„Kauno Žalgirio“ klubo futbolininkai atostogų išėjo pakilios nuotaikos.

A lygos autsaideriai pasiekė antrąją sezono pergalę bei gerokai aptirpdė atstumą, juos skiriantį nuo artimiausių konkurentų. Tačiau per pauzę kauniečių laukia nemažai darbų.

Kol pajėgiausi šalies klubai mėgins laimę Europos taurių turnyruose, kiti tęsia kovas Lietuvos taurės varžybose, kauniečiai turės galimybių atsikvėpti ir išanalizuoti pirmųjų dviejų čempionato ratų nesėkmes.

Užpernai vienu A lygos atradimų vadinta ekipa, pernai iškrito į žemesnį divizioną. Tiesa, surinkę jauną sudėtį pirmajai lygai, bet joje nesužaidę nė mačo, žalgiriečiai buvo pakviesti užimti atsilaisvinusią vietą A lygoje. Šį sezoną jau nuo pirmųjų mačų jie vėl smigo į gilią duobę, iš kurios kapstytis pradėjo tik pastarosiomis savaitėmis. Trejos nepralaimėtos rungtynės, tarp kurių pergalės prieš Vilniaus „Žalgirį“ ir Kauno „Stumbrą“, jų nepakėlė turnyro lentelės rikiuotėje, tačiau suteikė vilties. Nuo artimiausio varžovo – „Stumbro“ žalgiriečiai, turintys 9 taškus, atsilieka tik 6 taškais. Tačiau autsaideriai dar neprarado realių galimybių beviltišku atrodžiusį sezoną paversti sėkmingiausiu trumpoje klubo istorijoje. Tam reiktų pavyti ir 7 taškais daugiau turinčią „Jonavą" bei 8 taškais atsiplėšusį Utenos „Utenį“. Žinant, kad ekipoms liko per dešimtį mačų, skirtumas nėra nepanaikinamas. Tokiu atveju kauniečiai pakiltų net į 5-ąją vietą.

- Kaip ketinate praleisti mėnesį truksiančią pauzę? – mūsų portalas paklausė „Kauno Žalgirio“ trenerio Laimio Bičkausko.

- Paleidome komandą trumpų atostogų, užsieniečiams atsirado reta galimybė grįžti namo. Jie buvo pasiilgę artimųjų, tad galės atsikvėpti. Vėliau vėl susirinksime ir tęsime treniruotes. Darbuosimės Kaune, sužaisime keletą kontrolinių rungtynių.

- Taisytinų momentų ekipos žaidime išties nemažai, tačiau progresas taip pat akivaizdus. Kuo paaiškintumėte pastarąją sėkmingų mačų seriją?

- Padarėme tam tikras išvadas dėl treniruočių proceso, jį pakoregavome. Su klubo sporto direktoriumi Andriumi Velička stengiamės vaikinams įkvėpti ir psichologinio pasitikėjimo, pavyko jiems įteigti, kad jie nėra tokie prasti. Žaidėjai patikėjo, kad jų taškų sąskaita tokia mažai buvo nepelnytai. Įvyko emocinis ir žaidybinis komandos pakilimas.

- Susidarė įspūdis, kad gerokai pasitempė ir jūsų legionieriai iš Japonijos, Ispanijos, Baltarusijos, Gruzijos ir t.t. Ar tai įvyko dėl adaptacijos?

- Žaidėjams visada reikia laiko adaptuotis prie naujos komandos, lygos, žaidimo stiliaus. Vieni apsipranta greičiau, kiti lėčiau. Smagu, kad mūsų užsieniečiai suprato mūsų norus ir reikalavimus. Mūsų gynėjas iš Japonijos, kurio įvartis pastarajame ture nulėmė pergalę, iš kitų išsiskiria didžiule patirtimi. Jis yra žaidęs ir Australijos, ir Brazilijos, ir kitų šalių lygose, tad žino, ko ir kada tikėtis iš varžovų ir iš savo ekipos draugų.

- Vis dėlto komandos sudėtį dar reikia stiprinti. Ar dairotės papildymo?

- Be abejo, ieškome naujų žaidėjų. Ir tai pradėjome daryti ne dabar, o dairomės jau kuris laikas. Manau, kad su keletu naujokų sukirsime rankomis.