Ar turime teisę iš originalių rašytojų kūrinių išbraukti vietas, kurios, kai kurių žmonių nuomone, kelia grėsmę? Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad ne tik turime, bet ir privalome taip elgtis. Tačiau ar tokie sprendimai neprasilenkia su logika ir nedvelkia cenzūra?

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pranešė ketvirtadienį pradėjęs tyrimą, ar vaikams skirtoje knygoje nereklamuojamas alkoholis. Departamentas susirūpino dėl leidyklos „Alma littera“ 2009 m. išleistos italų rašytojo Tony Wolfo knygos vaikams „Miško pasakos“.

Vienoje iš šioje knygelėje esančių pasakų pasakojama, kaip ežiukas moko nykštuką gaminti sidrą ir pasakoja, kaip galima sušilti gurkštelėjus kalvadoso. Nors tai jau ne pirmas šios knygos leidimas, o iš „Miško pasakų“ mokėsi skaityti ne viena karta, iki šiol šis epizodas niekam nebuvo užkliuvęs.

Kaip, beje, iki šiol niekam nebuvo užkliuvę ir Jono Basanavičiaus surinktose pasakose minimi alus ir midus.

– Visuomenė į pradėtą tyrimą dėl pasakų knygos vaikams reagavo gana aštriai. Nemaža dalis gyventojų iš to šaiposi ir yra įsitikinę, kad knygos draudimas neprotingas, o lazda jau perlenkta. Ką manote jūs? – dienraštis pasiteiravo A.Verygos.

– Nuomonė nėra suformuojama iš vienos pasakos ar knygos. Tačiau po truputį iš daugelio dalykų tą nuomonę galima susidaryti. Vaikui tokie įvaizdžiai sukuriami iš įvairių dalykų mozaikos: iš to, kaip elgiasi tėvai, kas rašoma, kas perskaitoma. Vaikas daug dalykų nesupranta. Jei jam rašo, kad kalvadosu reikia gydytis, tai jis taip greičiausiai ir supranta.

– Vaikai šią knygą skaito jau dešimtmetį, tačiau iki šiol niekam jos turinys neužkliuvo. Tyrimui pradėti dėl jos draudimo pakako kelių tėvų nepasitenkinimo?

– Niekas to anksčiau nepastebėjo, nes tiems žmonėms, kurie prižiūri visus šiuos reikalus, neįmanoma perskaityti visų knygų ir kiekvienos pasakos, juo labiau vaikiškų knygų. Jei ta knyga būtų vadinusis „Kalvadoso gamybos pamokos vaikams“, tuomet iš karto būtų užkliuvusi. Pasakų pavadinimai taip pat nesako nieko, iš ko būtų galima suprasti, koks knygos turinys. Nemanau, kad anksčiau niekam nebūtų rūpėję, tačiau paprasčiausiai niekas nepastebėjo. Ir šį kartą pastebėjo ne kontrolieriai ar specialistai, o paprasti žmonės, kurie tą knygą paėmė į rankas.

Ši knyga yra tik viena iš daugelio dalykų, kurių anksčiau nelabai kas pastebėjo. Dabar paaiškėjo, kad yra ir ketvirtokams skirti pratybų sąsiuviniai, kuriuose mokantis būdvardžių vaikams įdedami eilėraštukai apie po laiptais geriančius kaukus, apie vyrus, kurie susimetė pinigų buteliui nusipirkti.

– Manote, kad kokia nors įstaiga turėtų stebėti visas knygynuose pasirodančias vaikiškas knygas? Be to, paaugliai juk pradeda skaityti ir suaugusiesiems skirtas knygas.

– Kas nors turėtų sužiūrėti, kas tokias knygas ar pratybas leidžia. Žinoma, pasakų knyga yra viena, o pratybos – kita. Švietimo ir mokslo ministerija tikrai galėtų įsižiūrėti, iš ko siūloma mokytis moksleiviams. Visų pasakų knygų, žinoma, nesužiūrės – tai ne jos darbas. Manau, kad čia kalta yra leidykla. Ji, žinodama tokius įstatymus ir nuostatas, leido tokias knygas, ji turėjo suprasti, ką daro.

– Daugelyje animacinių filmukų, anksčiau rašytų knygų galime rasti užuominų apie alkoholį, rūkalus, smurtą. Koks galutinis tikslas – viską uždrausti?

– Žinoma, nesakau, kad reiktų viską drausti ir iš visur išrankioti dalykus, susijusius su alkoholiu, rūkalais ar dar kuo. Kaip pavyzdį jūs pateikiate filmukus. Aišku, ir sovietmečiu buvo labai daug animacinių filmukų, kuriuose buvo rodomas alkoholis, pavyzdžiui, skraidantis apsvaigęs vilkas. Tačiau dabar juk situacija pasikeitusi, mūsų suvokimas jau turėtų būti kitoks.

Suprantu, kad po knygas, kurios išleistos kad ir prieš 50 metų, klasiką nereikia naršyti ir ko nors išimti. Tačiau dabar šnekame apie dalykus, kurie vyksta kone šiandien. Tos pasakos leidžiamos šiuo metu ir buvo leidžiamos prieš kelerius metus, pratybų sąsiuviniai dabar vaikams leidžiami, dabar jie iš jų mokosi.

Šiais laikais jau labai aiškus suvokimas, kokį poveikį ši informacija gali turėti vaikui. Dar kartą sakau – suvokimas apie šiuos dalykus prieš 100 metų ir šiandien labai smarkiai skiriasi.

– Yra nuomonė, kad nežinojimas vaikams kelia kur kas didesnius pavojus. Manote, kad normalu vaikui apie alkoholį sužinoti tik paauglystėje?

– Vėlgi, ką reiškia žinojimas? Vaikas neišvengiamai sužinos, bet gal nereikia to supažindinimo pradėti nuo trejų metų. Gal ne tokio amžiaus vaikams reikia aiškinti, kaip sidras daromas, kaip geriamas, kaip kalvadosu gydomasi. Kam tokį gyvenimo modelį jam suformuoti? Jis tai sužinos neišvengiamai gyvendamas gyvenimą, bet kam tai jam duoti per knygas ar pamokas.

Jei vadovaujamės tokia logika, tuomet ten trūksta kelių pasakų: apie reabilitacijos centrą, apie anoniminių alkoholikų grupę, į kurią ežiukas vaikščiojo. Jei jau vaiką mokome, tai tikrai knygoje trūksta tam tikrų sudedamųjų dalių.

Jei rašoma apie alkoholio gamybą, vartojimą, tai dar nebūtų iš esmės labai blogas dalykas, bet reikia rašyti iki galo – apie padarinius, apie grėsmes. Pavyzdžiui, kaip ežiukas gerdamas susirgo ligomis, kaip prarado šeimą, prarado obuolius, o nykštukai gydėsi nuo alkoholizmo. Jei šviečiama, tai švietimas turi būti įvairiapusis. Mokyti reikia iki galo, neturi būti nutylėtų dalykų. Rodomi tik tie dalykai, kurie ir taip gyvenime bus akivaizdūs, o tų blogų dalykų jie ir nepamato, kol patys nepatiria.

– Kartais susidaro įspūdis, kad žmonių, kurie užsiima tokia kova kaip jūs, yra vos keli. Priešiškumo įvairiausiems draudimams banga su kiekvienu nauju pareiškimu tik didėja.

– Tokių specialistų, kurie rūpinasi kontrole ir supranta šiuos dalykus, yra labai daug. Gal tik mane labiausiai mato. Yra ir kelios tarybos, psichologų organizacijos, medikų, kurie rūpinasi problema. Daug žmonių tai supranta. Žinoma, žmonės mano, kad tai radikalizmas, kad imamasi kraštutinumų. Tačiau juk tai nėra vien mano ar kieno nors kito nuomonė, yra mokslininkų šaltiniai, pavyzdžiui, dėl reklamos. Visada pateikiu mokslininkų tyrimus, kuriais vadovaujuosi.

– Bene absurdiškiausias draudimas buvo susijęs su kvepalais „Davidoff“, kurie buvo uždrausti dėl sutapimo su cigarečių pavadinimu. Ar ir šioje istorijoje lazda neperlenkta?

– Mes juk nekalbame apie kvepalų ar drabužių draudimą, nematau aš kraštutinumų. Niekas nedraudžia drabužių siūti ir pardavinėti kitais pavadinimais.

Tai nėra Lietuvos išsigalvojimas. Gal tik lietuviams vieniems iš pirmųjų pavyko su tuo susitvarkyti. Tas prekių diversifikavimas, gamintojams žinant valstybėse esančius draudimus, yra būdas reklamą realizuoti per kitas prekių grupes. Dažnai net ir prekių ženklų savininkai būna tie patys. Teismas patvirtino, kad tai tikrai yra reklama.

– Vis dažniau užsimenama apie cigarečių pakelių suvienodinimą. Pagal šią logiką reikėtų suvienodinti ir alkoholio butelių etiketes. To taip pat siekiama?

– Dėl tabako pakelių sprendimas priimtas tik Australijoje ir jis kol kas negalioja, turėtų įsigalioti vasarą. Bet jis apskųstas teismui. Lietuva nuo to kol kas labai toli. Dėl alkoholinių gėrimų pakuočių suvienodinimo kol kas nesu girdėjęs. Bet jau siūloma įspėti žmones apie galimą žalą.

– Ne viena Europos šalis nacionalinius alkoholinius gėrimus naudoja nacionalinei reklamai. Rusai – degtinvariai, čekai – aludariai, italai – vyno ekspertai. Nemanote, kad taip bijodami alkoholio atrodome keistai?

– Tai visiška netiesa. Tegul žurnalistai pervažiuoja per kelias šalis ir pabendrauja su ten gyvenančiais žmonėmis. Visose šalyse jums bus pasakyta tas pats. Jei nuvažiuosite į Norvegiją, tikrai išgirsite, kad ji yra vienintelė tokia kvaila šalis, kurioje bandoma kontroliuoti ir taip smarkiai kištis į šiuos dalykus.

– Manote, kad Lietuvoje alkoholis vaikams brukamas labiau nei kitose šalyse?

– Tokį palyginimą pasakyti būtų labai sunku, nes reiktų atlikti tyrimą, palyginti skirtingose šalyse vaikų gaunamą informaciją.

– Tuomet pasakykite, ar vaikai gauna per daug informacijos?

– Ar per daug, sprendžiame iš to, kaip yra pasikeitęs vartojimas. Kadangi vartojimas pasikeitęs labai smarkiai – labai padidėjo per dešimtmetį, darome prielaidą, kad informacija brukama labai smarkiai. Iš tikrųjų vaikai labai paveikti. Negalima sakyti, kad šeimoje kokius 17 kartų smarkiau pradėta gerti, bet tiek kartų išaugo vaikų apsinuodijimo atvejų skaičius.