Duris atvėrė Sportininkų namai

Praėjo daugiau nei ketveri metai, kol žodis virto kūnu – vakar Klaipėdos kūno kultūros ir sporto skyriaus patalpose duris atvėrė Sportininkų namai.

Į įkurtuvių šventę atvyko daug miesto sporto senjorų, uostamiestį garsinusių ir garsinančių sporto žvaigždžių.

Klaipėdiečius pasveikino Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas, nauja sporto oaze pasidžiaugė ir meras Rimantas Taraškevičius.

Olimpinis čempionas Gintautas Umaras atvežė parodyti dviratį, kuriuo 1988 metų Seulo olimpinėse žaidynėse iškovojo net du aukso medalius. Tarp eksponatų gausos galima buvo pasidžiaugti ir kito dviratininko Artūro Kaspučio Seulo olimpiadoje laimėtu aukso medaliu.

Nors sporto mėgėjai galėjo apžiūrėti legendinio Lietuvos krepšininko Modesto Paulausko marškinėlius, pažymėtus penktuoju numeriu, tačiau paties jo šventės dalyviai nesulaukė. Apskritai, svečiams gausybė eksponatų priminė įspūdingas sporto pergales ir varžybų akimirkas.

Algirdas Plungė anksčiau buvo pabrėžęs, kad Sportininkų namuose bus patogi ir šiuolaikinė konferencijų bei mokymų salė, čia vyks trenerių mokymai, teisėjų seminarai. Namuose laukiami ir miesto sporto senjorai. Iš namų bus galima išlydėti sportininkus į svarbias varžybas, pagerbti jubiliatus.

Sportininkų namų įkūrimu S.Daukanto g. 24 rūpinosi Klaipėdos miesto savivaldybė, daugiausia dėmesio jiems skyrė miesto mero patarėja A.Daujotienė, aktyviausi miesto sporto visuomenės nariai. Įrengti namus kainavo apie 220 tūkstančių litų.

Miesto sporto istorijos ekspozicijos kūrėjas sporto veteranas A.Plungė teigė, kad Sportininkų namų bei miesto sporto istoriją atspindinčios ekspozicijos poreikis brendo seniai.

Priminsime, kad ilgamečio Klaipėdos sporto komiteto pirmininko Jono Kiseliovo iniciatyva maždaug 1988 metais senosiose patalpose Teatro gatvėje buvo įrengtas uostamiesčio sporto trofėjų ir relikvijų kambarys, kuriame buvo galima pamatyti legendinio krepšininko M.Paulausko marškinėlius, olimpinį dviratininko G. Umaro medalį, Klaipėdos olimpietės Jadvydo Putinienės relikvijas, gausybę dviratininko Jono Romanovo taurių ir dar daug ko. 1991 metais, prieš IV pasaulio lietuvių sporto žaidynes, iš kuklaus kambario sporto trofėjai buvo perkelti į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų.

Norėta, kad juos matytų daugiau žmonių. Nuo to laiko sporto eksponatų niekas neatnaujino, jie pateko į muziejaus saugyklą, kurioje gana ilgai dūlėjo.