„Šios rungtynės buvo gera pamoka ir iškėlė nemažai klausimų prieš pasaulio čempionato atranką“, – po pralaimėjimo Čekijai pripažino Lietuvos futbolo rinktinės treneris Algimantas Liubinskas.

Lietuvos rinktinė patyrė pirmą pralaimėjimą šiais metais. Lietuviai antradienį Prahos „Eden“ stadione 0:2 (0:1) nusileido Čekijos rinktinei.
Mūsų šalies futbolininkai pirmame kėlinyje privertė pasinervinti galingus varžovus. Net dvi puikias progas nuginkluoti vieną geriausių pasaulio vartininkų Petrą Čechą turėjo Robertas Poškus, tačiau kėlinio viduryje puolėjo smūgiai koja ir galva skriejo šalia vartų.
„Pirmą kėlinį demonstravome neblogą futbolą, teisingai sužaidėme taktiškai. Turėjome realizuoti bent vieną iš tų progų, galbūt tada rungtynės būtų susiklosčiusios kitaip“, – apgailestavo rinktinės saugas Deividas Šemberas.

Neišnaudotomis progomis skundėsi ir A.Liubinskas, bet jis dėl to nekaltino R.Poškaus. „Jis metus nežaidė futbolo, tik treniravosi. Jam dar trūksta praktikos, reikia laiko vėl atgaivinti įvarčių jausmą. Gaila, kad nepelnėme įvarčio, nes ir vėl pasitvirtino sena futbolo taisyklė – neįmuši tu, įmuša tau“, – dienraščiui sakė nacionalinės komandos strategas.
Lietuvius už neišnaudotas galimybes nubaudė Janas Kolleris. Čekijos rinktinės veteranas 39 minutę po standartinės situacijos varžovus nubaudė taip, kaip yra įpratęs, – smūgiu galva. Tačiau tai tebuvo Lietuvos rinktinės bėdų pradžia.

Futbolas viena kryptimi

„Čekai per pertrauką pakoregavo žaidimą, pradėjo žaisti greičiau, ir mums tai sukėlė problemų. Jie diktavo sąlygas, o mes nieko negalėjome padaryti“, – situaciją antrame kėlinyje aiškiai apibūdino D.Šemberas.
Lietuviai po pertraukos negalėjo pasvajoti apie jokias progas įvarčiui. Maža to, daugelis lietuvių atakų klaidomis arba prarastais kamuoliais baigdavosi jau po vieno ar dviejų perdavimų.
„Dar gerai, kad mums įmušė tik vieną įvartį, nes jų galėjo būti tikrai daugiau. Apskritai rezultatas nėra blogas. Tereikia prisiminti, kad tie patys čekai svečiuose 3:0 nugalėjo Vokietiją, – kalbėjo A.Liubinskas. – Žaidimu tikrai nesu patenkintas. Antra vertus, čekai jau įgiję geriausią formą prieš Europos čempionatą, o daugelis mūsų žaidėjų susirinko po atostogų. Atostogų nuotaikos labai jautėsi aikštėje.“
Čekai savo milžinišką pranašumą antrajame kėlinyje pademonstravo dar vienu J.Kollerio įvarčiu, tačiau progų turėjo labai daug. Lietuvos rinktinės vartininkui Žydrūnui Karčemarskui teko plušėti iš peties. Vartininkui po rungtynių turėjo stipriai skaudėti gerklę, nes jis nuolatiniais riksmais bandė pabudinti savo gynėjus.
„Gynyba buvo išsiderinusi. Didžiausia bėda, kad šiuo metu mes visiškai neturime krašto gynėjų, į tas vietas turime perkelti vidurio gynėjus. Liūdniausia, kad artimiausioje ateityje kandidatų žaisti šioje pozicijoje nelabai ir matyti“, – aiškino A.Liubinskas.

Pribloškė čekų akibrokštas

Lietuva – ne vienintelė Europos futbolo provincija. Tuo galėjo įsitikinti tokius žodžius kovo pabaigoje po mačo su Azerbaidžanu ištaręs A.Liubinskas.
Tuomet Lietuvos rinktinės treneris piktinosi, kad, sugedus „Vėtros“ stadiono garsiakalbiams, nepavyko normaliai sugroti Azerbaidžano valstybės himno.
Tačiau lietuviai bent galėjo pasiteisinti technikos gedimais, o kuo pasiteisins čekai? Prieš antradienio mačą jie sugrojo ne Lietuvos, o Latvijos valstybinį himną. Kad čekai žaidžia su latviais, buvo nurodyta ir rungtynių programėlėje. Keista, kaip, esant tokiai situacijai, čekai stadione susigriebė pakabinti Lietuvos valstybinę vėliavą. Bet ir čia neapsieita be nesklandumų – vėliava buvo pakabinta atvirkščiai, geltona spalva į apačią.
„Labai gaila, kad taip įvyko. Esame nusivylę“, – šiuos nesklandumus pakomentavo mūsų rinktinės saugas D.Šemberas.
Čekų žurnalistai buvo griežtesni, įvykius stadione pavadinę „didžiule gėda“. „Nepriklausoma Lietuvos valstybė – didžiausia Baltijos šalis, kuri egzistuoja jau nuo komunistinės Sovietų imperijos žlugimo 1990-aisiais. Bet „tituluotieji“ čekų futbolo funkcionieriai neatkreipė į tai dėmesio. Arba nemokėjo išversti šalies pavadinimo iš anglų kalbos“, – rašė Čekijos spauda.
Čekai ant to paties grėblio užlipo antrą kartą. 1994 metais per kitas tarpusavio draugiškas rungtynes Čekijoje buvo kalbama, kad „rungtyniausime su latviais“.

Tęs rungtynių maratoną

Rungtynėmis su čekais lietuviai tik pradėjo ilgą maratoną. Šiandien futbolininkai grįžo į Vilnių, o penktadienį išvyksta į Rygą, kurioje rengiamas Baltijos taurės turnyras. Šeštadienį mūsiškių laukia akistata su Estijos, o sekmadienį – su Latvijos futbolininkais.
Lietuvos rinktinei keliamas tikslas iškovoti trofėjų, tačiau prieš estus mūsiškiai žais ne stipriausios sudėties. „Pagrindiniai futbolininkai fiziškai neatlaikytų tokio krūvio, todėl su estais žais tie, kurie rungtyniauja mažiau“, – sakė A.Liubinskas.
Po Baltijos taurės varžybų lietuvių laukia kelionė į Vokietiją. Kitą antradienį rinktinė žais su Europos čempionatui taip pat besirengiančia Rusijos nacionaline komanda.