko kelias dienas.

Nuotraukose, kuriomis pasidalijo gelbėjimo agentūra BASARNAS, matyti, kaip antradienį šešių gelbėtojų komanda nešė vieno žuvusiojo kūną nuo ugnikalnio šlaito.

Keli iš 75 turistų, išsiveržimo metu buvusių ant kalno, buvo aptikti gyvi, jiems buvo padėta nusileisti. Daugelis jų patyrė nudegimų ir kaulų lūžių.

Vienas iš išgyvenusiųjų pasakojo apie jį apėmusią paniką prasidėjus išsiveržimui.

„Žygiavau zigzagais, nusileidau apie 30–40 metrų žemyn“, – netoliese esančioje ligoninėje AFP pasakojo 22 metų Ridho (Ridhas).

„Išsiveržimas buvo labai garsus, atsigręžiau pasižiūrėti ir iškart pradėjau bėgti, kaip ir visi. Kai kurie šoko ir nukrito. Aš pasislėpiau už uolų, ten nebuvo medžių“, – pasakojo jis.

Pasak pareigūnų, antradienio vidurdienį ugnikalnis vis dar buvo aktyvus ir dėl to sulėtėjo daugiau kaip 200 darbuotojų vykdomi gelbėjimo darbai.

Kaimo gyventojus ištiko šokas, nes pasigirdo griausmingas gausmas, paskui smūgis ir sprogimas.

Vėliau dieną, pasak AFP žurnalisto, lietus ir ugnikalnio dūmai vis dar užstojo Marapio vaizdą.

„Liepsnojantis kalnas“

Marapio stebėjimo posto vadovas Ahmadas Rifandi (Ahmadas Rifandis) antradienį AFP sakė, kad nuo vidurnakčio iki 8 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku buvo užfiksuoti penki išsiveržimai.

„Marapis vis dar labai aktyvus. Stulpo aukščio nematome, nes jį dengia debesys“, – sakė jis.

Indonezijos vulkanologijos ir geologinių nelaimių švelninimo centro (PVMBG) vadovas Hendra Gunawanas (Hendra Gunavanas) teigė, kad Marapis nuo 2011 metų yra antrojo lygio pagal keturių pakopų pavojaus sistemą ir kad aplink jo kraterį nustatyta trijų kilometrų draudžiama zona.

Pirmadienį jis, regis, kaltino turistus, ėjusius per arti kraterio, sakydamas, kad agentūra rekomenduoja toje zonoje nevykdyti jokios žmonių veiklos. Jis pabrėžė, kad buvo pranešta apie stiprų poveikį aukoms, buvusioms už 1–1,5 km nuo kraterio.

Pareigūnai teigė, kad žygeiviai užsiregistravo naudodamiesi internetine rezervavimo sistema, tačiau kiti galėjo keliauti nelegaliais kalnų maršrutais.

Žuvusieji yra smarkiai apdegę, o teismo medicinos ekspertai rengėsi nustatyti žuvusiųjų tapatybę pagal dantis ir pirštų atspaudus arba pagal ypatingas kūno žymes, sakė Vakarų Sumatros policijos medicinos skyriaus pareigūnė Eka Purnamasari.

Gelbėtojai sakė, kad paieškos truks septynias dienas, kol bus surasti visi dingę keliautojai.

Indonezijos salynas yra vadinamajame Ramiojo vandenyno ugnies žiede, kur dėl žemyninių plokščių susidūrimo vulkaninis ir seisminis aktyvumas yra didelis.

Marapio kalnas, kuris vietos kalba reiškia liepsnojantį kalną, yra aktyviausias ugnikalnis Sumatros saloje ir vienas iš beveik 130 aktyvių salyno ugnikalnių.

Vietos gyventojai pasakojo apie didelį gausmą prieš ugnikalnio išsiveržimą sekmadienį.

„Kaimo gyventojus ištiko šokas, nes pasigirdo griausmingas gausmas, paskui smūgis ir sprogimas“, – sakė vietinio Nagari Lasio kaimo vadovas Adrizalas.

„Išsiveržimas kaimo gyventojus labai traumavo“, – pridūrė jis.