Pirmosios Konferencijų lygos rungtynės namuose su Bergeno „Brann“ žalgiriečiams apkarto. Norvegai išsivežė pergalę 4:1, o kauniečiams pirmųjų taškų teks palaukti bent iki lapkričio 5-osios, kai jie Šveicarijoje mes iššūkį „Lugano“ ekipai.
Dariaus ir Girėno stadione „Kauno Žalgiris“ trumpam nustebino „Brann“ išlygindamas rezultatą – 12-ąją min. pasižymėjo Renanas Oliveira. Norvegai jau 7-ąją min. pirmavo po Niklaso Castro realizuoto 11 m baudinio, o vėliau savo hettriką pelnė Noah Holmas (25, 40 ir 85 min.).
Šių rungtynių išvakarėse „Kauno dienos“ televizijos studijoje apsilankęs Mantas Kalnietis neslėpė: „Kauno Žalgirio“ komandai pastarosiomis dienoms tenka jėgas tolygiai dalyti ne tik tarptautiniams egzaminams, bet ir aršioms lenktynėms dėl „Toplygos“ čempionų titulo.
Pirmadienį vakare kauniečiai priims Vilniaus „Žalgirį“, tad Kauno klubo prezidentas tikisi Dariaus ir Girėno stadioną paversti neįveikiama tvirtove svečiams iš sostinės.
Pokalbyje su M. Kalniečiu palietėme tiek lietuviškas, tiek tarptautines aktualijas.
– Pirmadienį savo stadione priimate principinį ir aršiausią savo varžovą Lietuvoje – Vilniaus „Žalgirį“. Būtų simboliška, kad būtent dvikovoje su vilniečiais oficialiai taptumėte „Toplygos“ čempionais?
– Labai to norime. Žinoma, turime tris bandymus (kauniečiams užtenka laimėti bent vieną mačą iš trijų likusių „Toplygos“ mačų – aut. past.), bet visi esame nusiteikę titulo gynimą pabaigti pirmadienį savo namuose. Kas gali būti saldžiau, negu Kaune nugalėjus Vilnių pakelti čempionų taurę! Juo labiau kad turime grąžinti skolą už pralaimėjimą praėjusiose rungtynėse Vilniuje (rugsėjį kauniečiai nusileido 2:3 – aut. past.).
– Galbūt išskirtinio mūšio proga ruošiate savo sirgaliams atrakcijų ar dovanų?
– Žinoma! Visų neatskleisiu, bet pirmiausia kviečiame visus Kauno senjorus, kuriems įėjimas į šias rungtynes yra visiškai nemokamas. Taip pat laukiame šeimų, savo prisiekusių sirgalių – visų, kurie nori pamatyti geriausia, ką turime lietuviškame klubiniame futbole.
Suprantame, kad futbolas Lietuvoje rudens orų sąlygomis mažiau patrauklus žiūrovams, bet patikėkite – stadione nėra taip šalta kaip lauke. Jeigu ir lyja, tai mūsų Dariaus ir Girėno kompleksas turi puikų stogą, kuris apsaugo nuo lietaus. Nėra blogo oro, tik netinkama apranga. Ir šiaip į stadioną susirenkama ne tam, kad ramiai sėdėtume ir stebėtume veiksmą, bet ir patys jame dalyvautume, kurtume atmosferą tribūnose. Tikiuosi, kad kauniečiai ją sukurs tikrai čempionišką!
– Europos turnyruose šiemet nužygiavote rekordiškai toli. Kaip Jums pačiam atrodo šio sezono europinė kelionė?
– Man net pačiam keista, kad europinį futbolą žaisime bent iki gruodžio vidurio (UEFA turnyro pirmojo etapo kovos baigsis tik gruodžio 17-ąją). Tokį ilgą sezoną turėsime pirmą kartą klubo istorijoje. UEFA varžybose padarėme didelį darbą. Dabar sulaukiame stiprių varžovų ir jų sirgalių atvykstančių į Kauną. Norėtųsi, kad šita europinio futbolo karuselė pas mus rimtai užsisuktų ir nesustotų ir kitais sezonais.
– Skambiausias šios karuselės akcentas – pergalė Europos lygoje prieš Turkijos futbolo milžiną Stambulo „Bešiktaš“. Ką Jums asmeniškai parodė pergalė 1:0 Kaune prieš keliasdešimt kartų turtingesnį klubą?
– Jeigu žiūrėsime, kokio vardo komandą įveikėme, tai turbūt tikrai vienareikšmiai bus skambiausia mūsų pergalė. Tačiau strategiškai svarbiausia buvo laimėti tą kelialapį į pagrindinius UEFA varžybų etapus. Kalbu apie įveiktą UEFA Čempionų lygos antrąjį atrankos barjerą. Daug kas galvojo, kad Farerų salų komanda, kurią šiaip ne taip palaužėme, yra mėgėjų kolektyvas. Tačiau „Klaksvik“ – labai pajėgus oponentas, buvęs ten, kur mes dar tik einame.
– Ar nėra nusivylimo startu Konferencijų lygoje, kur pralaimėjote abi pirmąsias akistatas: Anglijoje – su „Brighton“ klubu ir Kaune – su „Brann“?
– Mes puikiai suprantame, kad esame naujokai šiame turnyre, todėl mums negali būti lengvų varžovų. Rungtyniaudami su kiekviena komanda turime daugiau ar mažiau šansų ir svarbiausia, kad tokios rungtynės nepraeitų veltui, kad mes nebūtume daužomi. Va, šito labiausiai nesinori. Jeigu mes kovojame, daužomės, ir tai įvertina žaidėjai, treneriai, pasiima geros patirties ir į kitą mačą ateina jau stipresni. Netgi susitikimas su vienais „Premier“ lygos lyderių man paliko teigiamą įspūdį, nors ir pralaimėjome 0:4. Pamačiau, kad mes pradedame mažiau bijoti garsių vardų ir tai teikia vilčių ateičiai.
Mes – Konferencijų lygos naujokai, mums negali būti lengvų varžovų.
– Europinėje kelionėje buvo keletas labai sėkmingų manevrų. Pvz., Japonijoje rungtyniavusio Vykinto Slivkos prisiviliojimas, iškart pavirtęs dviem jo įvarčiais lemiamoje akistatoje su Kosovo čempione „Drita“...
– Dėl Vykinto ir kitų naujokų reikia padėkoti mūsų sporto direktoriui. Smagu, kad V. Slivka mums, galima sakyti, nulėmė visą tolimesnį europinį sezoną, nes, pralaimėję „Dritai“, būtume jį pabaigę labai greitai.
– Negalima nepaminėti ir kito sprendimo – prieš pat startą UEFA varžybose pakeisti Eiviną Černiauską kroatu Željko Sopičiumi. Ar ilgai ieškojote, kas pakeistų trenerį, pernai jums padovanojusį pirmąjį istorijoje čempionų titulą?
– Žingsnis buvo tikrai sunkus. Mes tikrai tikėjomės tęsti kelionę su Eivinu. Tačiau mūsų atkarpa Lietuvos čempionate be pergalių užsitęsė beveik du mėnesius. Privalėjome į tai reaguoti, o profesionaliame sporte tokiu atveju dažniausiai nukenčia treneris. Norėjome, kad komanda gautų impulsą – atrodo, kad su Ž. Sopičiaus atėjimu tai pavyko. Nors aš iki šiol visiems besidomintiems Eivinu pasakoju, kad jis neabejotinai yra vienas geriausių mūsų futbolo trenerių.
Dėl Ž. Sopičiaus kandidatūros įdėjome tikrai nemažai darbo. Bėda, kad mūsų išsiskyrimas su Eivinu įvyko, kai dar neturėjome pamainos trenerio, o sezono metas naujo trenerio paieškai buvo labai nepalankus. Čia buvo klaida ir pamoka ateičiai. Iš savo patirties per ilgą krepšininko karjerą mačiau tam tikrų ženklų. Žinojau, kad komanda turės prisitaikyti prie griežtesnės rankos. Tačiau kai pamačiau metodus, kuriais vadovaujamasi, po truputį tapo ramiau ir patikėjimas kroatu atėjo. Žaidėjai patys suprato, kad savo vietą aikštelėje privalo išsikovoti darbu.
– Ar jau galite tvirtai pasakyti, kad pataikėte pasirinkę Ž. Sopičių?
– Rezultatai tai rodo. Žinoma, daug kas priklausys nuo „Toplygos“ finišo. Kalbant apie Ž. Sopičių, nėra taip, kad mes jį idealizuojame. Man pačiam teko kelis kartus su juo aštriai diskutuoti. Dabar irgi pasitaiko visokiausių nesutarimų, ginčų, bet mes apsišlifavome ir svarbiausia, kad komanda pasiekia rezultatą. Galų gale, treneris – ne žmona, mums nereikia kartu gyventi (juokiasi – aut. past.).
– Ar jau galvojate apie kito sezono biudžetą, naujų rėmėjų pritraukimą, sudėties stiprinimą?
– Biudžetas turėtų augti, bet tikrai ne tiek, kiek buvo spekuliacijų žiniasklaidoje (minėta apie 10 mln. eurų – aut. past.). Darbas su rėmėjais vyksta nuolatos, situacija gerėja, ypač didėjant mūsų matomumui ir ateinant rezultatams.
– Gal futbolo klubas galvoja apie partnerystę su garsiais užsienio klubais, panašiai kaip Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo savininkai mezga gijas su garsiuoju Los Andželo „Lakers“?
– Užmezgėme ryšį su tais klubais, su kuriais šiemet žaidėme: su Zagrebo „Dinamo“, „Brighton“. Jie padeda pasidalyti know-how. Braitone lankėmės jų akademijoje, pamatėme jų treniruočių sąlygas. Bendradarbiavimas vyksta ir per neoficialius pokalbius.
– Neseniai į „Žalgirio“ krepšininkų rungtynes buvo atvykęs legendinis Shaquille’as O’Nealas. Ar planuojate atsivežti į savo klubą kokią nors aukščiausio lygio futbolo žvaigždę?
– Kol kas su tokiomis žvaigždėmis mūsų futbole yra sudėtinga – ne tik vizito į stadioną prasme, bet ir kalbant apie garsesnių žaidėjų prisiviliojimą į komandą. Kol kas tai ne mūsų kryptis. Tačiau visada galime pradėti nuo vietinės rinkos. Todėl bandome pasirašyti sutartis su geriausiais mums pasiekiamais Lietuvos futbolininkais. Tai darysime ir ateinantį sezoną.
Naujausi komentarai