D.Mačiūtei karatė – gyvenimo būdas

Iškeitusi tautinius šokius į alinančias kiokušin karatė pratybas, po daugelio šturmo metų Diana Mačiūtė iškovojo Europos čempionato medalį.

Tapo pirmąja lietuve

Pergalės rytas išaušo gegužės mėnesį Bulgarijoje, Plovdivo mieste. Čia vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse Klaipėdos „Okinavos“ karatė klubo instruktorė, kaip jau buvo skelbta anksčiau, sugebėjo pakilti ant prizininkų pakylos. D.Mačiūtė tapo pirmąja lietuve, sugebėjusia po dviejų dešimtmečių šalies kiokušin karatė gyvavimo metų prasiskverbti tarp pajėgiausių Europos kata (kovos su įsivaizduojamu priešininku) rungties atlečių – iškovoti bronzos medalį.

Klubo prezidentė ir trenerė Jurgita Činauskaitė-Četner įsitikinusi, kad klaipėdietės pergalė nebuvo atsitiktinė.

„Diana sužavėjo žiūrovus ir teisėjus aukštu meistriškumu, – tvirtino ugdytoja, – todėl pelnytai tapo prizininke.“

Trenerė buvo tikra, kad jos mokinė šįkart užlips ant prizininkų pakylos.

„Sportininkė intensyviai rengėsi šiam čempionatui, – sakė J.Činauskaitė-Četner. – Kiekvieną dieną jos laukė dvi jėgos, ištvermės ir technikos treniruotės.“

Sėkmės Bulgarijoje nereikėjo ilgai laukti. Po pirmojo atrankos etapo lietuvė įsiveržė į pirmąjį trejetuką. Dar geriau sekėsi antrajame etape, kai Diana pasirodė geriausiai.

Pergales valdo teisėjai

Kata rungties vertinimo sistema yra subjektyvi ir sudėtinga. Taškus ir vietą skiria teisėjai, čia didelį vaidmenį atlieka subjektyvūs kriterijai.

Šioje rungtyje daugelį metų pirmauja Rumunijos kiokušin karatė federacijos prezidentė, Europos federacijos prezidiumo narė, trečio dano meistrė Anca Wallmen. Nenuostabu, kad teisėjai šiai dalyvei nepagaili balų.

Klaipėdietės meistriškumą įvertino ir Lietuvos kiokušin karatė federacijos prezidentas Romas Vitkauskas: „Rumunė iš tiesų čempionės medalį gavo ne už lygį, o už nuopelnus. Diana pagal meistriškumą šiuo metu Europoje yra 1–2 vietoje.“

Daugelis teisėjų neoficialioje aplinkoje pripažino, kad D.Mačiūtės technikos meistriškumas buvo labai aukštas, tačiau ir kiokušin karatė šakoje gyvuoja sava politika.

Aštuntajame Europos čempionate dalyvavusi klaipėdietė pripažino, kad tik nuoseklus ir atkaklus darbas gali atvesti į pergalę, padėti patekti tarp pajėgiausių kata rungties sportininkių.

Trenerė ir auklėtinė įsitikinusios, kad kitais metais pavyks užkopti dar aukščiau.

Antras danas – irgi sėkmė

Praėjusiais metais D.Mačiūtei pavyko pasiekti kitokią, tačiau ne mažiau malonią pergalę – išlaikyti antro dano egzaminą. Lietuvoje yra tik dvi antro dano kiokušin karatė meistrės: ji ir trenerė J.Činauskaitė-Četner.

„Stovykla pernai buvo surengta Belgijoje, – sakė D.Mačiūtė. – Ji pasižymėjo griežta dienotvarke. Kasdien laukė tris dvi valandas trunkančios treniruotės. Pratybos vyko nepaisant lietaus ar stipraus vėjo. Visos stovyklos metu reikėjo rodyti ištvermę, jėgą ir kovinę dvasią.“

Belgiją D.Mačiūtė įsimins ilgam: ryte – krosas Atlanto vandenyno pakrante, bėgimai su pagreitėjimais per kopas, kovinių kombinacijų demonstravimas.

Laikant egzaminą lietuvės laukė 30 viena po kitos vykusių mikrodvikovų su pajėgesniais varžovais.

„Pirmosiomis minutėmis turi pasistengti parodyti, ką sugebi, – prisiminimais dalijosi klaipėdietė. – O per paskutiniąsias kovas stengiesi išsilaikyti ir įrodyti, jog dar turi jėgų.“

Artėjant egzamino pabaigai lietuvė net du kartus turėjo kovoti su Japonijos vidutinio svorio grupės čempione.

„Antro dano juodas diržas man yra reikšmingas ne vien kaip sportinis pasiekimas, – teigė geležinė moteris. – Jis man simbolizuoja ir gyvenimo įprasminimą.“

Iš šokių – į karatė

D.Mačiūtė karatė pratybas pradėjo lankyti būdama penktokė – 1992-ųjų spalį.

Iki tol guvi mergaitė lankė gimnastiką, plaukimo treniruotes ir net „Inkarėlio“ tautinių šokių grupę.

„Kai buvau mažesnė, norėjau viską išbandyti, – juokavo kovų su šešėliais meistrė. – Kadangi tėvai pažinojo tuo metu veikusio „Heian“ kiokušin karatė klubo vadovą Ričardą Baiką, paprašiau, kad nuvestų mane pas jį.“

„Treniruotė po treniruotės, ir supratau, kad tai būtent tas sportas, kuriame visiškai galiu save realizuoti. Tad penkiolika metų lieju prakaitą šioje karatė šakoje. O vakarais ir savaitgaliais „Okinavos“ klube meistriškumo paslapčių mokau vaikus ir jaunimą“, – džiaugėsi pasirinkimu D.Mačiūtė, kuriai karatė seniai peržengė sporto ribas ir tapo gyvenimo būdu.