Daugeliui muai tai iki šiol yra paslaptinga ir egzotiška, tolimajame Tailande užgimusi kovinio sporto šaka, kurios atstovai neretai paskęsta bušido mišrių kovos menų ir kikbokso kovotojų sraute.

Tačiau Lietuvos muai tai federacijos vadovas Edvardas Norkeliūnas įsitikinęs, kad Tailando boksas gali tapti lietuvių mėgstamiausiu koviniu sportu, ir kviečia apsilankyti vasario 1–3 d. Vilniuje vyksiančiame Baltijos šalių muai tai atvirajame čempionate.

Penktus metus iš eilės Lietuvoje vyksiančiose muai tai varžybose dalyvaus ne tik Lietuvos, Latvijos ir Estijos kovotojai, bet ir kitų šalių atstovai. Pasak E.Norkeliūno, įvairiose amžiaus grupėse iš viso užsiregistravo daugiau nei 170 kovotojų iš 15 Europos šalių. Šį penktadienį startuosiančios varžybos vyks buvusio Lietuvos Edukologijos uiversiteto didžiojoje sporto salėje. Veiksmas rutuliosis dviejuose ringuose, o per tris dienas turėtų įvykti daugiau nei 100 akistatų.

"Prieš penkerius metus startavome Šiauliuose, po to trejus metus iš eilės rinkomės Trakuose. Pernai supratome, kad jau nebetelpame, reikia didesnės erdvės, nes dalyvių skaičius perkopė virš šimto. Todėl šiais metais nusprendėme geriausius Baltijos šalių kovotojus sukviesti į Vilnių. Tiesa, noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra atviros, pasaulinės muai tai federacijos reikalavimus atitinkančios ir oficialiai pripažįstamos pirmenybės – tai yra jose gali dalyvauti įvairių šalių muai tai kovotojai. Tad šiais metais turnyre, be lietuvių, dar turėsime kovotojų iš 14 valstybių. Pernai Trakuose startavo 140 kovotojų iš 12 šalių, o šiais metais jau užsiregistravo daugiau nei 170 kovotojų iš 15 šalių. Aišku, gali būti pokyčių dėl traumų ar ligų, bet tikrai tikimės ne mažiau nei 150 kovotojų. Norisi pasidžiaugti, kad sulaukėme ir labai pajėgių kovotojų dėmesio, o varžybose dalyvaus pasaulio ir Europos muai tai čempionai bei prizininkai iš Švedijos, Suomijos, Vengrijos ir kitų šalių", – teigė E.Norkeliūnas.

– Lietuviai geriausiai žino apie bušido turnyruose dalyvaujančius muai tai kovotojus – Sigitą Gaižauską, Deividą Danylą, Martyną Jasiūną. Kurie iš jų startuos šiose pirmenybėse, į ką derėtų atkreipti dėmesį?

– Žiūrovai turės galimybę išvysti bene visus geriausius ir perspektyviausius sportininkus. Varžybose dalyvaus pergalėmis pasaulio ir Europos muai tai čempionatuose jau pasižymėję M.Jasiūnas, Mindaugas Narauskas, Ernestas Dapkus bei Matas Pultaražinskas, taip pat ir ryškiausios moterų muai tai atstovės – Gabija Morkūnaitė, Greta Giedraitytė. Beje, labai rimti iššūkiai laukia būtent G.Morkūnaitės. Ji pernai tapo Europos muai tai čempionato nugalėtoja jaunimo grupėje, o dabar susirems su tituluotomis ir patyrusiomis varžovėmis iš Švedijos, Austrijos bei Čekijos. Tad moterų varžybose svorio kategorija iki 57 kg bus tikrai išskirtinė.

– Kai 2017 m. pradžioje tapote Lietuvos muai tai federacijos prezidentu, sakėte, kad jūsų tikslas – populiarinti šią sporto šaką. Ką pavyko nuveikti per tuos kelerius metus, ar jaučiamas didesnis susidomėjimas?

– Mūsų sporto šaka Lietuvoje dar gana jauna, tad reikia daug dirbti, kad būtų sulaužyti stipriai įsišakniję stereotipai. Daugelis vis dar mano, kad muai tai – išimtinai vyriška sporto šaka, skirta galvoms daužyti. Tačiau mes turime gražių pavyzdžių, kai mūsų merginos ne tik dalyvauja, bet ir laimi medalius Europos pirmenybėse. Pastaruoju metu mūsų visuomenėje pastebimas susidomėjimas sveiku gyvenimo būdu, sveika mityba ir sportu. Ne visiems tinka ir patinka bėgimo takelis ar treniruokliai, daug kas ieško kitokių galimybių sportuoti, ugdyti jėgą, ištvermę, daugiau judėti ir panašiai. Ir beieškodami atranda muai tai.

Mūsų sporto šaka Lietuvoje dar gana jauna, tad reikia daug dirbti, kad būtų sulaužyti giliai įsišakniję stereotipai.

– Esate sakęs, kad muai tai yra universaliausias kovos menas. Kuo Tailando boksas skiriasi nuo kitų kovinių sporto šakų?

– Pradėkime nuo to, kad bokse smūgiuoti galima tik rankomis, tekvondo pasižymi galingais smūgiais kojomis, karatė smūgiuojama rankomis ir kojomis, bet negalima smūgiuoti į galvą. Tailando bokso išskirtinumas – galimybė be jokių apribojimų ar suvaržymų smūgiuoti rankomis, kojomis ir alkūnėmis. Tai reiškia, kad smūgiavimui išnaudojamos visos galūnės. Be to, leidžiamas vadinamasis klinčas, kai kovotojai susikabina stovėsenos pozicijoje ir gali pasistumdyti. Tiesa, ant žemės veiksmai neleidžiami.

– Vis dėlto žvelgiant į ringe vykstančias dvikovas susidaro įspūdis, kad Tailando boksas yra gan pavojingas, skausmingais smūgiais pasižymintis sportas.

– Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kad skausmingiausius smūgius, pasibaigiančius nokautais, dažniausiai matome profesionalių sportininkų kovose, kuriose dalyvauja tik patys geriausi, aukščiausio lygio kovotojai. Žemesnio rango varžybose privaloma naudoti įvairias apsaugas – galvos, alkūnių, kojų, taip pat pirštines, be to, savo darbą atlieka ir teisėjai. O jei apsilankytumėte paprastame muai tai klube, pamatytumėte, kad 80–90 proc. laiko treniruotėse kovos vyksta kombinacijų principu – tai yra sutartiniai veiksmai, kai vienas poros dalyvis ginasi, o kitas šlifuoja tam tikrus atakos veiksmus. Laisvoji kova iš esmės yra labai reta treniruotėse. Pagaliau, jei vaikinas ar mergina nenori kovoti, jis gali atlikti kitokius veiksmus, smūgiuoti į "maišą" ir pan. Apskritai mūsų sporto šaka populiarėja, vis daugiau žmonių ją atranda, susidomi. Kita vertus, treneriai taip pat keičia savo požiūrį. Anksčiau visi privalėjo kilti į ringą ir kovoti, dabar niekas neverčia, gali rinktis kitokius treniruočių variantus.

– 2016 m. pabaigoje Tarptautinis olimpinis komitetas pripažino Muai tai pasaulinę federaciją, tokiu būdu atsirado galimybė, kad Tailando boksas taps olimpine sporto šaka.

– Reikia patikslinti, kad Tarptautinis olimpinis komitetas suteikė tik laikiną, trejų metų trukmės pripažinimą su galimybe įtraukti į programą. Vis dėlto faktiškai nėra abejonių, kad jis bus pratęstas, nes mūsų sporto šakoje demonstruojami labai geri rezultatai. Tačiau kalbėti apie galimus startus olimpinėse žaidynėse dar kiek ankstoka. Be abejo, mes to labai laukiame ir tikimės, nes tapus olimpine sporto šaka galėtume pretenduoti į didesnę finansinę paramą, natūraliai išaugtų ir muai tai prestižas, populiarumas visuomenėje. Tikėtina, kad 2024 m. olimpinėse žaidynėse jau galėsime išvysti muai tai kovotojus. Tikiuosi, kad tarp jų bus ir Lietuvos atstovų, nes mes tikrai turime ką pasiūlyti – ne tik dalyvių, bet ir realių pretendentų į medalius.

Tačiau kol kas tai tik svajonės. O realybė yra tokia, kad pagal naują sporto federacijų finansavimo sistemą Muai tai federacija yra priversta kovoti, kad išgyventų. 2019 m. varžybų organizavimui ir dalyvavimui aukščiausio lygio tarptautiniuose turnyruose prašėme 41 tūkst. eurų. Gavome tik 6 898 eurus. O mums gimininga Lietuvos kiokušin karatė federacija iš valstybės gavo 140 tūkst. eurų. Ir ne tik dėl masiškumo skirtumų ar federacijos veiklos efektyvumo. Didžiausias skirtumas atsiranda skaičiuojant sportininkų iškovotus medalius tarptautinėse varžybose. Čia mes niekaip negalime konkuruoti su kiokušin karatė ar orientavimosi sportu. Muai tai Europos ar pasaulio čempionatuose yra tik viena rungtis, o vienoje svorio kategorijoje gali būti tik vienas šalies atstovas. Ir jis, geriausiu atveju, gali pelnyti tik vieną apdovanojimą. Kiokušin karatė čempionatuose vienoje svorio kategorijoje gali dalyvauti du sportininkai, o vienas atstovas gali laimėti net tris medalius – savo svorio kategorijoje, absoliučioje svorio kategorijoje ir katos rungtyje. Tad jei mes vežame po du sportininkus, muai tai maksimaliai gali tikėtis dviejų medalių, o kiokušin karatė – šešių. Išlaidos tos pačios, o finansavimas bus kitoks.