Problema ypač juntama Rusijos privačiose degalinėse, nepriklausančiose „vertikaliai integruotoms naftos bendrovėms“. „Reuters“ duomenimis, nepriklausomos degalinės užima 40 proc. Rusijos rinkos, skaičiuojant pagal parduodamų degalų kiekį.
Ukrainos dronų smūgiai sumažino naftos perdirbimo apimtis, o privačios degalinės neišgali kaupti degalų atsargų dėl didelių skolinimosi kaštų, nes bazinė palūkanų norma Rusijoje yra 17 proc.
Rugpjūtį benzino trūkumą pirmiausia pajuto Rusijos Tolimieji Rytai ir laikinai okupuotas Krymas. Penki Rusijos degalų rinkos prekybininkai ir mažmenininkai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad su panašiomis problemomis susiduria Volgos upės regionas ir pietinės bei centrinės Rusijos dalys. Kai kurios degalinės, negalėdamos parduoti kuro, turėjo laikinai užsidaryti.
Vietinė Rusijos valdžia tikina, kad „sutrikimai degalinėse susiję su tiekimo grandinių problemomis platesniame regione“.
Nižnij Novgorodo srities gubernatorius Glebas Nikitinas „Reuters“ užtikrino, kad padėtis turėtų normalizuotis artimiausiomis dienomis.
Tačiau Sankt Peterburgo tarptautinė prekių birža (SPIMEX) sugriežtino dyzelino ir benzino pardavimo taisykles, siekdama sušvelninti kylančių kainų poveikį. Apie tai paskelbė Rusijos „Interfax“.
Naujosios prekybos taisyklės, pagal kurias sugriežtintas dyzelino kainų reguliavimas, įsigaliojo rugsėjo 23 d.
Leistini dyzelino (kuris tiekiamas geležinkeliu arba vamzdynais) kainų pokyčiai svyruoja nuo 0,01 proc. virš ir 20 proc. žemiau dabartinės rinkos kainos pagal sudarytą prekybos sutartį.
Nuo rugsėjo 8 d. SPIMEX nustatė panašius apribojimus prekiaujant benzinu.
Rusijos centrinis bankas leido tokius prekybos taisyklių pokyčius, kad būtų išvengta didelio kainų svyravimo.
Dyzelino kainos Sankt Peterburgo prekių biržoje kyla jau kelias savaites. Praėjusią savaitę jos išaugo daugiau nei 7 proc. ir viršijo 70 tūkst. rublių (840 JAV dolerių) už toną. Tačiau visų laikų aukščiausia kaina buvo stebima 2023 m. rugsėjį, kai ji siekė daugiau nei 75 tūkst. rublių (900 JAV dolerių) už toną.
Ukrainos kariuomenė, žvalgyba ir specialiųjų operacijų pajėgos oficialiai prisiėmė atsakomybę už smūgius prieš 12 didžiųjų Rusijos naftos perdirbimo gamyklų nuo tada, kai liepos pabaigoje Ukraina pradėjo Rusijos energetikos ir dujų gamybos infrastruktūros sprogdinimo kampaniją. Pramonės analitikai teigia, kad sprogimų sukelta žala ir gaisrai sumažino Rusijos Federacijos naftos perdirbimo pajėgumus maždaug nuo 17 iki 25 procentų.
Remdamasi vietinių šaltinių pranešimais „Kyiv Post“ skaičiuoja, kad nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 19 d. Ukraina surengė mažiausiai 21 smūgį prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas pasinaudodama tolimojo nuotolio bepilotėmis skraidyklėmis. Kai kurioms gamykloms smogta du ar net tris kartus.
Ukrainos dronai mažiausiai 7 kartus apgadino ir kitą energetikos pramonės infrastruktūrą: siurblines, chemijos gamyklas ar naftos terminalus.
Be to, „Reuters“ pažymi, kad Rusijos ekonomika lėtėja dėl Vakarų sankcijų, auga bankrotų skaičius anglies pramonėje, o eksportas mažėja.
