Rankdarbių mugėje – pasaulinės klasikos kūriniai Pereiti į pagrindinį turinį

Rankdarbių mugėje – pasaulinės klasikos kūriniai

2014-10-26 11:58
Agnė Smolienė
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Kauno kultūros centre "Tautos namai" parduoti ar pasipuikuoti savo megztomis kojinėmis, pirštinėmis, nertomis skaromis, siuvinėtais paveikslais, papuošalais šeštadienį rinkosi nagingos kaunietės.

Rudeniui persivertus į kitą pusę ir orams pranešant apie artėjančią žiemą, į mugę atvykę lankytojai ieškojo šiltesnių apdarų sau ir Kalėdų dovanų artimiesiems. Mugės dalyvės taip pat nesnaudė – mezgė, nėrė, pynė ir čia pat pildė savo ekspoziciją.

Ilgametė mugės dalyvė, priėjusi prie savo atvirukus pristatančios Jūratės Jurevičiūtės, dėkojo jaunai moteriai už dalyvavimą ir džiaugėsi, kad renginyje vyrauja ypatinga – kūrybiška ir fantazijos kupina atmosfera.

Įspūdingais karpiniais puoštais atvirukais ir ažūriniais vokais prekiaujanti J.Jūrevičiūtė pasakojo mugėje dalyvaujanti pirmą kartą, bet ši veikla yra ne laisvalaikis, o jos darbas. "Jei neauginčiau vaikų ir galėčiau visą laiką skirti vien šiai veiklai, tikrai galėčiau išgyventi", – teigė "Idėjų pastogės" vardu originalias dekoracijas kurianti moteris.

Mugėje galima buvo sutikti ir tokią rankdarbių meistrę, kuri savo darbų parduoti nenorėjo. "Jų neįmanoma įkainoti. Nepamatuosiu, kiek laiko ir pastangų esu įdėjusi", – teigė Ona Bartkevičienė, siuvinėjanti pasaulinės dailės klasiką.

Naujausi jos kūriniai – Leonardo da Vinci "Dama su šermuonėliu" ir Jano Vermeerio "Mergina su perlo auskaru". Žvelgiant iš tolo atrodo, kad tai ne siuvinėtos, o pieštos paveikslų kopijos po stiklu su aukso rėmais. Toks įspūdis susidaro, nes plonytės adatos dygsniai nepraleidžia nė vieno potėpio ar šešėlio.

O.Bartkevičienė prisipažįsta, kad siuvinėjanti tik tuos kūrinius, kurie jai pačiai patinka ir kurie yra vertingi. Šiuo metu ji kuria Gustavo Klimto "Bučinį" ir ruošiasi grandioziniam savo darbui – išsiuvinėti L.da Vinci "Moną Lizą".

Ne vieno mugės lankytojo dėmesį prikaustę darbai sukurti per maždaug tris mėnesius. Kadangi O.Bartkevičienė dirba tik prie dienos šviesos, vasarą siuvinėja beveik visą dieną, o žiemą – tik kelias valandas. 66-erių moteris vis dar nenešioja akinių, todėl siuvinėdama prie lempos šviesos nenorinti sugadinti akių.

O.Bartkevičienė pripažino, kad tokiam pomėgiui reikia daug kantrybės, nes juk ne viskas iš karto išeina, reikia ir išardyti, vėl iš naujo bandyti. Moteris mano, kad siuvinėjimas – jos darbo tęsinys. 25 metus išdirbusi radiotechnikos srityje, spausdintinio montažo plokščių projektuotoja, ji dabar užsiima labai panašia veikla.

"Vadinasi, dirbu toliau, – juokėsi O.Barkevičienė ir pridūrė, kad darbas radiotechnikos srityje buvo ne ką mažiau kūrybiškas nei siuvinėjimas. – Ten gaudavai plokštę, milimetrinį popierių ir reikėdavo nuvesti takelius. Dabar – tas pats. Gauni medžiagą, siūlus ir nuvesk tą siūlą, kur reikia."

Daugiau naujienų