Klaipėdiečiai buvo Lietuvos rinktinės lyderiai
Antrus metus paeiliui Europos krepšinio čempionais tarp sutrikusio intelekto krepšininkų tapo Lietuvos rinktinė. Tarp jų buvo ir du mūsų miesto atstovai – Denisas Sumenkovas ir Edvardas Berniukevičius, o rinktinei vadovavo klaipėdietis Eugenijus Milkontas.
Iš Serbijos ir Juodkalnijos sostinės Belgrado grįžusį Klaipėdos 2-osios specialiosios mokyklos pedagogą mes vakar paprašėme plačiau papasakoti apie sėkmę.
- Kaip tapote šios komandos vadovu?
- Kiekvieną pavasarį vyksta specialiųjų mokyklų ir pensionatų krepšinio varžybos. Šįmet Lietuvos tautinio specialiojo olimpinio komiteto prezidentas Saulius Survila ir Krepšinio skyriaus vadovas Rimas Milaknis pasiūlė man suburti šalies rinktinę.
Įdomu pastebėti, kad valstybės yra sutarusios į kiekvieną čempionatą siųsti naujai suformuotą rinktinę, kitus nei praėjusiose pirmenybėse žaidė žaidėjus.
Į Belgradą visos rinktinės, kaip sutarta, atvežė kitus krepšinio mėgėjus, o rusai pasielgė nekilniai ir atvežė bemaž tą pačią rinktinę, kuri žaidė ir prieš dvejus metus Maskvoje. Sportininkai nekalti, o Rusijos treneris prisiklausė priekaištų.
- Kokia buvo E.Milkonto sudaryta komanda?
- Į rinktinę pakviečiau buvusius 2-osios specialiosios mokyklos auklėtinius, dar ir šiandien čia kasdien būnančius Denisą Sumenkovą ir Edvardą Berniukevičių. Dabar jie mokosi Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje, juos sportiškai ugdo Arvydas Matiekus.
Į komandą dar pakviečiau keturis kauniečius ir po vieną kėdainiškį ir rokiškėną.
Prieš dvejus metus Europos čempionais tapo Lietuvos rinktinės pagrindą sudarę rusniškiai.
- Tad pavyko paruošti tvirtą kumštį...
- Taip. Komanda buvo susiklausiusi, draugiška, dėl visko susitardavome.
Prieš čempionatą turėjome dvi stovyklas. Pirmojoje stovykloje Klaipėdoje buvo net 14 krepšininkų, iš kurių į rinktinę išrinkome aštuonis.
Prieš kelionę turėjome 10 dienų stovyklą Kaune.
- O kaip vyko pats čempionatas?
- Mane sujaudino varžybų šventiškumas, varžybų atidarymo ir uždarymo ceremonijos. Pirmenybių deglą uždegė garsus serbų krepšininkas Aleksandras Džordževičius. Jo fondas prisidėjo prie čempionato organizacijos.
Dėl buvusių neramumų šioje šalyje mus į varžybas ir iš jų lydėjo policijos eskortas. Apgyvendino uždarame studentų miestelyje.
Pirmą dieną buvo nustatomas rinktinių žaidėjų lygis. Tuomet rungtynės truko tik 6 minutes, o jų metu kompetentinga medikų komisija turėjo nuspręsti, į kurio lygio grupę pateks viena ar kita rinktinė.
Mes patekome į stipriausią grupę. Joje taip pat buvo turkai, rusai ir bosniai.
- Ar nebuvo sukčiavimo atvejų?
- Būtent Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė bandė žaisti blogai ir siekė nepatekti į stipriausią grupę, o būti antrojoje. Tačiau akyla komisija tai puikiai matė.
- Tad žaidėte trejas rungtynes?
- Pirmą dieną sutriuškinome Turkijos komandą 54:10. Ypač sėkminga buvo rungtynių pradžia, kai per nepilnas dvi minutes mes išsiveržėme į priekį 11:0. Turkai pradėjo tarp savęs nesutarti, o mes sėkmingai tolome nuo jų.
Kitą dieną teko kautis su rusais, tarp kurių buvo net keturi krepšininkai aukštesni nei 2 metrai. Čia teko imtis įvairios taktikos, nes „bėk ir mesk“ būtų paranki varžovams. Įvairi gynyba, kombinacinis žaidimas neleido rusams pabėgti.
Kai rezultatas buvo lygus - 28:28, rusai prasižengė, o prie baudos metimo linijos stojo klaipėdietis D.Sumenkovas. Pirmasis bandymas buvo taiklus. Iš to džiaugsmo antrąjį kartą metė netaikliai.
Paskutiniąją dieną žaidėme su Bosnijos ir Hercegovinos komanda. Lietuvos rinktinė kovojo pakiliai ir nė nemanė aukso medaliais džiaugtis anksčiau laiko. Trečioji pergalė irgi buvo lengva – 62:22.
- Klaipėdiečiai buvo komandos lyderiai?
- Ir Denisas, ir Eduardas bei vaikinas iš Kėdainių vedė rinktinę į priekį sunkiausiais momentais.
- Tai dar viena didelė pergalė Lietuvos krepšinio istorijoje?
- Tai ne vien Lietuvos, bet ir Klaipėdos, taip pat ir 2-osios specialiosios mokyklos. Šios mokyklos direktorė Elena Knyzaitė visuomet savo auklėtiniams sudaro kiek įmanoma geresnes sąlygas sportuoti. Štai ir pribrendo šio darbo vaisiai.
Naujausi komentarai