Mėgstu žiūrėti laidą per BTV „Prajuokink mane“. Ten jei kas sugeba "suskelti" neblogą anekdotą, už vieną minutę gauna šimtą litų. Tai ir veržiasi kas tik drąsesnis pasirodyti ir žiūrėk vienam ar kitam pavyksta. Užsidirba kartais net iki tūkstančio litų. Bet dauguma išvažiuoja nieko nepešę. Juk komisijoj sėdi tokie asai, kurie, kaip sakoma, ant anekdotų dantis pravalgę.

Viena ori senjora iš Kauno papasakojo seną anekdotą ir vos ne maldavo, kad komisija nusijuoktų. Bet jai nepavyko ir teko išvažiuoti namo negavus pinigų.
Tada aš ir pagalvojau, o jei nuvažiavus į Seimą? Ten papasakojus kaip mes iš penkių ar šešių šimtų litų išgyvenam, sumokam mokesčius, nusiperkam vaistų ir dar sutaupę sukčiams atiduodam.  Juoktųsi seimūnai ir nepatikėtų. Galbūt ne tik šimtą litų atiduotų, bet ir visą tūkstantį numestų. Juk mes iš tiesų, kaip tos nacionalinės vertybės, esame visaip skriaudžiami, bet dar gyvename.

O kas mūsų balsą girdi jei kai skundžiamės? Niekas! Na ir kas, kad susirinkę prie Seimo piketavo. Jeigu pasakė, kad pradės grąžinti sumažintas pensijas nuo 2015-ųjų ir viskas. Kentėjom ir toliau kentėsim.

Girdėjau, kad kitose šalyse taip pat žmonės nepatenkinti valdžia. Net ir batais apmėto. Bet abejoju, ar mūsų senjorai taip pasielgtų. Prezidentė moteris. Būtų neetiška žeminti damą. O jeigu paleisti į Butkevičių? Gali akinius sudaužyti. Tada gali brangiai kainuoti. Kaip ir už sudaužytus langus.

Taigi, senjorai, stiprybės jums. Juokitės, nes juokas gamina vitaminą C. Nors to nereikia pirkti.