Lietuvaitės buvo vertos aukso

Lietuvaitės buvo vertos aukso

2008-07-31 09:00

Europos čempionėmis tapusių Lietuvos merginų krepšinio rinktinės vyriausioji trenerė Ramunė Kumpienė įsitikinusi, kad pergalė nenukrito iš dangaus – jos link buvo eita žingsnis po žingsnio.

„Mes šios pergalės siekėme ir prie aukso medalių artėjome po kiekvienų rungtynių, – sakė čempionių trenerė. – Nepralaimėjome nė vienos kovos, todėl tik mes buvome vertos čempionių vardo. Tai visos mūsų rinktinės pergalė – treneriai ir žaidėjos buvo lyg kumštis. Mes kartu su Daliumi Ubartu ir Nijole Kregždiene tarėmės, kaip reikėtų žaisti, o merginos vykdė mūsų nurodymus.“

R.Kumpienė pripažino, kad daugiausia jėgų pareikalavo ketvirtfinalio rungtynės su Europos čempionato šeimininkėmis slovakėmis. Tai buvo pats sunkiausias pirmenybių mačas.

Įveikė stiprias varžoves

„Mes būtume džiaugęsi bet kuria prizine vieta“, – atsakė R.Kumpienė į klausimą, kokia vieta būtų tenkinusi komandą prieš kraunantis lagaminus į Slovakiją.
Prieš čempionatą 18-metėms Lietuvos merginoms šalies krepšinio federacija iškėlė uždavinį patekti į aštuntuką. R.Kumpienė teigė, kad vietų amplitudė buvo tokia didelė todėl, kad krepšinio čempionatai vyksta klastinga sistema – patyręs vieną pralaimėjimą, geriausiu atveju gali užimti tik penktąją vietą.
R.Kumpienė neigė prielaidą, kad varžovių komandos buvo silpnesnės nei įprasta. „Nebuvo silpnų varžovių, – užginčijo strategė. – Visos Europos moterų krepšinyje dominuojančios šalys delegavo stiprias komandas. Labai pajėgi buvo Prancūzijos rinktinė. Prieš čempionatą mes joms buvome pralaimėjusios 20 taškų skirtumu. Galinga buvo čekių ekipa. Jas palaužėme tik ketvirtąjį ketvirtį. Stiprios pasirodė ir žemesnes vietas užėmusios ispanės, serbės, o kur dar slovakės, finale įveiktos rusės.“

Gerai atliko namų darbus

Trenerė pasidžiaugė, kad jos ugdoma rinktinė buvo labai stipri psichologiškai. Be to, kiekvienoms rungtynėms kruopščiai rengtasi.
„Visas varžovių lyderes išnagrinėdavome po kauliuką, išstudijuodavome komandų gynybos sistemas ir puolimo taktiką. Visą tai pateikdavome žaidėjoms, – apie pasirengimą kovoms pasakojo R.Kumpienė. – Todėl pavyko palaužti prancūzes, kurios iki susitikimo su mumis visas varžoves triuškino 30 taškų skirtumu, jų ekipoje rungtyniaudavo visos 12 krepšininkių. O susidūrusios su mumis prancūzės negalėjo nieko padaryti todėl, kad merginos labai gerai atliko namų darbus. Atkirtome jų lyderes, todėl sutriuškinome ir nokautavome prancūzes.“
Laiminga trenerė pasidžiaugė, kad rinktinėje buvo dvi stiprios grandys – vidurio puolėjos Eglė Šikšniūtė bei Giedrė Paugaitė ir gynėjos Marina Solopova bei Aurimė Rinkevičiūtė. Pastaroji žaidėja iš Kauno pripažinta geriausia čempionato krepšininke.
„Varžovėms buvo pernelyg sunku gintis, kai pavojingai atakuoja net keturios žaidėjos, – tvirtino R.Kumpienė. – Be to, jas sunku dengti, nes šios merginos žaidžia nenuspėjamai. Nė viena vidurio puolėja nebuvo pajėgi konkuruoti su G.Paugaite kovojant dėl kamuolio.“
Ugdytoja pasidžiaugė čempionate atsiskleidusia Gabriele Gutkauskaite.
„Ji taškų nepelnydavo, tačiau sunkiu darbu uždengdavo varžovių lyderes, – Šiaulių „Rūtos“ krepšininkę gyrė trenerė. – Visos komandos draugės pripažino, kad be Gabrielės pasiaukojančio žaidimo tapti čempionėmis būtų buvę dar sunkiau.“

Trūko savų sirgalių

R.Kumpienė pasidžiaugė, kad po pergalių visa delegacija sulaukdavo sveikinimų, žinučių, tačiau apgailestavo, kad nebuvo savų sirgalių.
„Nuotaiką pakėlė šiltos sutiktuvės, – vėl nušvito trenerės veidas. – Dėmesio stoka čempionato metu buvo kompensuota sugrįžus į gimtą šalį. O Slovakijoje nuo pirmųjų atvykimo valandų mūsų merginoms simpatizavo beveik visi – jautėme organizatorių nuoširdumą, mums sėkmės prieš varžybas linkėdavo net varžovių komandos.“
Kai rudenį merginos sužinojo, kad čempionatas vyks Slovakijoje, prieš metus šioje šalyje žaidusios krepšininkės neslėpė nusivylimo: „Ir vėl Slovakija...“
„Žaidėjoms kėliau ūpą, kad Slovakija mums laiminga, – juokavo trenerė. – Priminiau, kad praėjusiais metais šioje šalyje laimėjome pasaulio merginų čempionato bronzos medalius. Sakydama, kad Slovakija – laiminga mums valstybė, nenujaučiau, kad ji bus dar laimingesnė.“

Daugiau naujienų