Moterų krepšinio treneriai Algirdas Paulauskas ir Alfredas Vainauskas kitą sezoną Rusijos mieste Kurske lietuviškai galės kalbėtis ne tik tarpusavyje.

Vasario mėnesį su Kursko „Dinamo“ komanda sutartį pasirašę A.Paulauskas ir A.Vainauskas baigė pirmą karjeros Rusijoje etapą ir praėjusią savaitę grįžo namo.

Lietuviams pavyko atgaivinti sezono viduryje į krizę patekusią „Dinamo“ komandą, kuri galutinėje čempionato rikiuotėje užėmė septintą vietą. Ilgametis Vilniaus TEO komandos treneris A.Paulauskas pripažino, kad darbo pradžioje kilo nemažai sunkumų.
„Žaidėjų mentalitetas kitoks. Jos darbščios ir stengiasi, bet yra kitų problemų. Žaidimo esmė – „bėk ir mesk“. Kai tik atvažiavau, dviejų iš anksčiau likusių asistentų paprašiau parodyti, kokius derinius jie turėjo. Paaiškėjo, kad deriniai buvo du. Tiksliau, vienas derinys „du prieš du“ su dviem skirtingomis variacijomis“, – pasakojo A.Paulauskas.
Lietuvos treneriams pavyko pamažu pritaikyti savo sistemą, o „Dinamo“ vadovai pasiūlė sutartis pratęsti dar dvejiems metams. Be to, davė laisvę komplektuoti kito sezono komandą.
Lietuviai iškart atsigręžė į buvusias auklėtines iš TEO komandos – Kurske kitą sezoną rungtyniaus 176 cm ūgio gynėja Sandra Valužytė ir 196 cm ūgio vidurio puolėja Irena Vizbarienė.
„Nėra taip, kad pasikviesti lietuves buvo tik mūsų užgaidos. Kursko komanda jas pasikviesti norėjo jau seniai, o dabar tai įvyko. Tikimės, kad Sandra bus viena mūsų lyderių. Irena dvejus metus nežaidė krepšinio, bet patirtis niekur nedingo“, – kalbėjo A.Paulauskas.

Treneriai ilgai neišsilaiko

Prieš išvykdamas į Rusiją A.Paulauskas buvo girdėjęs nemažai gandų, kad didžiulius pinigus savo komandoms skiriantys klubų vadovai mėgsta rodyti atitinkamą dėmesį ir kištis į trenerių darbą. Tačiau Kurske nieko panašaus lietuviai nepatyrė.
„Dėmesys moterų krepšiniui ten yra didelis. Kai tik atvykome, iškart buvome pakviesti pas Kursko srities gubernatorių Aleksandrą Michailovą. Jis dažnai stebi mūsų varžybas, o jo pavaduotojas yra klubo prezidentas. Po paskutinių sezono rungtynių gubernatorius mus pakvietė į furšetą. Bendraujame normaliai ir džiaugiamės, kad į mūsų darbą niekas nesikiša“, – aiškino A.Paulauskas.
Nors ir leidžia treneriams dirbti savo nuožiūra, „Dinamo“ vadovai didžiule kantrybe nepasižymi. Prieš lietuvius dirbę Aleksandras Kovaliovas ir buvęs garsus krepšininkas Anatolijus Myškinas pareigų neteko vos po pusmečio.
„Bandysime siekti rekordo, – nusijuokė A.Paulauskas. – Klubo vadovai nori, kad Rusijoje komanda patektų į pirmąjį ketvertą, o FIBA Europos taurės varžybose žengtų kuo toliau.“

Nervina Rusijos atstumai

Septynerius metus už TEO vairo praleidęs A.Paulauskas pripažino, kad pakeisti aplinką reikėjo jau seniau.
„Tiek ilgai būti vienoje komandoje yra negerai. Turi arba keistis žaidėjos, arba pats po 4–5 metų turi išeiti“, – kalbėjo 49 metų A.Paulauskas.
Tiesa, jis pripažino, kad gyvenimas Rusijoje – ne rožėmis klotas: „Tik per gatvę perėjęs nueidavau į darbą, parduotuvę ir kavinę. Kurske yra garsus teatras, bet per spektaklius mes arba treniruodavomės, arba būdavome išvykę. Tikiuosi, kad nueisime kitais metais.“
Kelionės po Rusijos platybes A.Paulauskui taip pat padarė ne geriausią įspūdį. Jis džiaugiasi, kad šį sezoną jau neteko keliauti į tolimiausią moterų čempionato miestą – Krasnojarską.
„Iš pradžių 8 valandas važiuojame traukiniu iki Maskvos, o jau iš ten skrendame lėktuvais. Didžiausią atstumą – 3000 kilometrų – sukorėme iki Novosibirsko. Vieną sykį apskritai vos spėjome į lėktuvą Maskvoje. Iš metro bėgte lėkėme suplukę, dar kelios minutės, ir lėktuvas būtų išskridęs be mūsų“, – su šypsena nuotykius Rusijoje prisiminė A.Paulauskas.
Sunkių kelionių vargus atperka „Dinamo“ mokamos premijos. Už vieną pergalę Kursko komandos nariai gauna po 20–25 tūkst. litų, kitais metais žadamos dar didesnės premijos: „Jie kitaip ir neįsivaizduoja. Alga yra alga, o už gerą žaidimą – dar ir premija. Lietuvoje tokių dalykų nebūdavo.“

Šeima liks Lietuvoje

Tris pirmuosius mėnesius kartu su A.Vainausku gyvenęs A.Paulauskas kitais metais jau prašys atskiro buto. Tačiau jame treneris apsistos vienas, nes neketina į Rusiją vežtis šeimos.
A.Paulausko žmona, buvusi krepšininkė Diliara Velišajeva, Vilniuje sėkmingai dirba su mergaitėmis ir nenori mesti šios veiklos. „Toks gyvenimas. Dabar pabūsiu du mėnesius, per sezoną šeima atvažiuos pas mane, gal aš per Naujuosius ištrūksiu į Lietuvą“, – planus dėstė A.Paulauskas.
Jis nusišypsojo paklaustas, ar pusantrų metų sūnus Algirdas nepamiršo tėčio: „Neduoda jis man ramybės, vis lipa ant rankų. Labai geras vaikas, netriukšmauja, niekada neverkia.“