Irkluotojai medalių sieks ir Tokijuje | kl.lt

IRKLUOTOJAI MEDALIŲ SIEKS IR TOKIJUJE

Mūsų šalies irkluotojai 2016-aisiais susižėrė įspūdingą šūsnį ne vien asmeninių titulų ir trofėjų. Lietuvos irklavimo federacija (LIF) pripažinta geriausiai dirbančia, jai daugiau nei dvigubai padidėjo valstybės finansinė parama, tačiau 2017-ieji lengvesnio gyvenimo nežada.

"Stengsimės išsilaikyti iškovotose pozicijose, nors šiuo metu būsimojo sezono darbo planuose yra nemažai nežinomųjų", – interviu "Kauno dienai" sakė LIF prezidentas Dainius Pavilionis.

– Prezidente, ko tikitės iš 2017-ųjų? – pradėjome pokalbį su LIF vadovu.

– Duok Dieve, kad išlaikytume tokią nacionalinę rinktinę, kokią dabar turime. Ji gana jauna, dar nerealizavo viso savo potencialo. Be to, ją beveik kasmet papildo vienas ar du talentingi, perspektyvūs jaunuoliai. Manau, kad bet kuris Rio de Žaneiro olimpiadoje dalyvavęs Lietuvos irkluotojas ir 2020-aisiais Tokijuje pretenduos į prizininkų gretas, netgi į olimpinį auksą. Didysis sportas – ne vien labiausiai matomas elitas, jo pergalės, medaliai. Itin svarbu, kokia pamaina ateis, o dėl jos, regis, rūpesčių bus daugiau.

– Jūsų mintyse – prieštaringai sutiktas Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) sprendimas reformuoti Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC)?

– Iš tiesų reforma iškėlė daug klausimų, į kuriuos atsakymų kol kas ieškome. Jeigu LOSC tiesiogiai nefinansuos perspektyviausių jaunųjų sportininkų rengimo, ar visų sporto šakų federacijos sėkmingai susidoros su joms tekusia atsakomybe? Ar visiems atvejams tiks tie patys kriterijai? Pavyzdžiui, talentinga irkluotoja kaunietė Ieva Adomavičiūtė – dukart pasaulio jaunių ir dukart pasaulio jaunimo čempionė, tačiau LOSC finansavimas jai kažkodėl nenumatytas.

– 2017-iesiems iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) jūsų federacijai skirta 253 tūkst. eurų, o pernai – šiek tiek daugiau nei 106 tūkst. eurų. Iš pirmo žvilgsnio pokytis – itin optimistinis?

Šiemet irklavimas atsiriekė daugiau nuo šalies sporto finansinio pyrago nei pernai, tačiau ir mūsų įsipareigojimai – didesni.

– Taip, tačiau tai tikslinis finansavimas. Kita vertus, šiemet irklavimas atsiriekė daugiau nuo šalies sporto finansinio pyrago nei pernai, tačiau ir mūsų įsipareigojimai – didesni. Antai suskaičiavome, kad vien JAV vyksiantis pasaulio čempionatas nacionalinei rinktinei kainuos maždaug 60 tūkst. eurų. O tai tik vienos aukščiausio lygio tarptautinės varžybos.

– Kurie kiti šių metų startai mūsų irkluotojams bus prioritetiniai?

– Neabejoju, kad į Europos čempionatą, kuris numatytas gegužę Čekijoje, susirinks visas elitas – norės patikrinti jėgas prieš pasaulio čempionatą. Manau, bus konkurencingi ir pasaulio irklavimo taurės varžybų etapai. Tikėsimės, kad namų sienos padės mūsų jauniams ir jie rugpjūtį per Trakuose vyksiantį pasaulio čempionatą iškovos kelialapių į 2018-ųjų jaunimo olimpiadą Argentinoje.

– Jūs vis pabrėžiate, kad vienas LIF tikslų – pritraukti jaunų trenerių. Kaip sekasi tai įgyvendinti?

– Prieš dvejus metus pasirašėme sutartį su Kaune įsikūrusiu Lietuvos sporto universitetu, jis – pagrindinė sporto specialistų kalvė. Bendradarbiaujame ir su Lietuvos edukologijos universitetu Vilniuje. Norėtume, kad jauniems treneriams daugiau dėmesio skirtų savivaldybės, nes jie ne iškart pradeda dirbti su olimpiečiais – pradeda nuo žemiausio, tačiau taip pat labai svarbaus piramidės laiptelio – sporto mokyklų.

– Kaip vertinate Kauno indėlį į šalies irklavimą per pastarąjį keturmetį olimpinį ciklą?

– Kauno pozicijos visada buvo ir tebėra tvirtos, perspektyvios – turiu galvoje ir irklavimo tradicijas, ir dabartinę mokyklą, jos specialistus, auklėtinius. Norėčiau pažymėti ir mus džiuginantį miesto savivaldybės, mero Visvaldo Matijošaičio požiūrį į sportą. Įdomus naujas Kauno irkluotojų bazės Lampėdžiuose modernizavimo projektas. Jeigu pavyks įrengti tarptautinius standartus atitinkančius 2 km irklavimo takus, sąlygos treniruotis ir rengti varžybas stipriai pasikeis į gera. Nuoširdžiai linkiu kauniečiams visokeriopos sėkmės.

2016 m. trofėjai

Olimpinės žaidynės Rio de Žaneire (Brazilija): sidabro medalis – Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris, bronzos medalis – Donata Vištartaitė-Karalienė ir Milda Valčiukaitė.

AFP nuotr.

Europos čempionatas Brandenburge (Vokietija): sidabro medaliai – M.Griškonis ir Lietuvos vyrų porinė keturvietė (Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys, Dominykas Jančionis, Aurimas Adomavičius), bronzos medalis – Rolandas Maščinskas ir S.Ritteris.

Pasaulio taurės II etapas Liucernoje (Šveicarija): aukso medalis – D.Vištartaitė-Karalienė ir M.Valčiukaitė, bronzos medalis – R.Maščinskas ir S.Ritteris.

Pasaulio jaunių (iki 19 metų) ir jaunimo iki 23 metų čempionatas Roterdame (Nyderlandai): aukso medaliai – Ieva Adomavičiūtė ir Armandas Kelmelis.

Europos jaunių (iki 18 m.) čempionatas Trakuose: aukso medalis – A.Kelmelis.

Faktai ir nuomonė

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) įsteigtas Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) nuo 2017 m. sausio 1-osios perėmė aukščiausius rezultatus olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose pasiekusių Lietuvos sportininkų rengimą olimpinėms žaidynėms.

Iki šiol šiame procese dalyvavo ir lėšas kooperavo KKSD, LOSC, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), sporto šakų federacijos, savivaldybės.

LOSC finansuos visų Lietuvos olimpinės rinktinės narių (maždaug 60 žmonių), individualių sporto šakų atstovų, pasirengimą svarbiausioms varžyboms. Tai, neskaitant trenerių, medikų paslaugų, valstybės stipendijų ar naudojimosi LOSC turima infrastruktūra, valstybei kasmet kainuos apie 1,2 mln. eurų.

Sportininkų treneriai, LOSC dirbę darbo sutarčių pagrindu, nuo šiol, jiems pageidaujant, su LOSC galės sudaryti sutartis dėl darbo su konkrečiais sportininkais. Trenerius centrui siūlys sporto šakų federacijos, atsižvelgdamos į sportininko nuomonę.

Perspektyviausi, vadinamieji pamainos sportininkai (šiuo metu maždaug 90 atletų), tiesiogiai LOSC finansuojami nebus, tačiau galės naudotis centro infrastruktūra, inventoriumi. Jų finansavimu turėtų rūpintis sporto šakų federacijos.

Šiuo metu LOSC rengiami trylikos individualių sporto šakų atstovai.

Mykolas Masilionis, Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris:

"Man nerimą kelia tai, kad olimpiečiams skirtų 1,2 mln. tikrai neužteks. Anot LOSC specialistų, tai matyti peržvelgus trenerių planus. Reikėtų bent 1 mln. 600 tūkst. ar dar daugiau visoms sporto šakoms.

Atsisakant kooperuotų lėšų, mums iškyla pavojus nepasiekti tokių rezultatų kaip anksčiau, nes sportininkų pasirengimas trumpės – gal mažės stovyklų, gal nevažiuosime irkluoti į šiltus kraštus, o daugiau laiko praleisime salėse. Taupysime.

Kitas dalykas – pamainos rengimas. Kol kas neaišku, kas ir kaip tai finansuos, pagal kokius kriterijus. KKSD lyg ir garantavo, kad šioms reikmėms LTOK skirs pinigų federacijoms. Tačiau jau sausis, bet jokie pinigai neįplaukė į federacijų sąskaitas. O mes turėtume išvykti į treniruočių stovyklas.

Apskritai turbūt nėra jokių KKSD ir LTOK susitarimų. Akivaizdu, kad trūksta bendradarbiavimo.

Departamentas numatęs užduotį – rengti perspektyvius sportininkus ir garbingai atstovauti Lietuvai svarbiausiuose sporto renginiuose. Manau, mes jau atsiliekame. O ar ši reforma gera, ar ne – parodys Tokijo olimpinės žaidynės."

2017 m. iššūkiai

Vasario 4–5 d. – Europos uždarų patalpų irklavimo čempionatas (Paryžius, Prancūzija).

Balandžio 29–30 d. Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) taurės varžybų I etapas (Klaipėda).

Gegužės 5–7 d. – pasaulio irklavimo taurės varžybų I etapas (Belgradas, Serbija).

Gegužės 20–21 d. – Europos jaunių irklavimo čempionatas (Krefeldas, Vokietija).

Gegužės 26-28 d. – Europos irklavimo čempionatas (Račicė, Čekija).

Birželio 3–4 d. – LIF taurės varžybų II etapas (Šiauliai).

Birželio 15–18 d. – pasaulio irklavimo taurės varžybų II etapas (Poznanė, Lenkija).

Birželio 23–25 d. – 55-oji tarptautinė irklavimo regata "Gintariniai irklai" (Trakai).

Birželio 28–liepos 2 d. – karališkoji Henley regata (Londonas, Anglija).

Liepos 7–9 d. – pasaulio irklavimo taurės varžybų III etapas (Liucerna, Šveicarija).

Liepos 19–23 d. – pasaulio jaunimo (iki 23 metų) irklavimo čempionatas (Plovdivas, Bulgarija).

Rugpjūčio 2–6 d. – pasaulio jaunių irklavimo čempionatas (Trakai).

Rugpjūčio 18–20 d. – atviras Lietuvos čempionatas (Trakai).

Rugsėjo 2–3 d. – Europos jaunimo (iki 23 metų) irklavimo čempionatas (Kušvica, Lenkija).

Rugsėjo 16–17 d. – LIF taurės varžybų III etapas (Kupiškis).

Rugsėjo 24–spalio 1 d. – pasaulio irklavimo čempionatas (Sarasota, JAV).

Gruodžio 9–10 d. – LIF žiemos čempionatas, uždarų patalpų irklavimo varžybos "LIF taurė" (Trakai).

GALERIJA

  • Triumfas: 2016-ųjų Lietuvos irklavimo kulminacija – olimpinis M.Griškonio ir S.Ritterio sidabras
  • Klausimas: kaip toliau klostysis talentingos irkluotojos I.Adomavičiūtės karjera, KKSD nusprendus reformuoti LOSC?
  • LIF prezidentas D.Pavilionis su pasaulio ir Europos jaunių čempionu A. Kelmeliu
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS