Eurolyga neketina klausyti Europos krepšinio lygų sąjungos (ULEB) nurodymų. Vasarą patvirtintas stipriausios kontinento lygos modelis turėtų pradėti veikti nuo 2009–2010 m. sezono, o Lietuva jame gali tikėtis dviejų vietų.

Sumaišties į Europos klubinio krepšinio ateitį šią savaitę įnešė ULEB. Jos prezidentas Eduardo Portela sukritikavo vasarą klubų patvirtintą pusiau uždaros lygos sistemą ir pasiūlė savo variantą: plėsti Eurolygą iki 30 komandų ir įvesti atrankos varžybas.
Tačiau Eurolygos bosas Jordi Bertomeu išskirtiniame interviu mūsų dienraščiui tikino, kad vasarą generalinėje asamblėjoje patvirtinti Eurolygos ateities kontūrai su trijų tipų licencijų sistema tebegalioja ir pradės veikti nuo kitų metų sezono. "Ši sistema leidžia tikėtis tokioms šalims, kaip Lietuva, dviejų nuolatinių vietų Eurolygoje", – tvirtino J.Bertomeu.

– Kaip vertinate ULEB generalinės asamblėjos Paryžiuje pasiūlytą Eurolygos modelį? – telefonu paklausėme J.Bertomeu.

– Pirmiausia, Paryžiuje nebuvo priimti jokie sprendimai. Ispanijos lygos atstovai tik pasiūlė modelį, kuris galėtų būti alternatyva tai schemai, kuriai jau pritarė klubai per Eurolygos generalinę asamblėją liepos mėnesį Berlyne.

Antra, ULEB sprendimai nėra privalomi Eurolygai. Taip, ULEB 2000-aisiais įkūrė Eurolygą, tačiau nuo to laiko tai yra atskiras vienetas, turintis savo narius ir savo generalinę asamblėją. Ne visos lygos turi savo klubus Eurolygoje, todėl nuo pat įkūrimo mūsų lyga vadovavosi kitokiais principais. Balsavimuose 90 proc. balsų turi klubai ir tik 10 proc. – lygos. ULEB gali rekomenduoti, siūlyti įvairius projektus ir modelius, ir mes juos svarstysime, tačiau Eurolygos klubai patys sprendžia, kokia kryptimi lyga žengs toliau.

– Tačiau ULEB vadovai teigia, kad Eurolyga privalės vykdyti jų priimtus sprendimus.

– Taip nėra. Pakartosiu, kad ULEB sprendimai mums nėra privalomi, jie tėra patariamojo pobūdžio. Be to, Paryžiuje net nebuvo priimta jokio sprendimo, nevyko balsavimas.

– Kokius matote pagrindinius ULEB pasiūlymo trūkumus?

– Kalbėti apie 30 komandų varžybas – nerealu. Jau prieš kelerius metus svarstėme panašų modelį, tačiau jį atmetėme, nes tokia sistema neveiktų. Lyga neturi finansinių resursų priimti šešias ar aštuonias naujas komandas. Artimiausiais metais Eurolygai tai būtų per didelė našta.

Tačiau mums patinka idėja rengti atrankos varžybas. Tokį pasiūlymą buvome pateikę prieš kelerius metus, tačiau jį atmetė nacionalinės lygos, motyvuodamos, kad sunku sudaryti tvarkaraščius. Bet dabar matome, kad lygos susidomėjo tokia idėja, todėl aš asmeniškai nematau kliūčių, kad atrankos varžybos būtų rengiamos. Taip įgyvendintume ir sportinį principą, kuris taip pat yra labai svarbus.

– Tad reikėtų suprasti, kad Eurolyga liks prie Berlyne patvirtinto modelio – 24 komandų ir licencijų sistemos?

– Visiškai teisingai. Ir toliau dirbsime su projektu, kuriam pritarė daugelis klubų ir lygų. Manau, kad naujojo formato varžybos galėtų startuoti jau nuo 2009–2010 m. sezono. Kol kas sunku pasakyti, kada priimsime konkrečius sprendimus. Spalio 21 d. susitiksime su klubų ir lygų vadovais ir aptarsime visus naujausius pasiūlymus. Iki Naujųjų metų bandysime surengti Eurolygos generalinę asamblėją, kurioje turėtume galutinai patvirtinti naująjį projektą.

– Lietuvos krepšinio sirgaliams labiausiai rūpi, kiek šiame projekte numatyta vietų mūsų šalies klubams?

– Būtent todėl ir pasiūlėme šią dinamišką sistemą, kad tokios šalys, kaip Lietuva ar Rusija, galėtų turėti bent po dvi komandas Eurolygoje. Jei pritarsime atrankos varžybų idėjai, jūsų šalis turės dar daugiau šansų. Manau, kad mūsų pasiūlytas modelis naudingas visos Europos krepšiniui.