GUINNESSO REKORDĄ PASIEKUSIO STIPRUOLIO ATGAIVA – MEISTRYSTĖ

Kaunietis Aidas Saulis ilgą laiką buvo žinomas kaip perspektyvus kovotojas. Tačiau sulaukęs trisdešimties vyras išgarsėjo ne dėl pasiekimų ringe, o dėl išskirtinės jėgos, padėjusios jam įsirašyti pavardę į legendinę Guinnesso pasaulio rekordų knygą.

Europos muai tai (Tailando bokso) vicečempionas, daugkartinis Lietuvos čempionas – tai toli gražu ne visi A.Saulio titulai. O jo gyvenimo puslapiai margi kaip ir pati Guinnesso rekordų knyga.

Skambios pergalės ringuose, penkerius metus trukusi tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose, vėliau nuo nulio sukurtas nuosavas verslas, išsivystęs iš kadaise įgytos suvirtojo specialybės. Būtent dėl jos brolių Saulių pavardė žinoma daugelyje Lietuvos miestų, kuriuose įrengtos sporto treniruoklių aikštelės.

Pastaraisiais metais laimėjimų kolekciją kaunietis pildo pasiekimais jėgos sporto srityje. 31 metų 181 cm ūgio 80 kg svorio atletas praėjusių metų pabaigoje tapo pasaulio rekordininku atliekant vieną populiariausių gatvės gimnastikos pratimų – "Muscle up", Lietuvoje dažnai vadinamu kareivėliu. Pratimą jis atliko užsikabinęs net 32 kg svorį.

"Muscle up" – unikalus pratimas, reikalaujantis sprogstamosios jėgos prisitraukiant ir pereinant iš prisitraukimo į stūmimo poziciją. Pratimas laikomas atliktu, kai žmogus atsiduria iki juosmens ant skersinio visiškai ištiestomis rankomis.

Auginti raumenis pagal įprastinę kultūristų programą ir neturint prasmingesnio tikslo buvo neįdomu.

Paklaustas, kaip kilo idėja siekti šio pratimo pasaulio rekordo, A.Saulis teigė, kad, trylika metų atidavus kovos menams, o vėliau baigus karjerą, poreikis sportuoti niekur nedingo. Tad vyras pradėjo vaikščioti į sporto klubą.

"Bet auginti raumenis pagal įprastinę kultūristų programą ir neturint prasmingesnio tikslo man buvo neįdomu, reikėjo rasti kitokią motyvaciją. Kaip kovos menuose stengdavausi kuo geriau pasirengti varžyboms, taip ir čia – reikėjo atskaitos taško. Nutariau gerinti savo jėgos rodiklius atlikdamas keletą populiarių jėgos pratimų. Tada pamačiau, kad čia fiksuojami pasaulio rekordai, todėl atsirado poreikis lygiuotis į juos", – prisiminė pašnekovas.

– Ar jus išgarsinusį pratimą gali atlikti bet kuris žmogus, tarkim, apkūnus, nesportuojantis?

– Pats pratimas – vienas sunkesnių tarp gatvės gimnastų. Jam atlikti reikia tinkamos judesių technikos ir jėgos. Ir ne tik statinės, bet ir sprogstamosios. Būna, kad ateina kultūristas su milžiniškais raumenimis ir neatlieka nė vieno "kareivėlio". Jo statinė jėga yra didžiulė, bet sprogstamoji – per maža. Tarkime, aš prisitraukimus ar atsispaudimus ant lygiagrečių galiu atlikti su didžiuliu svoriu – kad ir 100 kg. O "kareivėlį" nelengva atlikti ir su 10 ar 20 kg. Ir jėgos auginimas čia daug lėtesnis nei treniruojantis prisitraukimus ar pan.

– Prisiminkite, kaip vyko jūsų pasiruošimas pasaulio rekordo šturmui?

– Ruošiausi sporto klube. Dar gerokai iki pasirengimo pradžios atlikdavau prisitraukimus, atsispaudimus ant lygiagrečių ir, aišku, "kareivėlius". Pamažu pastebėjau, kad mano "Muscle up" ribos artėja prie tų rekordinių – tuo metu 30 kg. Pagalvojau, kad reikėtų pateikti paraišką Guinnesso rekordų organizacijai. Užpildžius visus reikiamus formalumus, oficialaus leidimo šturmuoti rekordą laukiau tris mėnesius. Simboliška, kad pasirodymui pasirinkau lapkričio 14-ąją – Tarptautinę Guinnesso rekordų dieną. Tada liko tik juodas darbas salėje – vieną dieną – prisitraukimai, kitą – "Muscle up". Ir taip – kasdien. Paskutines dvi savaites tie pratimai jau buvo tiek įgrisę, kad juos net naktį sapnuodavau.

– Kultūristai, artėjant varžyboms, ima laikytis itin griežtos dietos. Ar ir jūs ribojote mitybą, skysčių vartojimą?

– Man to nereikėjo. Visą gyvenimą stebiu, ką valgau, tačiau ypač savęs riboti nematau reikalo.

– Jei nuolat atliekate tik keletą tų pačių pratimų, tikriausiai tam tikri raumenys, raiščiai patiria milžiniškas apkrovas. Ar nepasitaikė traumų?

– Žinau savo kūną, todėl atitinkamai koreguoju krūvius, pasisaugau. Žinoma, pasitaikė patempimų, dilbiai būdavo net nutirpę. Bet sukąsdavau dantis ir varydavau toliau. Neturėjau laiko dejuoti, nes lemiama data artėjo.

Lyderis: atlikdamas „kareivėlio“ pratimą A. Saulis neturi lygių visame pasaulyje. Evaldo Šemioto nuotr.

– Ar nebuvo baimės, kad nepasieksite rekordo ir daugiau šansų nebegausite?

– Likus kelioms dienoms atsirado įtampa, bet žinojau, kad užsibrėžtą ribą tikrai peržengsiu. Rekordo siekiau sporto klube. Procesą filmavome iš trijų kampų, kad matytųsi, jog nesukčiauju. Parodėme, kaip fiksuoju svorį prieš bandymą, tada – kaip atlieku patį pratimą, tada – kaip vėl svėriuosi pabaigęs pratimą. Fiksavome ir kalendorių bei laiką, kada vyko veiksmas. Be to, turėjau pateikti procesą stebėjusių kelių nepriklausomų liudininkų ir šios srities specialisto, pavyzdžiui, klubo trenerio patvirtinimus. Jie su manimi negali būti susiję giminystės ryšiais. Tarkime, mano brolis filmuoti galėjo, bet pasirašyti dėl rekordo – ne.

– Nuo kada oficialiai ėmėte vadintis pasaulio rekordininku? Ir iš ko atėmėte titulą?

– Nuo paties įvykio praėjus dar trims mėnesiams gavau tai patvirtinantį sertifikatą. Šiemet vasarį atsirado ir įrašas jų oficialioje interneto svetainėje. Kam rekordas priklausė anksčiau, net nesidomėjau, bet spėju, kad tas atletas turėjo būti iš Rytų Europos. Gal ukrainietis, gal rusas. Jie stiprūs šioje srityje. Dabar bus lietuvis.

– Guinnesso jėgos rekordus ne kartą yra gerinęs galiūnas Žydrūnas Savickas. Gal konsultavotės ir su juo?

– Žydrūnas man tapo pavyzdžiu, kad lietuviai gali būti stipriausi. Todėl jam parašiau padėką už suteiktą motyvaciją. Kiek žinau, neseniai kažkas pagerino vieną jo rekordų, bet jo pasiekimai yra neįtikėtini.

– Ar "kareivėlis" su 32 kg svoriu jau yra žmogaus galimybių viršūnė?

– Tikrai ne. Aš, net pasiekęs rekordą, tuoj pat jį vėl pagerinau! Pirmas bandymas buvo su 32,2 kg svoriu, bet kadangi atsispaudžiau gana lengvai, iškart pakartojau su 34,5 kg. Komisijai nusiunčiau ir šį įrašą, tačiau jo kažkodėl neįskaitė. Galbūt todėl, kad paraišką buvau pateikęs konkrečiam svoriui – 32 kg. O šiaip treniruotėse esu padaręs pratimą ir su 40 kg. Manau, kad viršutinių ribų tokiose rungtyse beveik nėra. Viską lemia psichologija, motyvacija. Jei ją turi ir kasdien sąžiningai dirbi, pagerinsi ankstesnį savo rezultatą, kad ir koks geras jis būtų. Beje, apie motyvaciją. Pasiekęs rekordą aš jau tą patį vakarą grįžau į klubą ir surengiau sau dar vieną treniruotę.

Ž. Savickas man tapo pavyzdžiu, kad lietuviai gali būti stipriausi. Todėl jam parašiau padėką už suteiktą motyvaciją.

– Ką jums suteikė pasaulio rekordininko statusas: gal žinomumą ar didelę piniginę premiją?

– Didelį asmeninį pasitenkinimą. Dėmesio aš ir pats nelabai vaikausi. Geriau, kai apie žmogų kalba ne jis, o jo darbai. Aišku, klube žmonės žino, kad esu kažką pasiekęs. O apie pinigus… Aš net pats turėjau susimokėti 16 eurų už Guinnesso diplomą (juokiasi).

– Pastaraisiais metais pasaulyje itin populiarios mišrios stipruolių varžybos – "CrossFitt". Geriausi atletai turnyruose uždirba įspūdingas sumas. Ar jūsų nedomina ši jėgos varžybų atmaina?

– Pažįstami sportininkai mane kvietė išmėginti jėgas. Bet kol kas turiu kitų tikslų. Pavyzdžiui, šturmuoti dar vieno pratimo pasaulio rekordą.

– Ar atskleisite – kokio?

– Atsispaudimų nuo lygiagretės. Norint pasiekti rekordą, reikėtų atsispausti su 130 kg svoriu. Planus kiek pakoregavo karantinas, dėl kurio buvo nukelti svarbūs šio sezono renginiai: Suomijoje turėtų vykti pasaulio prisitraukimų čempionatas, o Ukrainoje – atsispaudimų nuo lygiagretės ir keleto kitų pratimų pirmenybės. Tačiau mano asmeninių tikslų tai nekeičia.

– Ar ypatinga jėga išsiskyrėte nuo pat mažens?

– Nepasakyčiau, bet sportuoju nuo pat vaikystės. Jėgos gal yra mūsų giminės genuose, nes ir mano tėtis jaunystėje buvo tvirtas vyras. Mano brolis – taip pat sportininkas.

– Su broliu dvyniu Aurimu esate nuskynęs ne vieną pergalę Tailando bokse, K-1 ringe. Kokios įsimintiniausios?

– Laimėjimų buvo nemažai: tiek Lietuvos, tiek užsienio arenose. Sportavome Kauno "Titano" klube, jam atstovaudamas esu tapęs ir Lietuvos čempionu, ir Europos vicečempionu. Daugiausia pergalių pasiekta įvairiose kariškių kovinės savigynos pirmenybėse. Po tarnybos kariuomenėje susitelkiau į kitas sritis.

– Viena jų – sporto inventoriaus gamyba. Kiek toli esate pažengę šioje srityje?

– Nepasikuklinsiu sakydamas, kad savo gaminiais esame apstatę visą Lietuvą. Tai ir lauko aikštelės, įvairūs skersiniai, lygiagretės, sienelės ir sporto klubų treniruokliai. Mūsų tarptautinis gaminių ženklas "Twinnation" puošia Lietuvos sporto universiteto aikštyną, daugybę privačių valdų, pamažu pelnome pripažinimą ir užsienyje.

– Ar klientai žino, kad pas juos dirba Guinnesso rekordininkas?

– Nemanau. Tiesiog žmonės mato mūsų reprezentatyvią išvaizdą ir supranta, kad patys aktyviai sportuojame, todėl žinome, kokios įrangos reikia ir jų poreikiams. Tai padeda įgyti klientų pasitikėjimą.