Prezidento taurės turnyro finalininkas įrodė, kad reitingai nemeluoja

Pagal ATP reitingą jis – geriausias Lietuvos tenisininkas. Pasiekęs Prezidento taurės turnyro finalą, sportininkas įrodė, kad reitingai nemeluoja. Nepaisant to, Gvidui Sabeckiui nepavyksta išsivaduoti iš Ričardo Berankio šešėlio.

Kritika federacijai

Tarsi užbėgdamas klausimams už akių, G.Sabeckis iškart užtikrino, kad jaunesniam kolegai nepavydi valdžios, rėmėjų ir žiniasklaidos dėmesio.

Tačiau nuoskaudų šeštadienį Prezidento taurės turnyro finale kovojęs tenisininkas net nebando slėpti.

„Rička čia niekuo dėtas, jis šaunus vaikinas, ir linkiu jam kuo didžiausios sėkmės. Bet iš tikro apmaudu dėl to, kad Lietuvos tenisą sudaro tarsi vienas žaidėjas, - „Kauno dienai“ sakė G.Sabeckis.

- Manyčiau, kad federacijos dėmesio turėtų sulaukti ir daugiau žmonių, tarkime, Lietuvos rinktinė. Aš iš federacijos negaunu visiškai jokio finansavimo net pasirengti Deviso taurės komandinėms varžyboms, kur atstovauju Lietuvai.“

Lietuvos teniso sąjungos (LTS) požiūrį iliustruoja tas faktas, kad visą praėjusią savaitę G.Sabeckis po mačų turėdavo grįžti į gimtuosius Prienus, o kitą rytą vėl sukarti 100 kilometrų atgal į Vilnių.

Viešbučio kambario neatsirado nei tada, kai 23 metų prieniškis vienintelis iš lietuvių prasibrovė į turnyro ketvirtfinalį, nei tuomet, kai penktadienį jis tapo pirmuoju mūsų šalies tenisininku nuo 2004 metų, kuris pateko į varžybų finalą...

Ne ką lengviau G.Sabeckiui sekasi ieškoti ir rėmėjų.

„Čia tas pats – visi žino tik vieną žmogų, - apie R.Berankį vėl užsiminė tenisininkas. - O be rėmėjų sunku išvažiuoti į rimtesnius turnyrus. Iš to honoraro, kurį gavau čia (900 dolerių už patekimą į finalą), net neatsipirks kelionė. Džiugu nors tai, kad pavyko surinkti reitingo taškų, ir turėčiau pakilti ATP klasifikacijoje.“

Prieš Prezidento taurės varžybas G.Sabeckis ATP reitinge buvo 647-as, bet, gavęs aštuonis įskaitinius taškus, turėtų įžengti į 600-tuką.

„Stengsiuosi pakilti kuo aukščiau“, - savo tikslus aiškiai žino geriausias Lietuvos tenisininkas.

Rakečių nelaužo

Per karjerą vos apie 10 tūkst. JAV dolerių prizinių pinigų laimėjęs G.Sabeckis pripažįsta, kad iš teniso pragyventi kol kas sunku, bet jam net nekyla mintis kabinti raketę ant vinies. Kadangi tenisą neakivaizdžiai studijuoja Lietuvos kūno kultūros akademijoje, nuo šios sporto šakos jis neketina atitolti ir baigęs karjerą.

Tačiau kol kas mintys apie tai, ką veiks nustojęs žaisti, G.Sabeckį užklumpa retai. Prieniškis įsitikinęs, kad jo karjera tik įsibėgėja.

Gvidas jau šešerius metus atstovauja antroje Italijos lygoje žaidžiančiam klubui „Canottieri Baldesio“. Geru padavimu, stipriais smūgiais dešine ranka ir kovingumu pasižymintis lietuvis išsikovojo šios komandos lyderio statusą.

Nors klubų varžybos vyksta tik balandžio-birželio mėnesiais, Gvidas Italijos Kremonos mieste praleidžia didžiąją metų dalį, nes komandos bazėje rengiasi ir asmeniniams turnyrams.

„Italijos tenisas šiuo metu išgyvena pakilimą, todėl susidomėjimas gerokai išaugo. Ir gyvenimo sąlygos sudarytos labai geros, Italijoje jaučiuosi savas. Italai – labai paslaugūs žmonės. Jie visada paklausia, ar ko nors netrūksta, pasirengę bet kada patarti ar pagelbėti“, - emocingus ir temperamentingus pietiečius gyrė G.Sabeckis.

Beje, ir pats tenisininkas aikštėje nesistengia gniaužti emocijų. Bet patikino, kad rakečių susinervinęs nelaužo.

„Suprantu, kad raketės dėl nesėkmių nekaltos, o kainuoja nemažai, - juokėsi geriausias Lietuvos tenisininkas. - Emocijas reiškiu kitaip, bandau užvesti publiką. Man patinka, kai žiūrovai audringai reaguoja į įvykius korte.“

Tėvas į sklandymą nenuviliojo

Prezidento taurės ir šią savaitę vykstančiame Vito Gerulaičio atminimo turnyruose G.Sabeckis sirgalių dėmesio stygiumi skųstis negali. Ypač aktyviai kraštietį palaiko prieniškiai, Sereikiškių parko aikštyne net įsteigę „Prienų ložę“.

„Prienuose visi vieni kitus pažįstame. Labai smagu, kad taip toli atvyksta palaikyti“, - šypsojosi G.Sabeckis. Jis gimtajame mieste kiekvienais metais praleidžia po kelis mėnesius ir tuo metu įgūdžius šlifuoja su pirmuoju savo treneriu kauniečiu Dariumi Augustinaičiu.

Įdomu, kad šis treneris prieš 14 metų galėjo ir neišvysti devynmečio berniuko iš Prienų. Įvykiai galėjo susiklostyti taip, kad G.Sabeckis dabar ne lakstytų ant grunto ar kietos dangos su rakete rankose, o stengtųsi pažaboti oro stichijas.

Tenisininko tėvas, praeityje garsus sklandytojas ir dabartinis Lietuvos sklandymo federacijos prezidentas Vytautas Sabeckis bandė sūnų suvilioti šiuo sportu, tačiau nesėkmingai.

„Buvo metai, kai turėjau pasirinkti – sklandymas ar tenisas. Pasirinkau tenisą ir tuo labai džiaugiuosi. Tačiau su tėvu ir dabar retsykiais susėdame į sklandytuvą ir kylame į orą“, - pasakojo tėvo pėdomis nepasekęs G.Sabeckis.

Sklandymas Gvidui liko tik pomėgis, kaip ir vandens sportas. Tiesa, Italijoje sėsti ant vandens motociklo ar užlipti ant banglentės per alinantį sezoną jis beveik neturi kada, bet vis tiek stengiasi šiai aistrai skirti bent dalį trumpų kasmetinių atostogų.

Tačiau jei lietuvis ir toliau taip sėkmingai kops teniso hierarchijos laipteliais, jam teks susitaikyti, kad laiko pomėgiams liks vis mažiau.