Miesto sporto objektai iš arčiau
Imtynininkai vaduojasi nuo šalčio ir drėgmės
Sunku suvokti, tačiau tik šią vasarą Klaipėdos tarybos sprendimu specializuotas imtynių sporto pastatas buvo juridiškai įteisintas. Net 30 metų (!) „Žemynos“ (anksčiau 12-ajai) vidurinei mokyklai priklausęs dviejų aukštų priestatas teisiškai tapo miesto sporto centro nuosavybe.
Tad nuo šiol miesto sporto centras galės oficialiai skirti lėšas šiam statiniui, kurio plotas 770 kvadratinių metrų, nes per tris dešimtmečius dvi salės ir nemažai patalpų nebuvo sulaukusios kapitalinio remonto. Apie tai ir sužinojo šioje sporto bazėje apsilankę Klaipėdos visuomeninės sporto tarybos nariai su pirmininku Liudviku Mileška priešaky.
Prieš ketverius metus imtynininkų salės vadovas Leonas Pažėra surado lėšų kosmetiniam remontui, tačiau remontuojama buvo lyg ir nelegaliai. O padėtis iki šio rudens imtynių salėse (kiekviename aukšte po vieną) buvo tragiška: pro langus kiaurai švilpė vėjai, lubose spingsėjo blyškią šviesą skleidžiančios lempos, o ir sandarumu lubos nepasižymėjo, apšildymo sistema vos funkcionavo (30 metų – ne juokas), apie ventiliaciją sportininkai irgi galėjo tik svajoti. Ne geresnės būklės buvo ir persirengimo kambariai, dušai.
Šiandien galima su šypsena prisiminti, kaip treneriai liepdavo treniruotis toliau nuo langų, nes pernelyg geru veiksmu treniruočių draugas galėjo išmesti partnerį su visais sutrūnijusiais rėmais iš antro aukšto.
Imtynininkai rodė charakterį ir pasiaukojimą, kai šaltu metų laiku salėje termometro stulpelį pavykdavo kilstelt tik iki 10-12 laipsnių šilumos, o jie vos ne su pirštinėmis kėlė meistriškumą, ruošėsi šalies varžyboms. Neretas sportininkas po tokių treniruočių ir susirgdavo.
„Šiais metais iš miesto savivaldybės pavyko gauti remontui 80 tūkstančių litų, - pasakojo sporto centro direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams L.Pažėra, - tačiau tai tik trečdalis reikalingos sumos.“
Laimė, ranką ištiesė bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ prezidentas Martinas Gusiatinas. Jis imtynininkams skyrė 40 tūkstančių litų.
Sporto centro direktorius Rimantas Vitkus prisipažino, kad iš pradžių buvo manyta, jog pavyks išsiversti su 140 tūkstančių litų, tačiau įsibėgėjus remontui sąmata išaugo iki 180 tūkstančių.
Tad dar trūksta nei daug, nei mažai – 60 tūkst. litų. Kur juos pavyks gauti? „Tikimės, kad miesto valdžia juos skirs“, - sakė R.Vitkus.
Didele ašaka gerklėje imtynininkams yra bendra su mokykla šildymo sistema. L.Pažėra tikisi įrengti priestate atskirą šildymo centrą, kuris leis sportininkams reguliuoti šilumą patiems.
Visiškai nelinksma padėtis buvo ir su inventoriumi. Iki šio rudens per pastaruosius 15-20 metų nebuvo nupirkta nė vieno kilimo. Tik pradėjus kultivuoti dziudo imtynes, buvo parvežtas tatamis. Šiuo metu jau sandėlyje yra nauji treniruočių kilimai. Tad po remonto sportininkams bus maloniau treniruotis.
Čia renkasi daugiau kaip trys šimtai tarifikuotų jaunų sportininkų. Juos laisvųjų, graikų ir romėnų, dziudo ir sambo imtynių paslapčių moko net 13 trenerių. Dėl vietos stokos kai kurie iš jų ieško salių kitose miesto vietose, dažniausiai bendrojo lavinimo mokyklose.
Visi kaip vienas – treneriai, sporto tarybos nariai, sporto centro vadovai – pripažįsta, kad verkiant reikia šiuolaikinės sporto salės pietinėje miesto dalyje. Į imtynių salę, esančią Kretingos plente, atvažiuoti iš kito miesto rajono gana ilgu ir nepatogu.
Specializuota imtynių sporto salė metams atsieina 93 tūkstančius litų. Šiandien imtynių sporto pastate yra dvi valytojos (du etatai), budėtojas (1,5 etato) ir ūkvedys (0,5 etato). Leonas Pažėra tvirtino, kad būtinai reikalingas vedėjo etatas, o dar labiau sportininkams – gydytojas masažuotojas. Tiesa, budi medicinos sesuo, tačiau imtynės – specifinė sporto šaka, kurioje dažnai būna lengvų traumų.
Apsilankymo dieną pagrindinė imtynių salė (antrajame aukšte) jau buvo išdažyta, sutvarkytos lubos, pakeisti langai. Sumažinti langai leis sutaupyti šilumą ir nereiks nuogąstauti, kad koks imtynininkas netyčia švystels draugužį su rėmais į lauką.
Naujausi komentarai