Lietuvos olimpinės rinktinės durys dar neužvertos | kl.lt

LIETUVOS OLIMPINĖS RINKTINĖS DURYS DAR NEUŽVERTOS

"Tokijo olimpinės žaidynės bus ypatingos. Jų laukėme ne ketverius, kaip įprasta, o net penkerius metus. Jeigu mūsų sportininkų delegacija bus kuklesnė, nei viliamės, tikiu, kad medalių vis tiek bus", – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Tikisi papildymo

Iki didžiausio pasaulyje sporto renginio – XXXII olimpinių žaidynių – likus mažiau nei 100 dienų, LTOK apžvelgė nacionalinės komandos situaciją – kurie atletai jau ramūs dėl savo vietos lėktuve į Japonijos sostinę, o kurių dar laukia atrankos varžybų barjerai.

Šiuo metu mūsų šalies olimpinėje rinktinėje užimtos 28 vietos, atletai atstovauja aštuonioms sporto šakoms.

"Vieni kelialapius į Tokiją iškovojo sau, kiti – Lietuvai. Sąrašas dar gali keistis, manau, kad galutinė olimpiečių sudėtis paaiškės tik likus kelioms savaitėms iki žaidynių atidarymo. Viltis, kad mūsiškių bus dar daugiau, – gyva. Kiekvienam atletui olimpiada – didžiulė svajonė. Net jei jis dalyvauja nesitikėdamas laimėti, patirtis yra neįkainojama", – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.

Kiekvienam atletui olimpiada – didžiulė svajonė. Net jei jis dalyvauja nesitikėdamas laimėti, patirtis – neįkainojama.

Pasak LTOK vadovės, pastarieji metai dėl pandemijos nebuvo lengvi: sportininkai, treneriai, federacijos susidūrė su situacija, kurios anksčiau nė nesapnavo, – atšauktos treniruočių stovyklos, varžybos, uždarytos sporto bazės ir – didžiulė nežinomybė.

"Vis dėlto žaidynėms ruošiamasi sklandžiai, imamasi visų įmanomų priemonių, siekiant užtikrinti tiek dalyvių, tiek Japonijos gyventojų saugumą", – teigė D.Gudzinevičiūtė.

2016-aisiais Rio de Žaneiro olimpiadoje mūsų šalį reprezentavo 64 sportininkai, 2012 m. Londone – 62, 2008 m. Pekine – 71.

Ruošiasi startams

Tikimasi, kad į Tokijo olimpinį traukinį dar įšoks Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai, krepšininkai, lengvaatlečiai. Realių vilčių tebeturi dziudo ir keli irklavimo, plaukimo atstovai.

Jau rytoj Portugalijoje prasidės Europos buriavimo ikiolimpinės atrankos varžybos. "Laser" jachtų klasėje kelialapio į Tokiją sieks Karolis Janulionis ir Martis Pajarskas. Anksčiau teisę dalyvauti žaidynėse yra iškovoję Viktorija Andrulytė ("Laser Radial") ir Juozas Bernotas (RS:X burlentės).

Gegužės 12–13 d. Vengrijoje vyks baidarių ir kanojų irklavimo Europos zonos atrankos regata, po vieną olimpinį kelialapį gaus vienviečių baidarių 200 m ir 1 000 m, dviviečių baidarių 1 000 m, vienviečių kanojų 1 000 m ir dviviečių kanojų 1 000 m rungčių dalyviai.

Galimybių pasiekti tikslą baidarininkai ir kanojininkai dar turės gegužės 19–23 d. Rusijoje vyksiančiose pasaulio taurės antro etapo varžybose.

Kol kas bilietų į Japoniją neturi nei Rio de Žaneiro žaidynėse dalyvavę baidarininkai Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas, Ričardas Nekriošius bei Andrejus Olijnikas, nei 2019 m. pasaulio čempionas kanojininkas Henrikas Žustautas ir 2018 m. Europos vicečempionas baidarininkas Artūras Seja.

Skambus sugrįžimas

Į gegužės 15–17 d. Šveicarijoje planuojamas paskutines ikiolimpines irklavimo atrankos varžybas Lietuva ketina siųsti moterų vienvietę bei vyrų pavienę ir porinę keturvietes valtis.

Olimpinius kelialapius yra iškovoję Mindaugas Griškonis (vienvietė valtis), Saulius Ritteris ir Dovydas Nemeravičius bei Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė (porinės dvivietės), tačiau jau aišku, kad į Tokiją tikrai nevyks I.Adomavičiūtė, kuri dėl antidopingo taisyklių pažeidimo diskvalifikuota iki 2022 m. rugsėjo 15-osios.

Praeitą savaitę Europos čempionate su M.Valčiukaite kartu irklavo po pertraukos į didįjį sportą sugrįžusi Donata Karalienė. Lietuvės, 2013 m. Europos ir pasaulio čempionės bei 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynių prizininkės, savo trofėjų kolekciją papildė Europos čempionato sidabru.

Bendražygės: po pertraukos į vieną valtį susėdusios D.Karalienė (kairėje) ir M.Valčiukaitė tapo Europos vicečempionėmis. / V. Dranginio nuotr.

"Kol nestartavome kartu, buvo sunku prognozuoti, kaip mums seksis. Per treniruotes buvome greitos, bet reikėjo sulaukti varžybų, kad sužinotume, kaip atrodome tarp konkurenčių. Sidabro medalis patvirtino: galime pozityviai žvelgti į ateitį", – kalbėjo D.Karalienė.

Istorinė galimybė

Pirmą kartą per savo sporto istoriją Lietuva olimpinėse žaidynėse gali turėti dvi krepšinio komandas.

Perspektyva: jeigu Lietuvos krepšininkai iškovos kelialapį į Tokiją, jiems žaidynėse teks išmėginti jėgas su 2019 m. pasaulio čempionais ispanais. K. Kavolėlio / Fotobanko nuotr.

Trijulių krepšinio ekipa kelialapį į Tokiją bandys iškovoti gegužės 26–30 d. Austrijoje vyksiančiame atrankos turnyre. Pirmiausia mūsiškiai B grupėje varžysis su JAV, Belgijos, Pietų Korėjos ir Kazachstano krepšininkais.

Trenerio Dariaus Maskoliūno vadovaujamos nacionalinės rinktinės laukia išbandymas Kaune, "Žalgirio" arenoje, kur birželio 29 d. – liepos 4 d. numatytas atrankos turnyras. Jame dėl vienintelio olimpinio bilieto taip pat kovos Pietų Korėjos, Venesuelos, Lenkijos, Slovėnijos ir Angolos ekipos.

Jau žinoma, kad atrankos turnyro Kaune laimėtojai rungtyniaus Tokijo olimpiados C grupėje, kurioje žais ir 2019 m. pasaulio čempionai ispanai, planetos vicečempionai argentiniečiai bei žaidynių šeimininkai japonai.

Sirgaliai – į Nidą

Palaikyti Japonijoje kovosiančių Lietuvos olimpiečių sporto sirgaliai bus kviečiami į Nidą, kur liepos 23–rugpjūčio 8 d. vyks LTOK organizuojamas tradicinis Olimpinis festivalis.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje, tuo metu galiosiančius saugumo reikalavimus, Neringos gyventojai bei svečiai turės progų ir patys išbandyti olimpines sporto šakas.

Planuojama, kad Olimpinio festivalio lankytojai dideliame ekrane galės stebėti žaidynių varžybas, dalyvauti tiesioginiuose teletiltuose su Tokijuje būsiančia Lietuvos delegacija, klausytis žinomų atlikėjų, susitikti su sportininkais.

Olimpinius festivalius žaidynių dienomis ketina rengti dešimt Europos valstybių.

LTOK atstovai dalyvavo susitikime su Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos, Slovakijos, Nyderlandų, Švedijos, Rumunijos ir Slovėnijos nacionaliniais olimpiniais komitetais, kiekviena šalis pristatė savo festivalio planus ir vizijas.


Olimpiečiai

Lietuvos sportininkai, iškovoję teisę varžytis Tokijo žaidynėse:

lengvoji atletika – Živilė Vaiciukevičiūtė (20 km sportinis ėjimas, 2020 m. birželį baigė karjerą), Diana Zagainova (trišuolis), Brigita Virbalytė (20 km sportinis ėjimas), Arturas Mastianica (50 km sportinis ėjimas), Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas), Andrius Gudžius (disko metimas), Edis Matusevičius (ieties metimas);

plaukimas – Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas, Giedrius Titenis ir vyrų estafetės 4 po 100 kompleksiniu būdu komanda (D.Rapšys, A.Šidlauskas, Simonas Bilis, Deividas Margevičius);

šiuolaikinė penkiakovė – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė, Justinas Kinderis;

irklavimas – Mindaugas Griškonis (vienvietė valtis), Saulius Ritteris ir Dovydas Nemeravičius (porinė dvivietė valtis), Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė (porinė dvivietė valtis, tačiau I.Adomavičiūtė dėl antidopingo taisyklių pažeidimo diskvalifikuota ir prarado teisę dalyvauti žaidynėse);

buriavimas – Viktorija Andrulytė ("Laser Radial" jachtų klasė), Juozas Bernotas (RS:X burlentės);

sportinė gimnastika – Robertas Tvorogalas;

dviračių sportas – Rasa Leleivytė (plento grupinės lenktynės), Simona Krupeckaitė (trekas, komandinis sprintas ir asmeninės sprinto bei keirino rungtys), Miglė Marozaitė (trekas, komandinis sprintas ir asmeninės sprinto bei keirino rungtys) ir viena vieta vyrų plento grupinėse lenktynėse;

graikų-romėnų imtynės – Mantas Knystautas (svorio kategorija iki 130 kg).

GALERIJA

  • Lietuvos olimpinės rinktinės durys dar neužvertos
  • Lietuvos olimpinės rinktinės durys dar neužvertos
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS