Rikiui muziejininkai gaudo grundalus Pereiti į pagrindinį turinį

Rikiui muziejininkai gaudo grundalus

2014-05-06 16:12
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Lietuvos jūrų muziejuje kas rytą dainas "dainuoja" Rikis – jau pagijęs Baltijos pilkasis ruonis. Tai dar vienas Jūrų muziejuje išslaugytas ruoniukas.

Jį nuo šiaurinio molo Melnragėje viešosios įstaigos "Būk mano draugas" atstovai į muziejų atvežė beveik prieš mėnesį.

Pasak Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, nors mažylis buvo sunykęs ir svėrė tik 13,8 kilogramo, kai įprastai vos gimę ruoniukai sveria bent pora kilogramų daugiau, bet labai guvus ir gyvybingas. "Džiugino ir tai, kad jo sužalojimai buvo menki – tik pūlinukai ant priekinių ir užpakalinių plaukmenų. Pirmąją savaitę gyvūnui taikytas intensyvus gydymas: skirti antibiotikai, mikroelementai, jis maitintas per zondą žalių žuvų ir grietinėlės tyre. Tačiau jau antrą savo viešnagės muziejuje savaitę ruoniukas mielai ėdė nesmulkintą silkutę", – džiaugėsi A.Grušas. Todėl ruoniuko svoris sparčiai auga ir dabar rastinukas jau sveria 22 kilogramus.

Ši mielą ir guvų gyvūną muziejaus darbuotojai itin lepina: specialiai jam Kuršių mariose yra žvejojami gyvi grundalai.

"Taip mūsų Rikis gauna ne tik visavertį maistą, bet ir išmoksta, gainiodamas šias žuvis savo vonioje, įgūdžių, kurie jam bus būtini laisvėje, – pasakojo A.Grušas. – Į Baltijos jūrą jis iškeliaus po poros mėnesių, kai jo svoris pasieks 40 kilogramų."

Vardas – nuo upės

Vardus rastinukams ruoniukų slaugytojas A.Grušas paprastai suteikia pagal radavietę. Kadangi Melnė jau yra buvusi, tai šiam ruoniukui buvo pritaikytas itin jam derantis Rikio vardas, kilęs nuo vieno iš Baltijos intakų – upės Rikinės pavadinimo.

Artimiausiomis dienomis ruoniukas jau paliks savo "kabinetą" muziejaus administracijos pastate. Ši improvizuota laboratorija su dviem voniomis buvo įkurta, ieškant išeities, kaip galima padėti išgyventi pavasarį Baltijos jūros pakrantėje randamiems nusilpusiems ruoniukams. Prie šios kilnios muziejaus veiklos jau keleri metai prisideda Aplinkos ministerija. Šiemet yra skirta apie 25 tūkst. litų ruoniukams gydyti ir reabilituoti.

Tačiau, pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, tai – tik dalinis problemos sprendimas.

"Civilizuotos šalys, pavyzdžiui, Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės, – teigė O.Žalienė. – Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys. Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį."

Pernai jūra muziejui "dovanojo" net keturis ruoniukus. Šiemet teko globti tik vieną našlaitį, nes žiema buvo šilta, Baltijos jūroje nebuvo ledo ir ruonės vaikavosi saugiose pakrantėse, o ne ant ledo.

Išslaugė 21 ruoniuką

Kiekvieną pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai priglobia ir slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus. Tokiems globotiniams jau 23 metai muziejus tampa antraisiais namais. Atvežami gyvūnėliai dažnai būna leisgyviai, o pagiję ir sustiprėję vėl paleidžiami į Baltijos jūrą. Improvizuotoje laboratorijoje, įrengtoje šalia darbuotojų kabinetų, jau buvo išslaugytas 21 ruoniukas.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.

"Klaipėdos" inf.

Daugiau naujienų