Bušido legenda mūsų šalies sportininkus kviečia į aukščiausio lygio varžybas Japonijoje
Lietuvoje viešėjęs pasaulio bušido RINGS federacijos prezidentas, buvęs šios sporto šakos planetos čempionas japonas Akira Maeda tvirtino, jog jį mūsų šalyje nustebino aukštas bušido lygis.
Jūs labai daug pasiekėte per pastaruosius penkerius metus. Tai, ką pamačiau savo akimis, leidžia teigti, kad jūsų kovotojų laukia graži ateitis, - sakė svečias, įkūręs RINGS lygą ir išgarsinęs ją su kitomis bušido žvaigždėmis - Volku Hanu, Diku Vrėjumi, Fiodoru Jemeljanenka, Antoniju Inokiu, Kiošiu Tamura.
Lydimas Lietuvos bušido federacijos prezidento Donato Simanaičio bei Japonijos televizijos TBS kūrybinės grupės, A.Maeda apsilankė Kauno, Vilniaus, Šakių sporto klubuose ir atrinko šešiolika jį sudominusių vaikinų, kuriuos planuoja pakviesti į varžybas Japonijoje.
Kauniečius matė ringe
- Esu patenkintas kelionės rezultatais, - vakar prieš kelionę į tėvynę Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A.Maeda. - Įsitikinau, kad, be kauniečių Remigijaus Morkevičiaus ir Dariaus
Skliaudžio, kuriuos esu matęs ne vien vaizdo įrašuose, bet ir ringe, Lietuvoje yra daugiau kovotojų, pajėgių grumtis aukšto lygio varžybose, pavyzdžiui, netgi K-1 turnyruose. Be to, jūsų šalies federacija puikiai tvarko organizacinius reikalus.
- Kuo išsiskiria lietuviai iš kitų šalių bušido meistrų?
- Jūsiškiai pasižymi stipriais smūgiais, gera reakcija, greičiu, tačiau, kaip ir dauguma europiečių, šiek tiek stokoja įvairesnės technikos. Vis dėlto yra išimčių: tai, ką sugeba Darius Skliaudys, galima lyginti su pasaulio elitu. Vadinasi, viskas pasiekiama, reikia tik noro, užsispyrimo ir laiko. Tobulėti padeda ne vien pergalės, bet ir pralaimėjimai.
- Ar klubuose, kuriuos aplankėte, Jūsų dėmesį atkreipė nauji, dar nematyti ir nepažįstami gabūs kovotojai?
- Įsiminiau vieną jaunuolį. (A.Maeda turėjo galvoje aštuoniolikmetį alytiškį Giedrių Pranckevičių, jau tapusį muay-thai pasaulio čempionu - red. past.)
Kolekcionuoja samurajų kardus
- Kada pradėjote kovotojo karjerą?
- Nuo dešimties metų. Tada pirmą kartą dalyvavau karatė varžybose.
- Kurias savo dvikovas labiausiai įsiminėte?
- Iš laimėtų giliausiai įstrigo susitikimai su Volku Hanu ir Andrejumi Kopylovu. Neužmiršiu nesėkmės, kurią patyriau grumdamasis su triskart olimpiniu graikų-romėnų imtynių čempionu Aleksandru Karelinu, nors jam vėliau atsirevanšavau, kai paskutinį kartą išėjau į ringą - atsisveikinti su didžiuoju sportu.
- Gal ketinate grįžti į profesionalųjį sportą?
- Tikriausiai negrįšiu. Pirmiausia - dėl sveikatos problemų.
- Ar turite šeimą?
- Ne, vis dar esu viengungis.
- Kokie Jūsų pomėgiai?
- Kolekcionuoju senovinius samurajų kardus ir jau penkiolika metų mokausi jų valdymo meno. Taip pat mėgstu žvejoti. Turiu savo laivą. Neseniai jūroje pagavau didelį tuną.
Įsiminė architektūra
- Kaip Jums patiko Lietuva?
- Nors laisvo laiko daugiau pasižvalgyti po Vilnių ir Kauną neturėjau, bent pro automobilio langą krito į akis graži senamiesčių architektūra. Šiuo metu daug skaitau apie Europos kultūrą, jos istoriją.
- Kokį įspūdį paliko lietuviškas maistas?
- Viskas, ką valgiau, buvo skanu. Ypač patiko juoda duona. Niekur kitur pasaulyje nesu ragavęs tokio gardumyno. Ir alus patiko.
- Ar išmokote nors vieną žodį lietuviškai?
- Deja, nespėjau. Mano viešnagė tam buvo per trumpa.
Naujausi komentarai