Lietuvos kanojininkai Raimondas Labuckas ir Tomas Gadeikis apgynė pasaulio čempionų titulą, tačiau po pergalės džiaugsmu ir optimizmu netrykšta.

Poznanėje (Lenkija) įvykusiame pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate R.Labuckas su T.Gadeikiu laimėjo sprinto varžybas – greičiausiai nusiyrė 200 m.

Lietuviai distancijoje sugaišo 36,019 sek. ir 0,392 sek. aplenkė antrojoje vietoje likusius Rusijos irkluotojus Jevgenijų Ignatovą bei Ivaną Štylį. Bronzos medalius iškovojo lenkai Pawelas Skowronskis ir Pawelas Baraszkiewiczus, Lietuvos ekipažui nusileidę 0,532 sek.

Liepą R.Labuckas ir T.Gadeikis triumfavo Ispanijoje surengtame Europos čempionate, kuriame 200 m įveikė per 35,940 sek. Nuo nugalėtojų 0,382 sek. atsiliko J.Ignatovas ir I.Štylis. Treti finišavo baltarusiai Dmitrijus Rabčanka ir Aleksandras Vaučeckis.

– Jau įpratome dėl aukso kovoti su šiuo Rusijos duetu. Pasaulio ir Europos čempionatuose vietomis keičiasi tik bronzos medalių laimėtojai, o mes ir rusai savo pozicijų vis dar niekam neužleidžiame, – sakė dienraščiui T.Gadeikis.

– Tomai, kaip susiklostė 200 m rungties finalas?

– Jis buvo vienas sunkiausių per mano ir Raimondo sportinę karjerą. Labiausiai slėgė psichologinė įtampa – juk pralaimėti lengviau nei apginti titulą. Rusai troško revanšo, todėl nusiteikėme žūtbūtinei kovai. Vis dėlto konkurentai tikriausiai pervertino savo galimybes. I.Štylis dalyvavo ir vienviečių kanojų lenktynėse, kuriose laimėjo 200 m finalą, bet, matyt, dviviečių finalui paprasčiausiai pristigo jėgų.

– Kas jums atsitiko 1000 m kvalifikacinėse varžybose?

– Mus diskvalifikavo, nes pažeidėme vadinamąją tako vidurio taisyklę. Stiprus šoninis vėjas ir didelis bangavimas nubloškė į tako pakraštį ir šiek tiek užtrukome, kol vėl grįžome į jo vidurį, tačiau teisėjai buvo negailestingi. Tądien dėl sudėtingų oro sąlygų nukentėjome ne vien mes – arbitrai iš varžybų pašalino kelis ekipažus, tarp kurių buvo ir tituluotų sportininkų.

– Jei ne teisėjų sprendimas, ar būtumėte prasibrovę į finalą?

– Toks buvo mūsų tikslas, tačiau dabar sunku pasakyti, kaip būtume pasirodę pusfinalyje ar per lemiamą plaukimą, bet pirmasis šios rungties barjeras atrodė įveikiamas. Apmaudu, kad taip viskas baigėsi, nes 1000 m – olimpinė rungtis, o sprintas – ne. Tikėjomės geresnėmis nuotaikomis užbaigti sezoną.

– Argi pasaulio ir Europos čempionatų aukso medaliai – per prasti trofėjai?

– Tai, kaip mes patys įvertinsime savo darbo metus, nieko nelems. Galutinį pažymį, kuris turės įtakos ir finansavimui, mums parašys sportui vadovaujančių organizacijų specialistai. Prioritetas – olimpinės rungtys, o jose mes kol kas niekuo pasigirti negalime.

– Tačiau tik šiemet pradėjote dalyvauti 1000 m varžybose. Gal kitąmet jūsų rezultatai bus aukštesni?

– Iš tiesų, vargu ar įmanoma per vieną sezoną sėkmingai persiorientuoti nuo 200 m ir 500 m distancijų į žymiai ilgesnę. Reikia daugiau laiko. Stengsimės suspėti iki atrankos į 2012-ųjų Londono olimpiadą. Abu su Raimundu bandysime irkluoti ir vienvietes kanojas olimpinėje 200 m distancijoje. Pirmieji kelialapiai į žaidynes bus dalijami jau kitąmet pasaulio čempionate.

R.Labucko ir T.Gadeikio trofėjai*

2006 m. Europos čempionatas Račice (Čekija) – sidabras (200 m) ir bronza (C-4 ekipaže su Jevgenijumi Miasniankinu ir Kazimieru Rėksniu); pasaulio čempionatas Šegede (Vengrija) – bronza (200 m).

2007 m. Europos čempionatas Pontevedroje (Ispanija) – auksas (200 m.); pasaulio čempionatas Duisburge (Vokietija) – bronza (200 m.).

2008 m. Europos čempionatas Milane (Italija) – auksas (200 m); pasaulio studentų čempionatas Belgrade (Serbija) – bronza (500 m).

2009 m. Europos čempionatas Brandenburge (Vokietija) – auksas (200 m); pasaulio čempionatas Dortmute (Kanada) – auksas (200 m.).

2010 m. Europos čempionatas Trasonoje (Ispanija) – auksas (200 m); pasaulio čempionatas Poznanėje (Lenkija) – auksas (200 m).